Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas.

Senutėlių rąstų eilutė veda į jūrą – banglaužys. Horizonte – Būtingės terminalui naftą pumpuojantis laivas. Už kelių kilometrų jūros pakrante – Lietuvos Šventoji, į kitą pusę – lietuvių poilsiavietėmis turtingas Pepės kaimas Latvijoje. Iki Pepės nuo Lietuvos – Latvijos sienos būtų 15 kilometrų asfaltu. Važiavusieji žino: Lietuvos teritorijoje pro Palangą nutiestas naujasis aplinkkelis – tarsi turingoje užsienio valstybėje, apie latvių kelius to nepasakytumei. Pasienyje šiuo metu ruošiamas apvažiavimo žiedas, į Latvijos gilumą – prasčiau… Tiesa, Latvijoje nuostabą kelia pirmiausia mediniai elektros linijų stulpai.

Kirtus sieną, asfaltu tenka pavažiuoti vos 4 kilometrus ir sukti žvyrkeliu į pajūrį. Sukdami iš asfaltuoto kelio pastebėsite užrašą, kad iki Nycos – 35 km, Liepoja – tolėliau. Nyca yra latvių Liepojos rajone.

 

Latvijos Nida kažkada buvo kuršių žvejų kaimas. Tėra viena kita sodyba, kiti statiniai išparduoti, juose įsikūrę lietuviai čia poilsiauja patys ir nuomoja kambarius atvykėliams. Vietinių gyventojų – mažuma: tik sodyba, iš kurios vakare traktorius suka į pajūrį, gabendamas valtį su žvejais. Važiuoja tas traktorius vakare per tą paplūdimio smėliuką su akmenukais, kad laivą nuleistų į jūrą. Šiek tiek pairklavę, vyrai įsijungia laivo variklį. Tuomet jie meta tinklus. Ryte vėl traktorius važiuoja prie jūros, žvejai plaukia tikrinti tinklų.

Važiuojant žvyrkeliu į Nidą, pakely matyti besiganą mėsinių galvijų bandelės. Šiame kelių namų kaime nėra nė parduotuvės, o buvusios mokyklos pastatas jau tapo trijų lietuvių verslininkų valdomis, kurias kiekvienas pritaikė poilsiui. Mokykla, pasirodo, buvusi labai arti jūros: gal 20 m į šlaitą pajūriui būdingu skurdžios žalumos taku, o iš ten jau smėliuku basas nučiuoži į pajūrį: plati ta jūros pakrantė, tokio paplūdimio net Palanga neturi, švarutėlis smėliukas, karštą dieną kaitinantis kojų padus, vanduo – skaidrus, matyti net bangų suneštos dugne smėlio keterėlės. Bristi galima toli, seklumos ir vaikams per akis. Ir margumynas įvairiai nugludintų akmenukų. Žiūri ir skaitai tarsi kokį istorijos raštą.

Sakė, kad žaltį matė. Gali būti, nes driežiukai tai nardo toje kojas badančioje žolėje. Ramybė, kurią tedrumsčia paukščių čiulbėjimas, tylus jūros ošimas, atvykėliams tikras lobis. Kur Lietuvoje tai rasi? Čia nėra persirengimo kabinų, suoliukų, šiukšliadėžių (ir šiukšlių!), kitų paplūdimio statinių, muzikos, niekas nesiūlo pirkti šalto alaus ir karštų merginų… Tik lietuviai, įsikūrę Nidos nameliuose, ant kopų keteros pasistatę suolus, stalus. Iš čia vakare galima stebėti nuostabų saulėlydį. Net karštą dieną čia tesutiksi kelis ar keliolika poilsiautojų. Tačiau prognozuoti, kiek jų čia bus vasaros atostogų metu, jau sunku. Lietuviai tiesiog veržiasi į latvių Nidą. Sako, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje čia jūra išmeta dumblių, bet juose pasitaiko ir gintaro gabaliukų. Internetu galima pasinaudoti nuėjus atokiau ant kalniuko, o televizorius normaliai rodė „Eurovizijos“ finalą.

Prie lygaus asfalto pripratusiems vairuotojams vienintelis išbandymas išsukus iš Liepojos plento žvyrkeliu pasiekti Nidą. Kyla dulkių debesys. Bet tiek ten to važiavimo…

Jeigu nenusiveši maisto ir alaus, teks važiuoti į Šventąją ar net 18 km į Palangą. Galima rinktis ir kitą kryptį –  į Latviją: plentu iki Liepojos tik 56 km.

Visą šeštadienį dangaus mėlyne ėjusi saulė vakare pakibo virš ramios jūros. Sunku patikėti, kad taip bėga laikas: ji tiesio akyse „grimzdo“ į jūrą ir beliko šviesos ruoželis. Bemat darėsi tamsiau. Apsivilkę kombinezonais žvejai su meškerėmis tebebraidė jūroje tolokai nuo kranto ir žvejojo. Kiti, gurkšnodami alų, meškeres dieną turėjo užmetę nuo kranto. Ir plekšnių sugavę – lietuviškai paaiškino, ir grundulų.

Sekmadienio rytas prasidėjo paukščių čiulbesiu: kukavo gegutė, patekėjusi saulė vėl pažėrė spindulių ir šilumos, tad nuo 10 val. jau buvo galima lepintis paplūdimyje visai šalia vandens.

Kai žmonių beveik nematyti, moterys atokiau maudosi nuogos.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite