Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas.

Senutėlių rąstų eilutė veda į jūrą – banglaužys. Horizonte – Būtingės terminalui naftą pumpuojantis laivas. Už kelių kilometrų jūros pakrante – Lietuvos Šventoji, į kitą pusę – lietuvių poilsiavietėmis turtingas Pepės kaimas Latvijoje. Iki Pepės nuo Lietuvos – Latvijos sienos būtų 15 kilometrų asfaltu. Važiavusieji žino: Lietuvos teritorijoje pro Palangą nutiestas naujasis aplinkkelis – tarsi turingoje užsienio valstybėje, apie latvių kelius to nepasakytumei. Pasienyje šiuo metu ruošiamas apvažiavimo žiedas, į Latvijos gilumą – prasčiau… Tiesa, Latvijoje nuostabą kelia pirmiausia mediniai elektros linijų stulpai.

Kirtus sieną, asfaltu tenka pavažiuoti vos 4 kilometrus ir sukti žvyrkeliu į pajūrį. Sukdami iš asfaltuoto kelio pastebėsite užrašą, kad iki Nycos – 35 km, Liepoja – tolėliau. Nyca yra latvių Liepojos rajone.

 

Latvijos Nida kažkada buvo kuršių žvejų kaimas. Tėra viena kita sodyba, kiti statiniai išparduoti, juose įsikūrę lietuviai čia poilsiauja patys ir nuomoja kambarius atvykėliams. Vietinių gyventojų – mažuma: tik sodyba, iš kurios vakare traktorius suka į pajūrį, gabendamas valtį su žvejais. Važiuoja tas traktorius vakare per tą paplūdimio smėliuką su akmenukais, kad laivą nuleistų į jūrą. Šiek tiek pairklavę, vyrai įsijungia laivo variklį. Tuomet jie meta tinklus. Ryte vėl traktorius važiuoja prie jūros, žvejai plaukia tikrinti tinklų.

Važiuojant žvyrkeliu į Nidą, pakely matyti besiganą mėsinių galvijų bandelės. Šiame kelių namų kaime nėra nė parduotuvės, o buvusios mokyklos pastatas jau tapo trijų lietuvių verslininkų valdomis, kurias kiekvienas pritaikė poilsiui. Mokykla, pasirodo, buvusi labai arti jūros: gal 20 m į šlaitą pajūriui būdingu skurdžios žalumos taku, o iš ten jau smėliuku basas nučiuoži į pajūrį: plati ta jūros pakrantė, tokio paplūdimio net Palanga neturi, švarutėlis smėliukas, karštą dieną kaitinantis kojų padus, vanduo – skaidrus, matyti net bangų suneštos dugne smėlio keterėlės. Bristi galima toli, seklumos ir vaikams per akis. Ir margumynas įvairiai nugludintų akmenukų. Žiūri ir skaitai tarsi kokį istorijos raštą.

Sakė, kad žaltį matė. Gali būti, nes driežiukai tai nardo toje kojas badančioje žolėje. Ramybė, kurią tedrumsčia paukščių čiulbėjimas, tylus jūros ošimas, atvykėliams tikras lobis. Kur Lietuvoje tai rasi? Čia nėra persirengimo kabinų, suoliukų, šiukšliadėžių (ir šiukšlių!), kitų paplūdimio statinių, muzikos, niekas nesiūlo pirkti šalto alaus ir karštų merginų… Tik lietuviai, įsikūrę Nidos nameliuose, ant kopų keteros pasistatę suolus, stalus. Iš čia vakare galima stebėti nuostabų saulėlydį. Net karštą dieną čia tesutiksi kelis ar keliolika poilsiautojų. Tačiau prognozuoti, kiek jų čia bus vasaros atostogų metu, jau sunku. Lietuviai tiesiog veržiasi į latvių Nidą. Sako, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje čia jūra išmeta dumblių, bet juose pasitaiko ir gintaro gabaliukų. Internetu galima pasinaudoti nuėjus atokiau ant kalniuko, o televizorius normaliai rodė „Eurovizijos“ finalą.

Prie lygaus asfalto pripratusiems vairuotojams vienintelis išbandymas išsukus iš Liepojos plento žvyrkeliu pasiekti Nidą. Kyla dulkių debesys. Bet tiek ten to važiavimo…

Jeigu nenusiveši maisto ir alaus, teks važiuoti į Šventąją ar net 18 km į Palangą. Galima rinktis ir kitą kryptį –  į Latviją: plentu iki Liepojos tik 56 km.

Visą šeštadienį dangaus mėlyne ėjusi saulė vakare pakibo virš ramios jūros. Sunku patikėti, kad taip bėga laikas: ji tiesio akyse „grimzdo“ į jūrą ir beliko šviesos ruoželis. Bemat darėsi tamsiau. Apsivilkę kombinezonais žvejai su meškerėmis tebebraidė jūroje tolokai nuo kranto ir žvejojo. Kiti, gurkšnodami alų, meškeres dieną turėjo užmetę nuo kranto. Ir plekšnių sugavę – lietuviškai paaiškino, ir grundulų.

Sekmadienio rytas prasidėjo paukščių čiulbesiu: kukavo gegutė, patekėjusi saulė vėl pažėrė spindulių ir šilumos, tad nuo 10 val. jau buvo galima lepintis paplūdimyje visai šalia vandens.

Kai žmonių beveik nematyti, moterys atokiau maudosi nuogos.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo