Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per metus sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių

Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių.

Iš viso nuo karo pradžios apie 12,7 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,9 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu. Iki 2023 m. kovo mėnesio, tai yra per metus nuo karo pradžios, Lietuvoje prieglobstį radę ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių, iš jų daugiau kaip 13 mln. – per šių metų sausį ir vasarį. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. registruotų Ukrainos karo pabėgėlių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių.

Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje (7898). Be sostinės daugiausiai atvykusių ukrainiečių šiuo metu dirba Kaune – 3275, Klaipėdoje – 3018, Šiauliuose – 1429, Panevėžyje – 1161, Kauno rajone – 759, Vilniaus rajone – 509, Klaipėdos rajone – 507. Daugiausiai jų dirba apdirbamosios gamybos (6,3 tūkst.), statybos (4,6 tūkst.), transporto ir saugojimo (4 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,4 tūkst.) įmonėse.

Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 1,8 tūkst., t.y. 8 proc. ukrainiečių. Jie dirba verslo ir administravimo specialistais (logistikos ir pardavimų vadybininkais), sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais, IT specialistais, fizikos inžinerijos specialistais, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistais.

Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 16,1 tūkst. arba 68 proc.– ukrainiečių. Jie dirba klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo specialistais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais.

Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba apie 5,7 tūkst. arba 24 proc. ukrainiečių. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais, žemės ir miškų ūkio darbininkais, maisto ruošimo, pagalbiniais darbininkais.

Ukrainiečių atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį priklausomai nuo darbo pobūdžio. Vidutiniškai mūsų šalyje dirbantis ukrainietis šių metų kovą per mėnesį uždirbo apie 1132 eurus „ant popieriaus“.

Daugiausiai ukrainiečių per Užimtumo tarnybą buvo įdarbinta praeitų metų balandžio ir gegužės mėnesiais (atitinkamai  5,2 tūkst. ir 3,9 tūkst.).

Pernai daugiau kaip 2,4 tūkst. atvykusių Ukrainos piliečių  įsitraukė į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – daugiausiai įdarbinta subsidijuojant (1,9 tūkst.), dar 341 ukrainiečiai įgijo profesijas ir 160 pasinaudojo parama judumui. Lietuvių kalbos mokėsi 93 ukrainiečiai.

Į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių srautai mažėja. Mažėja ir darbo ieškančių ukrainiečių – šiuo metu yra 3,5 tūkst. asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, vasario mėnesio pabaigoje jų buvo  3,7 tūkst.. Didžioji dalis besiregistruojančių – moterys, 30-49 m. amžiaus.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nepasiturintiems šalies gyventojams – maisto produktai ir higienos priemonės

Birželio mėnesį nepasiturinčius Lietuvos gyventojus pasieks šiais metais jau trečioji parama maisto produktais. Paramą gaus kiek daugiau nei 205 tūkst. sunkiau besiverčiančių žmonių. Parama nepasiturintiems gyventojams šiemet dar bus dalijama ir rugpjūčio, spalio bei gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktais gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis. „Maisto dalijimas yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų, kuri padeda nepasiturintiems ar sunkumų patiriantiems žmonėms. Valstybės teikiama parama visada pasiekia tuos, kam pagalbos reikia labiausiai“, – sako socialinės apsaugos

Kuo svarbūs mineraliniai papildai galvijams?

Mineralinės medžiagos karvių organizme užtikrina fiziologines reakcijas ir apykaitos procesus. Šios medžiagos  dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, įeina į kai kurių fermentų sudėtį. Jos įtakoja gyvulių produktyvumą, augimo intensyvumą bei reprodukcines funkcijas. Pagrindinis mikroelementų šaltinis atrajotojams – augalinės kilmės pašarai Mikroelementų kiekį pašaruose ir gyvulio organizme lemia daug veiksnių: dirvožemis, aplinkos sąlygos, pašarų ruošimo ir konservavimo būdas, antagonistiniai mineraliniai elementai, skirtingų pašarų santykis racione. Cheminiai elementai, būtini organizmui egzistuoti, vadinami biogeniniais elementais. Atsižvelgiant į keletą kriterijų, jie skirstomi į makro- ir

Miniatiūrų konkursas „Mūsų vienas vardas – Lietuva“

Šilutės pirmoji gimnazija interneto svetainėje pasidalijo štai tokia žinia. Birželio 2 d. Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekoje įvyko respublikinio miniatiūrų konkurso-parodos „Mūsų vienas vardas – Lietuva” baigiamasis apdovanojimų renginys. Sulaukėme svečių iš Šilalės, Tauragės, Kretingos ir Šilutės rajonų. Respublikinio bendrojo ugdymo įstaigų 9-12 klasių mokinių miniatiūrų konkursas-paroda „Mūsų vienas vardas – Lietuva“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui paminėti. Miniatiūrų autoriai, 9-12 kl. mokiniai, mažo formato kūrinėlyje siekė išreikšti savo požiūrį į gimtąjį kraštą. Miniatiūrų konkurse dalyvavo 11 mokyklų (pateikta 100 darbų):

Už labai geras demokratijos žinias – kelionė į Belgiją

Šilutės Vydūno gimnazija paviešino Nacionaliniame demokratijos žinių konkurse sėkmės sulaukusio Luko Šilinsko įspūdžius iš apsilankymo Briuselyje, Belgijoje. Kuo ši išvyka gimnazistui Lukui buvo įdomi? Paskaitykime. Gegužės 31 dieną Europos Parlamente, Briuselyje, Belgijoje, dalyvavau susitikime su europarlamentaru Liudu Mažyliu. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs Europai ir Lietuvai aktualūs klausimai, išsamiai pristatyti Parlamento darbo principai ir artimiausi tikslai. Po dienos Parlamente lietuvių delegacija su L. Mažyliu susitiko neoficialioje aplinkoje. Parlamentaras papasakojo apie savo kelią nuo mokyklos suolo iki dabartinių pareigų Europos Parlamente.

Taip pat skaitykite