Lietuviai labiausiai mėgsta galvosūkių žaidimus, jiems negaili ir iki 50 eurų per mėnesį

Savo išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose dažniausiai žaidžiame galvosūkių ar strateginius žaidimus, o juos rinkdamiesi atkreipiame dėmesį į sudėtingumą, grafiką ir kitus kriterijus. Pasirodo, trečdalis žaidėjų Lietuvoje žaidimams kas mėnesį išleidžia iki 50 eurų.

Tai rodo Lietuvos žaidimų kūrėjos „Nordcurrent“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

„Lietuvos žaidėjų apklausa atskleidė, kad dažniausiai mėgstame pasukti galvą ir renkamės galvosūkių žanro žaidimus. Tai nestebina, nes būtent tokio tipo žaidimai dominuoja visame pasaulyje. Taip pat smagu matyti, kad mūsų šalies žaidėjai, rinkdamiesi žaidimus, atidžiai vertina sritis, kur mes, kaip kūrėjai, investuojame daug laiko ir pastangų – keliamą iššūkį, grafiką bei istoriją ir veikėjus“, – sako „Nordcurrent“ rinkodaros vadovas Artūras Surgutanovas.

Siaubo žanrui sako „ne“

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose absoliuti dauguma Lietuvos žaidėjų labiausiai mėgsta galvosūkių (55 proc.) ir strateginius (40 proc.) žaidimus. Kiek didesnė dalis taip pat domisi veiksmo (16 proc.) ar labai trumpais, vos kelių minučių žaidimais (16 proc.). Kitus stilius, pvz., maisto gaminimo, lenktynių, karinius, bėgimo su kliūtimis, renkasi kas dešimtas, o štai siaubo žaidimų nemėgstame visai (vos 1 proc.).

Moterys kur kas labiau mėgsta galvosūkių ar maisto gaminimo stilių, o didesnė dalis vyrų renkasi lenktynių, veiksmo ar karinį stilių.

„Analogišką stilių įvairovę pastebime ir globaliose rinkose, todėl atitinkamai formuojame ir savo kuriamų žaidimų krepšelį – pradedant nuo mūsų laiko valdymo hito „Cooking Fever“ su 10 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį iki šaudyklės „Sniper Arena“ ar visai neseniai startavusio mados influencerio simuliatoriaus „Pocket Styler“. Kiekvienas jų randa savo žaidėją, o dalis žaidžiančiųjų neapsistoja ties vienu stiliumi ir vienu metu aktyviai žaidžia kelis skirtingus žaidimus“, – teigia „Nordcurrent“ atstovas.

Kas lietuviams svarbu žaidimuose?

Kalbant apie tai, kokius kriterijus labiausiai vertiname rinkdamiesi žaidimus, dauguma pirmiausia dėmesį kreipia, ar jis nemokamas (58 proc.) ir ar žaidimas kels pakankamai iššūkių (56 proc.). Kiek mažiau lietuviams yra svarbi grafika ar piešimo stilius (39 proc.) bei žaidimo istorija bei siužetas (35 proc.).

„Apklausa rodo, kad labai ilgų žaidimų savo mobiliuosiuose įrenginiuose nenorime. Kuo ilgesnė trukmė svarbi tik kas dešimtam žaidėjui. Tiesa, pastebime, jog žaidimo gyliui ir ilgumui žaidėjai itin daug dėmesio neskiria tik iš pradžių. Vėliau, jei žaidimas „užkabina“, žaidėjai tampa ištikimais fanais ir gali tą patį žaidimą žaisti keletą metų iš eilės, nes kūrėjai juos reguliariai atnaujina ir pasiūlo vis naujų patobulinimų ar galimybių“, – pastebi A. Surgutanovas.

Trečdalis lietuvių, žaidžiančių kompiuteriams ir išmaniesiems įrenginiams skirtus žaidimus, kas mėnesį į šį hobį investuoja bent keletą eurų. 13 proc. apklaustųjų tam išleidžia iki 5 eurų, 9 proc. – iki 10 eurų, 10 proc. – iki 50 eurų, o 2 proc. – daugiau nei 100 eurų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite