Liepos 15-oji – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą diena

Šiandien minime 89-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuotos „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą  metines.

Vieni pirmųjų pasaulio aviacijos istorijoje įveikę vandenyną, lakūnai 1933 m. liepos 17 d. žuvo likus apie 700 km ir vos 3 valandoms iki tikslo – tuometinės Lietuvos laikinosios sostinės Kauno.

Du pasauliui nežinomi aviatoriai per vieną dieną tapo pasaulio aviacijos, lietuvių tautos didvyriais ir neatsiejama jos tapatybės dalimi.

Kaip skelbia „Vikipedija“, „Lituanica“ – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio.

Visa trasa buvo suskirstyta į tris etapus: Niujorkas – Niufaundlandas – 2129,8 km, Atlanto vandenynas – 3513,2 km, Airija – Kaunas – 1543 km (iš viso: 7186 km). Pirmuosius du etapus jie laikė sunkiais ir pavojingais, trečią – lengviausiai įveikiamu.

 

Rimtas iššūkis

Savo kreipimesi pilotai skelbė, jog tiek sėkmingas skrydis, tiek ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėpdamas juos naujiems žygiams. Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes).

Iššūkis buvo rimtas: net ir dabar įprastinis, specialiai neruoštas analogiško tipo lėktuvas tokio atstumo nuskristi negali.

1932 m. birželio 18 d, patyrę pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas už 3200 dolerių iš Polvokio oro uosto bendrovės Belankos (Bellanca) dirbtuvių nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą Bellanca CH-300 Pacemaker, kuriuo S. Darius jau buvo skraidęs trejus metus. Kadangi lėktuvas tolimam skrydžiui netiko, reikėjo naujo variklio, papildomų talpų degalams, matavimo prietaisų, o tam trūko apie 3000 dolerių, kurių jiedu neturėjo.

1932 m. pasaulyje siautė ekonominė krizė, todėl visą skrydį finansuojančio mecenato neatsirado.

Pinigams telkti buvo organizuotas rėmimo komitetas, rengiamos aviacijos dienos, kurių metu už aukas lakūnai skraidino jų dalyvius, agitavo lietuvių spaudoje. 1932 m. per aviacijos šventes, kitus renginius bei iš rėmėjų aukų skridimo fondui surinkta 4200 dolerių.

1933 m. vasario mėnesio pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Balandžio 15 d. „Naujienų“ laikraščio žurnalistas A. Vaivada pasiūlo lėktuvą pavadinti „Lituanica“ (lietuvybė). Šis vardas visiems patiko.

 

Skrydžiui pasiruošta

Balandžio 24 d. baigta ruošti skridimui „Lituanica“ savo bakuose turėjo 3541 l kuro ir 145 l tepalo. Su tokiomis atsargomis lėktuvas galėjo nuskristi į Kauną ir dar 800 km. Įmontuotas naujas devynių cilindrų 365–388 AG Raito (Wright) firmos žvaigždinis variklis, naujas propeleris, pagaminti nauji, ilgesni lėktuvo sparnai. Visas lėktuvas aptrauktas nauja danga, nudažytas oranžine spalva, gautas naujas lėktuvo registracijos numeris – NR 688E. Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio – lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Šiais prietaisais, taip pat ir autopilotu, naudojosi kiti, pavyzdžiui, karinės pramonės remiami transatlantiniai lakūnai.

Oficialiai pripažinta, kad „Lituanica“ turėjo visus reikiamus navigacijos prietaisus ir skrydžiui atlikti buvo tinkamai paruošta.

Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. (Niujorko laiku) lakūnai pakilo iš Niujorko Floydo Bennetto oro uosto.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2-3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

 

Kelionė baigėsi ties Soldinu…

Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas).

Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluftas“ lėktuvu – į Kauną.

 

Paštas pristatytas

Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50 000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsio nišoje. 1964 m. S. Dariaus duktės Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

 

Katastrofos priežastys

Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo, iki tikslo belikus vos 650 km.

Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros ar sugedus motorui (neoficialioje versijoje teigiama, kad lėktuvas galėjo būti pašautas nacių). Ekspertų buvo nustatyta jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė (propeleris sukosi) ir degalų dar buvo pakankamai. Tuometinė Lietuvos valdžia, vengdama konflikto su nacistine Vokietija, iki galo neišsiaiškino katastrofos priežasties.

Minimos pilotavimo klaidos, tačiau tai buvo patyrę pilotai: S. Darius, skraidydamas karo aviacijoje, nepadarė nė vienos avarijos. Katastrofos naktį siautė smarki, viena didžiausių per kelerius metus audra. Gali būti, kad lakūnai nutarė nusileisti ir palaukti ryto prieš baigdami skrydį į Kauną. Netoli nuo „Lituanicos“ žūties vietos buvo dirbamos žemės laukai. Gali būti, kad bandydami leistis lakūnai skrido per žemai ir kliudė miško pakraštyje augusius medžius. Lietuvių lakūnas V. Kensgaila šią vietą apžiūrėjo skrisdamas lėktuvu iš oro. Iš tiesų tai lygiame miško masyve iškilęs lyg koks piliakalnis. Ši vieta itin kruopščiai apžiūrėta. Maždaug už 100 metrų ąžuolais apaugusi skardžio nuokalnė leidžiasi į laukus, kurių link skrido „Lituanica“.

Galutinės išvados: lakūnai dėl blogų oro sąlygų apsuko keletą ratų virš buvusio Kuhdamo kaimo (dab. Pščelnikas), iš kurių paskutinis pasibaigė tragiškai.

Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, jog lėktuvas galėjo praskristi virš slapto vokiečių karinio objekto ar koncentracijos stovyklos ir būti numuštas, palaikius jį priešų žvalgybiniu lėktuvu. Pilotų amžininkai, apžiūrėję lėktuvo nuolaužas, teigė, kad lėktuvas buvo suvarpytas kulkų. Naciai lietuviams negrąžino visų sudužusio lėktuvo dalių.

S. Darius ir S. Girėnas po mirties apdovanoti: Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde ir Lietuvos skautų ordinu.

Lietuvos paštas išleido S. Dariaus ir S. Girėno pašto ženklų seriją.

Pastatyti paminklai: Kuhdamm,e (1936 m., dab. Pszczelnik, Lenkija), Čikagoje (1935 m.), Niujorke (1958 m.), Beverli Šore (1971 m.), Kaune (1993 m.).

Jubiliejiniais 1983 m. režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai“, o Raimondas Vabalas – meninį filmą „Skrydis per Atlantą“.

Ir Šilutėje gatvė pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Laukia švelniai žiemiški orai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad vasario 6 d., pirmadienį, bus kritulių, snyguriuos, lynos, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, gali formuotis lijundra. Vasario 7 d., antradienį,  trumpai pasnyguriuos, vakarinėje šalies pusėje kai kur formuosis rūkas, galima silpna lijundra, plikledis.  Naktį bus 1-6 laipsniai  šalčio, pragiedrėjus spustels 7-9 laipsnių šaltukas. Dieną kritulių nežadama, bus debesuota, nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Vasario 8 d., trečiadienį,  naktį gausių kritulių nebus, tvyros rūkas, formuosis plikledis ar silpna

Šilumos siurbliai oras-vanduo ir jų teikiami privalumai

Šilumos siurbliai tampa vis populiaresni kaip energiją taupantis būdas šildyti ir vėsinti namus. Apie juos vis dažniau girdime šnekant tiek draugų būryje, tiek žiniasklaidoje. Tačiau kas tiksliai yra šilumos siurblys ir kaip jis veikia? Šioje publikacijoje apžvelgsime šilumos siurblio naudojimo privalumus, jo ypatumus ir ką reikia apie jį žinoti prieš priimant sprendimą įsigyti. Ieškantiems kokybiškų vėdinimo sistemų, apsilankykite https://vedinimoekspertai.lt/ Kas yra šilumos siurblys? Šilumos siurblys yra energiją taupantis prietaisas, kuris gali ir vėsinti, ir šildyti jūsų namus. Jis veikia perduodamas

Žemės ūkio ministras K. Navickas tikina palaikantis pieno ūkininkus

Pieno gamintojai pirmadienį pradėjo protestus prie perdirbėjų ir prekybininkų atstovybių dėl itin nukritusių pieno pirkimo kainų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus. „Vyksta žemdirbių akcija, kuriai viena esmine dalimi tikrai pritariame ir palaikome. Atsitikus krizėms ir ypač kainų svyravimams, pirmiausia nukenčia ir visas krūvis tenka žemdirbiams. Dėl to peržiūrime esamą reguliavimą. Manome, kad tos priemonės, kurios buvo numatytos iki šiol, nėra pakankamos“, – pirmadienį žurnalistams

Sėdę į transporto priemonę nepamirškime užsisegti saugos diržo!

Sausio 30-31 d. ir vasario 1-2 d. policijos pareigūnai sustiprino privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolę. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje išaiškinti 45 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Daugiausia saugos diržų nenaudojimo atvejų nustatyta Šilalėje – 24, Šilutėje – 17, Tauragėje – 3, Pagėgių savivaldybėje – 1. Nustatyti 3 vairuotojai (Šilalėje – 2, Šilutėje – 1), kurie vairuodami savo transporto priemones ne tik nesegėjo saugos diržų, bet ir naudojosi mobiliaisiais

Taip pat skaitykite