Liepos 15-oji – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą diena

Šiandien minime 89-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuotos „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą  metines.

Vieni pirmųjų pasaulio aviacijos istorijoje įveikę vandenyną, lakūnai 1933 m. liepos 17 d. žuvo likus apie 700 km ir vos 3 valandoms iki tikslo – tuometinės Lietuvos laikinosios sostinės Kauno.

Du pasauliui nežinomi aviatoriai per vieną dieną tapo pasaulio aviacijos, lietuvių tautos didvyriais ir neatsiejama jos tapatybės dalimi.

Kaip skelbia „Vikipedija“, „Lituanica“ – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio.

Visa trasa buvo suskirstyta į tris etapus: Niujorkas – Niufaundlandas – 2129,8 km, Atlanto vandenynas – 3513,2 km, Airija – Kaunas – 1543 km (iš viso: 7186 km). Pirmuosius du etapus jie laikė sunkiais ir pavojingais, trečią – lengviausiai įveikiamu.

 

Rimtas iššūkis

Savo kreipimesi pilotai skelbė, jog tiek sėkmingas skrydis, tiek ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėpdamas juos naujiems žygiams. Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes).

Iššūkis buvo rimtas: net ir dabar įprastinis, specialiai neruoštas analogiško tipo lėktuvas tokio atstumo nuskristi negali.

1932 m. birželio 18 d, patyrę pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas už 3200 dolerių iš Polvokio oro uosto bendrovės Belankos (Bellanca) dirbtuvių nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą Bellanca CH-300 Pacemaker, kuriuo S. Darius jau buvo skraidęs trejus metus. Kadangi lėktuvas tolimam skrydžiui netiko, reikėjo naujo variklio, papildomų talpų degalams, matavimo prietaisų, o tam trūko apie 3000 dolerių, kurių jiedu neturėjo.

1932 m. pasaulyje siautė ekonominė krizė, todėl visą skrydį finansuojančio mecenato neatsirado.

Pinigams telkti buvo organizuotas rėmimo komitetas, rengiamos aviacijos dienos, kurių metu už aukas lakūnai skraidino jų dalyvius, agitavo lietuvių spaudoje. 1932 m. per aviacijos šventes, kitus renginius bei iš rėmėjų aukų skridimo fondui surinkta 4200 dolerių.

1933 m. vasario mėnesio pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Balandžio 15 d. „Naujienų“ laikraščio žurnalistas A. Vaivada pasiūlo lėktuvą pavadinti „Lituanica“ (lietuvybė). Šis vardas visiems patiko.

 

Skrydžiui pasiruošta

Balandžio 24 d. baigta ruošti skridimui „Lituanica“ savo bakuose turėjo 3541 l kuro ir 145 l tepalo. Su tokiomis atsargomis lėktuvas galėjo nuskristi į Kauną ir dar 800 km. Įmontuotas naujas devynių cilindrų 365–388 AG Raito (Wright) firmos žvaigždinis variklis, naujas propeleris, pagaminti nauji, ilgesni lėktuvo sparnai. Visas lėktuvas aptrauktas nauja danga, nudažytas oranžine spalva, gautas naujas lėktuvo registracijos numeris – NR 688E. Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio – lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Šiais prietaisais, taip pat ir autopilotu, naudojosi kiti, pavyzdžiui, karinės pramonės remiami transatlantiniai lakūnai.

Oficialiai pripažinta, kad „Lituanica“ turėjo visus reikiamus navigacijos prietaisus ir skrydžiui atlikti buvo tinkamai paruošta.

Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. (Niujorko laiku) lakūnai pakilo iš Niujorko Floydo Bennetto oro uosto.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2-3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

 

Kelionė baigėsi ties Soldinu…

Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas).

Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluftas“ lėktuvu – į Kauną.

 

Paštas pristatytas

Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50 000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsio nišoje. 1964 m. S. Dariaus duktės Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

 

Katastrofos priežastys

Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo, iki tikslo belikus vos 650 km.

Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros ar sugedus motorui (neoficialioje versijoje teigiama, kad lėktuvas galėjo būti pašautas nacių). Ekspertų buvo nustatyta jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė (propeleris sukosi) ir degalų dar buvo pakankamai. Tuometinė Lietuvos valdžia, vengdama konflikto su nacistine Vokietija, iki galo neišsiaiškino katastrofos priežasties.

Minimos pilotavimo klaidos, tačiau tai buvo patyrę pilotai: S. Darius, skraidydamas karo aviacijoje, nepadarė nė vienos avarijos. Katastrofos naktį siautė smarki, viena didžiausių per kelerius metus audra. Gali būti, kad lakūnai nutarė nusileisti ir palaukti ryto prieš baigdami skrydį į Kauną. Netoli nuo „Lituanicos“ žūties vietos buvo dirbamos žemės laukai. Gali būti, kad bandydami leistis lakūnai skrido per žemai ir kliudė miško pakraštyje augusius medžius. Lietuvių lakūnas V. Kensgaila šią vietą apžiūrėjo skrisdamas lėktuvu iš oro. Iš tiesų tai lygiame miško masyve iškilęs lyg koks piliakalnis. Ši vieta itin kruopščiai apžiūrėta. Maždaug už 100 metrų ąžuolais apaugusi skardžio nuokalnė leidžiasi į laukus, kurių link skrido „Lituanica“.

Galutinės išvados: lakūnai dėl blogų oro sąlygų apsuko keletą ratų virš buvusio Kuhdamo kaimo (dab. Pščelnikas), iš kurių paskutinis pasibaigė tragiškai.

Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, jog lėktuvas galėjo praskristi virš slapto vokiečių karinio objekto ar koncentracijos stovyklos ir būti numuštas, palaikius jį priešų žvalgybiniu lėktuvu. Pilotų amžininkai, apžiūrėję lėktuvo nuolaužas, teigė, kad lėktuvas buvo suvarpytas kulkų. Naciai lietuviams negrąžino visų sudužusio lėktuvo dalių.

S. Darius ir S. Girėnas po mirties apdovanoti: Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde ir Lietuvos skautų ordinu.

Lietuvos paštas išleido S. Dariaus ir S. Girėno pašto ženklų seriją.

Pastatyti paminklai: Kuhdamm,e (1936 m., dab. Pszczelnik, Lenkija), Čikagoje (1935 m.), Niujorke (1958 m.), Beverli Šore (1971 m.), Kaune (1993 m.).

Jubiliejiniais 1983 m. režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai“, o Raimondas Vabalas – meninį filmą „Skrydis per Atlantą“.

Ir Šilutėje gatvė pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite