Lietuvoje minima Saugaus eismo diena

Balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena Lietuvoje. Septynioliktus metus iš eilės minima Saugaus eismo diena siekiama dar kartą atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį į saugų eismą kelyje bei priminti, kad Kelių eismo taisyklių turime laikytis kasdien. Šią dieną akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kviečia Lietuvos gyventojus prisiminti apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje, ar rūpinamės savo ir kitų saugumu dalyvaudami eisme.

„Eismo saugumo užtikrinimas valstybinės reikšmės keliuose – vienas svarbiausių Kelių direkcijos veiklos prioritetų. Nepaisant to, kad matomos pozityvesnės tendencijos ir žuvusiųjų skaičius eismo įvykiuose reikšmingai mažėja, tačiau teigiamiems rezultatams išlaikyti ateityje būtinos bendros visų eismo dalyvių ir institucijų pastangos“,– sako Kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasiekta pažanga eismo saugos srityje

Saugaus eismo diena į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą įrašyta 2006 m. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 120 žmonių, t. y. 84 proc. mažiau nei 2006 m., kai šalies keliuose žuvo 759 žmonės.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos keliuose žuvo 120 eismo dalyvių. t. y. 27 eismo dalyviais mažiau nei 2021 m. (147). Nors statistika rodo, kad eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius mažėja, tačiau ir vieno (kiekvieno) žmogaus netektis yra skaudi.

Lietuva per pastaruosius trejus metus eismo saugumo srityje pasiekė didžiausią progresą Europos Sąjungoje – palyginus su 2019 m., 2022-aisiais žuvusiųjų šalies keliuose skaičius sumažėjo 35 proc. bei pirmą kartą šalies istorijoje Lietuva pagal eismo saugumo rodiklį – žuvusiųjų keliuose skaičių per metus, tenkantį 1 milijonui gyventojų – pakilo aukščiau Europos Sąjungos vidurkio – Lietuvoje šis rodiklis – 43, Europos Sąjungoje – 46, tokius duomenis paskelbė Europos Komisija, įvertinusi žūčių keliuose 2022 m. duomenis.

Lietuva jau du dešimtmečius iš eilės perpus sumažino žuvusiųjų keliuose skaičių – 2001-2011 m. ir 2011-2021 m. Už šių laikotarpių laimėjimus 2011 m. ir 2022 m. Lietuva įvertinta svarbiausiu Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimu „PIN Award“ už dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą.

Priminimai dalyvaujantiems eisme

Kelių direkcija primena visuomenei, kad siekiant bendro tikslo – eismo saugumo šalies keliuose, reikalingos visų eismo dalyvių bendros pastangos. Kelių eismo taisyklių laikymasis, pagarba kitų eismo dalyvių atžvilgiu, dėmesingumas ir sąmoningumas – svarbiausia saugaus dalyvavimo eisme sąlyga.

Prasidėjus pavasariui, keliuose galima pastebėti daugiau dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų. Pastarųjų transporto priemonių vairuotojai turi pasirūpinti, kad jų transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, t. y. priekyje būtų baltos, o gale raudonos šviesos žibintas, atšvaitai ant dviračio ratų stipinų, o šių transporto priemonių vairuotojai vilkėtų ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Pavasarį į gatves išrieda ir motociklininkai. Važiuodamas motociklu, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones), taip pat svarbi tinkama apranga (ji turi būti ryški, kad motociklininkas būtų matomas iš tolo). Svarbu įvertinti orų ir eismo sąlygas, nes važiuojant rytais asfaltas vis dar šaltas, todėl padangų sukibimas su kelio danga nėra geras, vadinasi reikia išlaikyti didesnį atstumą iki kitų transporto priemonių ir laikytis ramaus važiavimo stiliaus.

Atidūs privalo būti ir automobilių vairuotojai. Pagrindinis priminimas vairuotojams – saugaus važiavimo greičio pasirinkimas. Prieš sėdant prie automobilio vairo, visada reikia įvertinti orų sąlygas, kelio dangos būklę, savo savijautą ir pasirinkti saugų greitį, kuris dažnai turėtų būti mažesnis už maksimalų leistiną greitį. Viena svarbiausių taisyklių važiuojantiems automobiliu – saugos diržų segėjimas. Ir visai nesvarbu, esate keleiviai ar vairuotojai, sėdite priekyje ar ant galinės automobilio sėdynės, važiuojate šimtą kilometrų ar tik kelis, privalote užsisegti saugos diržus. Tai būtina padaryti dėl savo pačių saugumo.

