Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

Martyno Ambrazo nuotr.

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai.

Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai

„Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio vadovavimo laikotarpiu iškilus šiam išskirtiniam pastatui, pradėti rinkti Lietuvos ir užsienio dailininkų darbai. Iki šių dienų Vilniuje ir Kaune sukauptas Lietuvos banko dailės kūrinių rinkinys ne tik atlieka puošybos paskirtį, bet ir liudija institucijos siekį prisidėti prie nacionalinės dailės paveldo išsaugojimo“, – albumo pratarmėje teigia Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Vadovaudama dailės rinkinio albumo parengimo projektui, neabejojau jo reikalingumu ir visuomenei, ir pačiam bankui. Lydėjo noras išryškinti šią netipinę banko veiklos sritį, suteikti dailės mylėtojams, tyrinėtojams, kolekcininkams, galerijoms ir muziejams galimybę susipažinti su šio dailės rinkinio darbais. Svarbu ir toliau nesustoti, tikslingai ir kryptingai pildyti rinkinį naujais vertingais kūriniais, didinti jo meninį įdomumą, kokybę ir išliekamąją vertę. Tokį tikslą prieš šimtą metų kėlė ir Lietuvos banko kūrėjai“, – sako albumo sumanytoja ir sudarytoja Asta Ravaitytė-Kučinskienė, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovė.

Pristatomi kūrinių autoriai ir jų darbai

Albumo tekstas suskirstytas į tris dalis. Jose apžvelgiama rinkinio sudarymo pradžia tarpukario Lietuvos banke, naujų kūrinių įsigijimo istorija atkūrus Nepriklausomybę. Aprašomas ir rinkinio kūrinių pristatymas tarptautinėse ir šalies parodose, dailės rinkinių sudarymo politika įvairių valstybių centriniuose bankuose, aptariamos Lietuvos banko dailės rinkinio kūriniams būdingos meninės ypatybės.

Kiekviena teksto dalis palydima trumpomis dailininkų biografijomis, kūrinių reprodukcijomis ir dailininkų asmenybę ar kūrybos bruožus atspindinčiomis citatomis. Albume pristatomi ne visi banko dailės rinkinio kūriniai ir autoriai – atrinkti svarbesni dailininkų darbai.

Albumui tekstus parengė dailėtyrininkas, parodų kuratorius ir dėstytojas, meno rinkos žinovas dr. Viktoras Liutkus. Jo žinios ir profesionalumas leido patikslinti kūrinių pavadinimus, datavimą, apibrėžti kolekcijos pobūdį ir reikšmę, atrinkti reprodukavimui vertingiausius kūrinius.

Per 200 darbų

Anot V. Liutkaus, pagal menines ypatybes dabartinį Lietuvos banko dailės rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 200 darbų, galima vadinti šiuolaikinės dailės kolekcija. Sąvoka „šiuolaikinė“ šiuo atveju nurodo kūrinių sukūrimo laiką: rinkinyje dominuoja nuo XX a. septintojo iki dešimtojo dešimtmečio sukurti darbai. Ji kartu perteikia ir kūrinių įsigijimo kryptį – intensyviuoju banko patalpų puošybos laikotarpiu 1993-1998 m.

Viso rinkinio ryškiausias bruožas – Lietuvos dailininkų kūryba ir tik kelios išimtys. Akivaizdžiai vyrauja tapyba, o joje – peizažai. Didžiuma peizažų pasižymi lietuvių tapybos tradicijai būdinga spalvinga menine raiška su Lietuvos ežerų, upių, parkų, miesto panoramų, pajūrio vaizdais.

Albumo tiražas – 500 egzempliorių, jam pagaminti panaudotos ekologiškos medžiagos. Albumas platinamas Lietuvos bibliotekoms, mokslo įstaigoms, muziejams, naudojamas reprezentacijos tikslais. Elektroninę albumo versiją galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite