Lietuviai labiausiai mėgsta galvosūkių žaidimus, jiems negaili ir iki 50 eurų per mėnesį

Savo išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose dažniausiai žaidžiame galvosūkių ar strateginius žaidimus, o juos rinkdamiesi atkreipiame dėmesį į sudėtingumą, grafiką ir kitus kriterijus. Pasirodo, trečdalis žaidėjų Lietuvoje žaidimams kas mėnesį išleidžia iki 50 eurų.

Tai rodo Lietuvos žaidimų kūrėjos „Nordcurrent“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

„Lietuvos žaidėjų apklausa atskleidė, kad dažniausiai mėgstame pasukti galvą ir renkamės galvosūkių žanro žaidimus. Tai nestebina, nes būtent tokio tipo žaidimai dominuoja visame pasaulyje. Taip pat smagu matyti, kad mūsų šalies žaidėjai, rinkdamiesi žaidimus, atidžiai vertina sritis, kur mes, kaip kūrėjai, investuojame daug laiko ir pastangų – keliamą iššūkį, grafiką bei istoriją ir veikėjus“, – sako „Nordcurrent“ rinkodaros vadovas Artūras Surgutanovas.

Siaubo žanrui sako „ne“

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose absoliuti dauguma Lietuvos žaidėjų labiausiai mėgsta galvosūkių (55 proc.) ir strateginius (40 proc.) žaidimus. Kiek didesnė dalis taip pat domisi veiksmo (16 proc.) ar labai trumpais, vos kelių minučių žaidimais (16 proc.). Kitus stilius, pvz., maisto gaminimo, lenktynių, karinius, bėgimo su kliūtimis, renkasi kas dešimtas, o štai siaubo žaidimų nemėgstame visai (vos 1 proc.).

Moterys kur kas labiau mėgsta galvosūkių ar maisto gaminimo stilių, o didesnė dalis vyrų renkasi lenktynių, veiksmo ar karinį stilių.

„Analogišką stilių įvairovę pastebime ir globaliose rinkose, todėl atitinkamai formuojame ir savo kuriamų žaidimų krepšelį – pradedant nuo mūsų laiko valdymo hito „Cooking Fever“ su 10 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį iki šaudyklės „Sniper Arena“ ar visai neseniai startavusio mados influencerio simuliatoriaus „Pocket Styler“. Kiekvienas jų randa savo žaidėją, o dalis žaidžiančiųjų neapsistoja ties vienu stiliumi ir vienu metu aktyviai žaidžia kelis skirtingus žaidimus“, – teigia „Nordcurrent“ atstovas.

Kas lietuviams svarbu žaidimuose?

Kalbant apie tai, kokius kriterijus labiausiai vertiname rinkdamiesi žaidimus, dauguma pirmiausia dėmesį kreipia, ar jis nemokamas (58 proc.) ir ar žaidimas kels pakankamai iššūkių (56 proc.). Kiek mažiau lietuviams yra svarbi grafika ar piešimo stilius (39 proc.) bei žaidimo istorija bei siužetas (35 proc.).

„Apklausa rodo, kad labai ilgų žaidimų savo mobiliuosiuose įrenginiuose nenorime. Kuo ilgesnė trukmė svarbi tik kas dešimtam žaidėjui. Tiesa, pastebime, jog žaidimo gyliui ir ilgumui žaidėjai itin daug dėmesio neskiria tik iš pradžių. Vėliau, jei žaidimas „užkabina“, žaidėjai tampa ištikimais fanais ir gali tą patį žaidimą žaisti keletą metų iš eilės, nes kūrėjai juos reguliariai atnaujina ir pasiūlo vis naujų patobulinimų ar galimybių“, – pastebi A. Surgutanovas.

Trečdalis lietuvių, žaidžiančių kompiuteriams ir išmaniesiems įrenginiams skirtus žaidimus, kas mėnesį į šį hobį investuoja bent keletą eurų. 13 proc. apklaustųjų tam išleidžia iki 5 eurų, 9 proc. – iki 10 eurų, 10 proc. – iki 50 eurų, o 2 proc. – daugiau nei 100 eurų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite