Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Sraigės iš Lietuvos sugeba įveikti net tūkstančius kilometrų – iki pat Prancūzijos ir kitų Europos šalių gurmanų stalų. Mažame Šeduvos miestelyje įkurta sraigių perdirbimo įmonė per kelerius metus įrodė, kad Lietuvos gamtoje slepiasi natūralus, atsinaujinantis lobis. Produktų iš sraigių mėsos paklausa užsienyje ir Lietuvoje sparčiai auga.

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže:

Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus sraigių patiekalus bei mėgaujasi jais išskirtinėmis progomis.

Dalį produkcijos bendrovė eksportuoja į Europos Sąjungos šalis, o dalis skiriama Lietuvos rinkai, kur sėkmingai įsitvirtinti „Darvėjai“ padėjo užmegztas bendradarbiavimas su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“.

Sraigių mėsa – vertingų medžiagų šaltinis

Ant Šeduvoje gaminamų sraigių mėsos produktų pakuočių puikuojasi užrašas prancūzų kalba „Escargots de Bourgogne”. Daugelis nustemba, kad gurmaniškam pasilepinimui tinkamas gaminys – iš mūsų šalyje surinktų sraigių. Burgundiškos sraigės nebūtinai turi būti užaugusios Prancūzijos širdimi vadinamame Burgundijos krašte. Svarbiausia, kad jos būtų paruoštos burgundiškai.

„Sukūrėme sraigių perdirbimo įmonę, kad galėtume pasiūlyti iškart valgyti paruoštus produktus ir sukurtume aukštesnę pridėtinę vertę. Savo pavyzdžiu pasirinkome Prancūzijos kulinarines tradicijas ir siekiame, kad ir Lietuvos žmonės atrastų burgundiškas sraiges – išskirtinį patiekalą, kuriuo mėgaujasi gurmanai“, – sako „Darvėjos“ vadovas V. Vasiliauskas ir priduria, kad siekti šio tikslo Lietuvoje aktyviai padeda prekybos tinklas „Maxima“.

Pastaraisiais metais Europoje sraigių paklausa sparčiai auga, o vis daugiau mitybos specialistų atkreipia dėmesį į maistines šių pilvakojų moliuskų mėsos savybes. Sraigės vertinamos dėl jų mėsoje esančių baltymų gausos, taip pat – magnio, kalcio, vario, cinko ir jodo.

V. Vasiliausko teigimu, šiuo metu Europoje populiariausios yra „Helix Aspersa“ rūšies sraigės, užimančios 80 proc. rinkos. „Helix Aspersa“ yra sėkmingai auginamos specialiuose ūkiuose.

Laisvai gamtoje gyvenančios ir visiems pažįstamos sraigės „Helix Pomatia“ – vynuoginės, dar žinomos kaip burgundiškos arba Romos sraigės. Anot istorinių šaltinių, šiuos moliuskus valgė dar senovės romėnai. Būtent vynuogines sraiges prancūzai vadina escargot ir laiko vienu iš savo šalies gastronomijos simbolių.

Iki prancūzų stalo atkeliaujančios lietuviškos sraigės yra pievų ir miškų gyventojos. Jos labiausiai mėgsta dilgėles ir kiaulpienes, taip pat minta grybais, kerpėmis, kitais augalais. Todėl ir jų mėsa yra išskirtinai naudinga.

Be to, V. Vasiliauskas pastebi, kad pasaulyje yra itin vertinamos sraigių gleivės ir kiaušinėliai – jų pageidauja tiek gastronomijos meistrai, tiek kosmetikos gamintojai.

Sraigių gleivių išgavimui „Darvėja“ naudoja pažangiausią įrangą – gleivių gavyba nesukelia jokios žalos moliuskams.

Lietuvos įmonė prekiauja ir baltaisiais ikrais vadinamais sraigių kiaušinėliais. Gurmanai šį produktą vertina dėl subtilaus skonio su grybų, viržių ir žievės aromatais.

Prancūzai patikėjo išskirtinį savo produktą

V. Vasiliauskas pabrėžia, kad šiame versle svarbiausia – išskirtinė kokybė, mat gurmanai neatleidžia net menkiausios klaidos.

Kita vertus, kad lietuviškos įmonės kartelė yra pakankamai aukštai, įrodo augantis produkcijos eksportas ir palankūs atsiliepimai po tarptautinių renginių, tokių kaip Paryžiuje vykstanti pasaulinė maisto paroda (pranc. Salon International de l’alimentation).

„Prancūzai yra atradę, kad burgundiškas sraiges galima valgyti ne tik iš natūralių kiautų, bet ir sukūrė išskirtinį produktą – traškius valgomus kiautus (pranc. Bourgogne croquilles), kurie yra užpildomi sraigių mėsos įdaru. Taigi „Bourgogne croquilles“ yra unikalus, autentiškas gaminys, kurio neįmanoma įsigyti niekur kitur – tik Prancūzijoje“, – pasakoja V. Vasiliauskas.

Didele „Darvėjos“ pergale ir pripažinimu jis vadina tai, kad verslo partneriai Prancūzijoje pirmąkart sutiko, jog šie valgomi kiautai gali būti eksportuojami į užsienį ir Lietuvoje užpildomi įdarais.

V. Vasiliausko teigimu, šaldytos burgundiškai paruoštos sraigės su traškiu valgomu kiautu yra nuostabus vieno kąsnio užkandis.

Jis džiaugiasi, kad šį unikalų produktą galima rasti ir didžiosiose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse.

Lietuviai išplėtė sraigių skonių įvairovę

Šeduvoje veikiančios įmonės privalumas, pasak V. Vasiliausko, yra tai, kad į sraigių perdirbimo cechą atkeliaujančios sraigės yra užaugintos Lietuvos ūkiuose arba natūraliai užaugusios mūsų šalies gamtoje.

Jis pabrėžia, kad norint pagaminti delikatesą, sraiges reikia kruopščiai apdoroti, o tai nėra paprasta. „Kad sraigė išsivalytų, taptų švari ir tinkama maistui, reikia mažiausiai 10 dienų“, – atskleidžia V. Vasiliauskas.

Tradicinis burgundiškas receptas – su česnakiniu sviesto padažu kepamos sraigės, tačiau Lietuvos įmonė nusprendė praplėsti gurmanų pasirinkimo laisvę – sukūrė daugiau skonių ir įdarų.

„Mūsų parduotuvėse „Darvėjos“ gaminamus produktus yra atradę daugybė pirkėjų, kurie nuolat ieško naujovių, nori išmėginti įvairius skonius. Manau, kad ypač pasiteisino gamintojų sprendimas pasiūlyti pirkėjams iškart kelių skonių sraiges viename rinkinyje“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Parduotuvėse galima rasti paruoštas sraiges su baklažanais ir česnakais, su pelėsiniu sūriu, su Provanso žolelėmis, su trijų rūšių sūriais, su grybų įdaru ir tradicines burgundiškas.

„Svarbiausia, kad pirkėjams paruošti šį patiekalą tampa itin paprasta: tereikia nuimti apsauginę plėvelę ir indelį su sraigėmis patalpinti į 200 laipsnių temperatūros orkaitę. Pakaitinus 5–7 min., kiauto užpildas užverda ir tuomet dar karštas sraiges galima patiekti ant stalo.

Specialia šakute arba mediniu smeigtuku ištraukite sraigę iš kiauto ir uždėkite ant baltos paskrudintos duonos. Duoną apšlakstykite kiaute esančiu užpilu ir mėgaukitės“, – pataria „Darvėjos“ vadovas V. Vasiliauskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite