Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Sraigės iš Lietuvos sugeba įveikti net tūkstančius kilometrų – iki pat Prancūzijos ir kitų Europos šalių gurmanų stalų. Mažame Šeduvos miestelyje įkurta sraigių perdirbimo įmonė per kelerius metus įrodė, kad Lietuvos gamtoje slepiasi natūralus, atsinaujinantis lobis. Produktų iš sraigių mėsos paklausa užsienyje ir Lietuvoje sparčiai auga.

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže:

Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus sraigių patiekalus bei mėgaujasi jais išskirtinėmis progomis.

Dalį produkcijos bendrovė eksportuoja į Europos Sąjungos šalis, o dalis skiriama Lietuvos rinkai, kur sėkmingai įsitvirtinti „Darvėjai“ padėjo užmegztas bendradarbiavimas su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“.

Sraigių mėsa – vertingų medžiagų šaltinis

Ant Šeduvoje gaminamų sraigių mėsos produktų pakuočių puikuojasi užrašas prancūzų kalba „Escargots de Bourgogne”. Daugelis nustemba, kad gurmaniškam pasilepinimui tinkamas gaminys – iš mūsų šalyje surinktų sraigių. Burgundiškos sraigės nebūtinai turi būti užaugusios Prancūzijos širdimi vadinamame Burgundijos krašte. Svarbiausia, kad jos būtų paruoštos burgundiškai.

„Sukūrėme sraigių perdirbimo įmonę, kad galėtume pasiūlyti iškart valgyti paruoštus produktus ir sukurtume aukštesnę pridėtinę vertę. Savo pavyzdžiu pasirinkome Prancūzijos kulinarines tradicijas ir siekiame, kad ir Lietuvos žmonės atrastų burgundiškas sraiges – išskirtinį patiekalą, kuriuo mėgaujasi gurmanai“, – sako „Darvėjos“ vadovas V. Vasiliauskas ir priduria, kad siekti šio tikslo Lietuvoje aktyviai padeda prekybos tinklas „Maxima“.

Pastaraisiais metais Europoje sraigių paklausa sparčiai auga, o vis daugiau mitybos specialistų atkreipia dėmesį į maistines šių pilvakojų moliuskų mėsos savybes. Sraigės vertinamos dėl jų mėsoje esančių baltymų gausos, taip pat – magnio, kalcio, vario, cinko ir jodo.

V. Vasiliausko teigimu, šiuo metu Europoje populiariausios yra „Helix Aspersa“ rūšies sraigės, užimančios 80 proc. rinkos. „Helix Aspersa“ yra sėkmingai auginamos specialiuose ūkiuose.

Laisvai gamtoje gyvenančios ir visiems pažįstamos sraigės „Helix Pomatia“ – vynuoginės, dar žinomos kaip burgundiškos arba Romos sraigės. Anot istorinių šaltinių, šiuos moliuskus valgė dar senovės romėnai. Būtent vynuogines sraiges prancūzai vadina escargot ir laiko vienu iš savo šalies gastronomijos simbolių.

Iki prancūzų stalo atkeliaujančios lietuviškos sraigės yra pievų ir miškų gyventojos. Jos labiausiai mėgsta dilgėles ir kiaulpienes, taip pat minta grybais, kerpėmis, kitais augalais. Todėl ir jų mėsa yra išskirtinai naudinga.

Be to, V. Vasiliauskas pastebi, kad pasaulyje yra itin vertinamos sraigių gleivės ir kiaušinėliai – jų pageidauja tiek gastronomijos meistrai, tiek kosmetikos gamintojai.

Sraigių gleivių išgavimui „Darvėja“ naudoja pažangiausią įrangą – gleivių gavyba nesukelia jokios žalos moliuskams.

Lietuvos įmonė prekiauja ir baltaisiais ikrais vadinamais sraigių kiaušinėliais. Gurmanai šį produktą vertina dėl subtilaus skonio su grybų, viržių ir žievės aromatais.

Prancūzai patikėjo išskirtinį savo produktą

V. Vasiliauskas pabrėžia, kad šiame versle svarbiausia – išskirtinė kokybė, mat gurmanai neatleidžia net menkiausios klaidos.

Kita vertus, kad lietuviškos įmonės kartelė yra pakankamai aukštai, įrodo augantis produkcijos eksportas ir palankūs atsiliepimai po tarptautinių renginių, tokių kaip Paryžiuje vykstanti pasaulinė maisto paroda (pranc. Salon International de l’alimentation).

„Prancūzai yra atradę, kad burgundiškas sraiges galima valgyti ne tik iš natūralių kiautų, bet ir sukūrė išskirtinį produktą – traškius valgomus kiautus (pranc. Bourgogne croquilles), kurie yra užpildomi sraigių mėsos įdaru. Taigi „Bourgogne croquilles“ yra unikalus, autentiškas gaminys, kurio neįmanoma įsigyti niekur kitur – tik Prancūzijoje“, – pasakoja V. Vasiliauskas.

Didele „Darvėjos“ pergale ir pripažinimu jis vadina tai, kad verslo partneriai Prancūzijoje pirmąkart sutiko, jog šie valgomi kiautai gali būti eksportuojami į užsienį ir Lietuvoje užpildomi įdarais.

V. Vasiliausko teigimu, šaldytos burgundiškai paruoštos sraigės su traškiu valgomu kiautu yra nuostabus vieno kąsnio užkandis.

Jis džiaugiasi, kad šį unikalų produktą galima rasti ir didžiosiose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse.

Lietuviai išplėtė sraigių skonių įvairovę

Šeduvoje veikiančios įmonės privalumas, pasak V. Vasiliausko, yra tai, kad į sraigių perdirbimo cechą atkeliaujančios sraigės yra užaugintos Lietuvos ūkiuose arba natūraliai užaugusios mūsų šalies gamtoje.

Jis pabrėžia, kad norint pagaminti delikatesą, sraiges reikia kruopščiai apdoroti, o tai nėra paprasta. „Kad sraigė išsivalytų, taptų švari ir tinkama maistui, reikia mažiausiai 10 dienų“, – atskleidžia V. Vasiliauskas.

Tradicinis burgundiškas receptas – su česnakiniu sviesto padažu kepamos sraigės, tačiau Lietuvos įmonė nusprendė praplėsti gurmanų pasirinkimo laisvę – sukūrė daugiau skonių ir įdarų.

„Mūsų parduotuvėse „Darvėjos“ gaminamus produktus yra atradę daugybė pirkėjų, kurie nuolat ieško naujovių, nori išmėginti įvairius skonius. Manau, kad ypač pasiteisino gamintojų sprendimas pasiūlyti pirkėjams iškart kelių skonių sraiges viename rinkinyje“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Parduotuvėse galima rasti paruoštas sraiges su baklažanais ir česnakais, su pelėsiniu sūriu, su Provanso žolelėmis, su trijų rūšių sūriais, su grybų įdaru ir tradicines burgundiškas.

„Svarbiausia, kad pirkėjams paruošti šį patiekalą tampa itin paprasta: tereikia nuimti apsauginę plėvelę ir indelį su sraigėmis patalpinti į 200 laipsnių temperatūros orkaitę. Pakaitinus 5–7 min., kiauto užpildas užverda ir tuomet dar karštas sraiges galima patiekti ant stalo.

Specialia šakute arba mediniu smeigtuku ištraukite sraigę iš kiauto ir uždėkite ant baltos paskrudintos duonos. Duoną apšlakstykite kiaute esančiu užpilu ir mėgaukitės“, – pataria „Darvėjos“ vadovas V. Vasiliauskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite