Lietuviška statistika negailestinga: į nuotolinių sukčių pinkles patenka kas trečias

Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinių incidentų. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, pvz., banko ar asmens duomenys. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų.

„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ produktų vadovas Eligijus Rakickas.

Kenkėjai suaktyvėjo pernai rudenį

2023 metų duomenys atskleidė, kad sukčių ir kenkėjiškų programų veikla po vasaros išaugo. Pasak „Bitės“ eksperto, tai galėjo lemti, kad žmonės rudenį aktyviau naršo internete. „Įprastai maždaug 34 proc. žmonių arba kas trečias naršydamas internete kas mėnesį patiria bent po vieną incidentą. Matome, kad rudenį šis skaičius išaugo dar 6 proc. Tai gali lemti ir tai, jog atšalus orams žmonės dažniau būna namuose ir išaugina naršymo mastą. Nenuostabu, kad grėsmių skaičius internete taip pat išauga“, – teigia E. Rakickas.

Svarbu suprasti, jog kenkėjiškas turinys – kibernetinių nusikaltėlių veiklos padarinys. Jis įprastai vartotojus pasiekia netikėtai ir iš pirmo žvilgsnio neatrodo pavojingai. Tačiau paspaudus nuorodas ar pradėjus naršyti naujame tinklalapyje, galima nesunkiai prarasti jautrią informaciją, kurią sukčiai panaudos prieš patį žmogų.

„Kenkėjiškų veiklų yra pačių įvairiausių: nuo imituoto reklaminio pranešimo iki atsiųstos aktyvios nuorodos. Svarbu į tokius dalykus žiūrėti ypač kritiškai ir nesiimti impulsyvių veiksmų – neaktyvuoti atsiųstų nuorodų ir nesidalinti asmenine informacija. Dažnu atveju sukčiai to ir tikisi, tad atsiradus galimybei nedvejodami pasinaudoja vartotojų patiklumu“, – sako „Bitės” produktų vadovas.

Dominuoja programos ir sukčių veikla

Kaip pastebi E. Rakickas, dažniausiai internete bandoma apgauti pasitelkus kenkėjiškas programas: „Jau pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų, kurios sudaro beveik 94 proc. visų interneto sukčiavimo incidentų“.

Kita daugiausiai pavojaus kelianti priemonė – sukčių veikla. „Sukčiai aktyviai bando paveikti žmonių duomenis ir įvilioti į pinkles – pirmąjį šių metų mėnesį užkirtome kelią beveik 7 mln. atvejų. Minėti incidentai sudaro beveik 22 proc. visų iškylančių grėsmių naršant internete“, – atskleidžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ produktų vadovas. E. Rakicko teigimu, minėtus skaičius pasiekti padėjo apsaugos paslauga, kuri padeda atpažinti interneto sukčių klastą. „Interneto apsauga+“ atpažįsta dažniausiai naudojamas programėles ir automatiškai blokuoja kenkėjišką turinį.

Apsaugo ir vaikus

Naudojant šią paslaugą tėvai gali kontroliuoti vaikų naršymą ne tik internete, bet ir įvairiose programėlėse. Pasitelkus „Tėvų kontrolės“ parinktį nesunkiai nustatoma, kokios programos ar internetinės svetainės yra aktyvuojamos – taip atžalas apsaugant nuo kenkėjiško turinio.

„Siekiame, kad vaikų naršymas internete būtų kuo saugesnis. Suteikiame tėvams galimybę apsaugoti savo vaikus nuo žalingo turinio ir įsitikinti, kad mažųjų šeimos narių naršymas internete ir programėlėse nekelia pavojaus“, – sako E. Rakickas.

Aptikus nesaugaus turinio pavojus ar galimą sukčių riziką, informacija yra skubiai perduodama klientams. Apie galimo įsilaužimo atvejus informuojama kuo skubiau, kad žmonės apsaugotų jautrią informaciją ir pačią paskyrą. Įspėjimai siunčiami trumposiomis SMS žinutėmis arba nurodytu el. pašto adresu. Ekspertas taip pat akcentuoja, jog pasitelkus šią prevencinę priemonę apsaugoma ne tik nuo virusų, „AdBlock“, bet ir nuo asmeninių duomenų pažeidimo. Su šia paslauga naršymas internete ne tik saugesnis, bet ir patogesnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Penktokai ir jų tėvai renkasi antrąją užsienio kalbą: ką svarbu žinoti?

Būsimi šeštokai sykiu su tėveliais mokslo metų pabaigoje renkasi, kokią antrąją užsienio kalbą jie pradės mokytis naujais mokslo metais. Tėvams verta susimąstyti, koks svarbus gali būti šis pasirinkimas, kokias galimybes jis atvertų, padėti atžaloms jį priimti. Į ką atkreipti dėmesį, pataria sėkmingai karjeros laiptais žengiančios, su užsienio bendrovėmis dirbančios, ne vieną kalbą mokančios specialistės. „Jeigu gerai kalbi angliškai – puiku. Bet jei kalbi ir prancūziškai, vokiškai, ispaniškai ar kita Europos Sąjungos kalba, tai dvigubina tavo komunikacijos ir visas kitas galimybes:

Orai: sulauksime lietaus, bus vėsiau, bet galimos ir šalnos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artimiausių dienų orus. Gegužės 3 d. šalyje stebimas vandens lygio kritimas, iki 38 cm per parą. Pavojingas vandens lygis išlieka Leitėje ties Kūlynais (218 cm). Gegužės 6 d., pirmadienį, dieną daugelyje rajonų protarpiais lietus, vietomis smarkus. Kai kur perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s, kai kur iki 14 m/s. Aukščiausia temperatūra 12-17, šiauriniuose rajonuose kai kur 8-11, pietiniuose rajonuose vietomis 18-21 laipsnis šilumos. Gegužės 7 d., antradienį, naktį daug kur palis, kai kur su perkūnija, dieną

Balandį Šilutės rajone – 27 naujagimiai

Šilutės rajono savivaldybė paskelbė, kad balandį rajone užregistruota 27 naujagimiai, 59 mirtys, 12 santuokų ir 7 ištuokos. Per keturis šių metų mėnesius Šilutės rajone sulaukta 92 naujagimių, mirė 216 asmenų, susituokė 34 poros, iširo 36 santuokos. Balandį sulaukta 27 naujagimių: 16 berniukų ir 11 mergaičių. 12 naujagimių sulaukė Šilutės miestas, 15-os – kaimiškosios seniūnijos. 2 naujagimių sulaukė rajono gyventojai užsienyje. Vienišos motinos balandį užregistravo 3 naujagimius, 9-iems pripažinta tėvystė, nes tėvai neįregistravę santuokos. Populiarus vardas balandį buvo Elijus, šiais metais

Tyrimas: per metus privačiose sveikatos priežiūros įstaigose apsilankė trečdalis šalies gyventojų

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc. šalies gyventojų savo sveikatos priežiūros reikalus rinkosi spręsti vieną ar daugiau kartų apsilankydami privačiose medicinos paslaugų teikimo vietose ir klinikose. Tai gana aiškus signalas, kad gana didelės

Taip pat skaitykite