Kaip rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys, praėjusiais metais šalies keliuose žuvo 31 pėsčiasis, pėstieji sudarė antrą pagal dydį žuvusiųjų žmonių skaičių eismo dalyvių kategoriją. Pėstieji taip pat turėtų pasirūpinti savo saugumu – į važiuojamąją kelio dalį įžengti tik tam skirtose vietose ir tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Einant per pėsčiųjų perėją, patariama vengti bet kokių pašalinių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu, taip pat svarbu pasirūpinti, jog prie drabužių matomoje vietoje būtų pritvirtintas atšvaitas, kurio prireiks sutemus.

Kasmet Kelių direkcija su partneriais skiria dėmesio su saugiu eismu susijusioms dienoms paminėti. Šiais metais, minint Saugaus eismo dieną, Kelių direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ įgyvendina komunikacijos kampaniją „Eisme dalyvauk atsakingai – gyvenk ilgai ir laimingai!“, viešinant informaciją saugaus eismo temomis. Šių metų kampanijos šūkis dar kartą primena eismo dalyviams, jog atsakingas elgesys kelyje – naudingas ir duodantis teigiamų rezultatų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nepasiturintiems šalies gyventojams – maisto produktai ir higienos priemonės

Birželio mėnesį nepasiturinčius Lietuvos gyventojus pasieks šiais metais jau trečioji parama maisto produktais. Paramą gaus kiek daugiau nei 205 tūkst. sunkiau besiverčiančių žmonių. Parama nepasiturintiems gyventojams šiemet dar bus dalijama ir rugpjūčio, spalio bei gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktais gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis. „Maisto dalijimas yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų, kuri padeda nepasiturintiems ar sunkumų patiriantiems žmonėms. Valstybės teikiama parama visada pasiekia tuos, kam pagalbos reikia labiausiai“, – sako socialinės apsaugos

Kuo svarbūs mineraliniai papildai galvijams?

Mineralinės medžiagos karvių organizme užtikrina fiziologines reakcijas ir apykaitos procesus. Šios medžiagos  dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, įeina į kai kurių fermentų sudėtį. Jos įtakoja gyvulių produktyvumą, augimo intensyvumą bei reprodukcines funkcijas. Pagrindinis mikroelementų šaltinis atrajotojams – augalinės kilmės pašarai Mikroelementų kiekį pašaruose ir gyvulio organizme lemia daug veiksnių: dirvožemis, aplinkos sąlygos, pašarų ruošimo ir konservavimo būdas, antagonistiniai mineraliniai elementai, skirtingų pašarų santykis racione. Cheminiai elementai, būtini organizmui egzistuoti, vadinami biogeniniais elementais. Atsižvelgiant į keletą kriterijų, jie skirstomi į makro- ir

Miniatiūrų konkursas „Mūsų vienas vardas – Lietuva“

Šilutės pirmoji gimnazija interneto svetainėje pasidalijo štai tokia žinia. Birželio 2 d. Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekoje įvyko respublikinio miniatiūrų konkurso-parodos „Mūsų vienas vardas – Lietuva” baigiamasis apdovanojimų renginys. Sulaukėme svečių iš Šilalės, Tauragės, Kretingos ir Šilutės rajonų. Respublikinio bendrojo ugdymo įstaigų 9-12 klasių mokinių miniatiūrų konkursas-paroda „Mūsų vienas vardas – Lietuva“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui paminėti. Miniatiūrų autoriai, 9-12 kl. mokiniai, mažo formato kūrinėlyje siekė išreikšti savo požiūrį į gimtąjį kraštą. Miniatiūrų konkurse dalyvavo 11 mokyklų (pateikta 100 darbų):

Už labai geras demokratijos žinias – kelionė į Belgiją

Šilutės Vydūno gimnazija paviešino Nacionaliniame demokratijos žinių konkurse sėkmės sulaukusio Luko Šilinsko įspūdžius iš apsilankymo Briuselyje, Belgijoje. Kuo ši išvyka gimnazistui Lukui buvo įdomi? Paskaitykime. Gegužės 31 dieną Europos Parlamente, Briuselyje, Belgijoje, dalyvavau susitikime su europarlamentaru Liudu Mažyliu. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs Europai ir Lietuvai aktualūs klausimai, išsamiai pristatyti Parlamento darbo principai ir artimiausi tikslai. Po dienos Parlamente lietuvių delegacija su L. Mažyliu susitiko neoficialioje aplinkoje. Parlamentaras papasakojo apie savo kelią nuo mokyklos suolo iki dabartinių pareigų Europos Parlamente.

Taip pat skaitykite