Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas.

Senutėlių rąstų eilutė veda į jūrą – banglaužys. Horizonte – Būtingės terminalui naftą pumpuojantis laivas. Už kelių kilometrų jūros pakrante – Lietuvos Šventoji, į kitą pusę – lietuvių poilsiavietėmis turtingas Pepės kaimas Latvijoje. Iki Pepės nuo Lietuvos – Latvijos sienos būtų 15 kilometrų asfaltu. Važiavusieji žino: Lietuvos teritorijoje pro Palangą nutiestas naujasis aplinkkelis – tarsi turingoje užsienio valstybėje, apie latvių kelius to nepasakytumei. Pasienyje šiuo metu ruošiamas apvažiavimo žiedas, į Latvijos gilumą – prasčiau… Tiesa, Latvijoje nuostabą kelia pirmiausia mediniai elektros linijų stulpai.

Kirtus sieną, asfaltu tenka pavažiuoti vos 4 kilometrus ir sukti žvyrkeliu į pajūrį. Sukdami iš asfaltuoto kelio pastebėsite užrašą, kad iki Nycos – 35 km, Liepoja – tolėliau. Nyca yra latvių Liepojos rajone.

 

Latvijos Nida kažkada buvo kuršių žvejų kaimas. Tėra viena kita sodyba, kiti statiniai išparduoti, juose įsikūrę lietuviai čia poilsiauja patys ir nuomoja kambarius atvykėliams. Vietinių gyventojų – mažuma: tik sodyba, iš kurios vakare traktorius suka į pajūrį, gabendamas valtį su žvejais. Važiuoja tas traktorius vakare per tą paplūdimio smėliuką su akmenukais, kad laivą nuleistų į jūrą. Šiek tiek pairklavę, vyrai įsijungia laivo variklį. Tuomet jie meta tinklus. Ryte vėl traktorius važiuoja prie jūros, žvejai plaukia tikrinti tinklų.

Važiuojant žvyrkeliu į Nidą, pakely matyti besiganą mėsinių galvijų bandelės. Šiame kelių namų kaime nėra nė parduotuvės, o buvusios mokyklos pastatas jau tapo trijų lietuvių verslininkų valdomis, kurias kiekvienas pritaikė poilsiui. Mokykla, pasirodo, buvusi labai arti jūros: gal 20 m į šlaitą pajūriui būdingu skurdžios žalumos taku, o iš ten jau smėliuku basas nučiuoži į pajūrį: plati ta jūros pakrantė, tokio paplūdimio net Palanga neturi, švarutėlis smėliukas, karštą dieną kaitinantis kojų padus, vanduo – skaidrus, matyti net bangų suneštos dugne smėlio keterėlės. Bristi galima toli, seklumos ir vaikams per akis. Ir margumynas įvairiai nugludintų akmenukų. Žiūri ir skaitai tarsi kokį istorijos raštą.

Sakė, kad žaltį matė. Gali būti, nes driežiukai tai nardo toje kojas badančioje žolėje. Ramybė, kurią tedrumsčia paukščių čiulbėjimas, tylus jūros ošimas, atvykėliams tikras lobis. Kur Lietuvoje tai rasi? Čia nėra persirengimo kabinų, suoliukų, šiukšliadėžių (ir šiukšlių!), kitų paplūdimio statinių, muzikos, niekas nesiūlo pirkti šalto alaus ir karštų merginų… Tik lietuviai, įsikūrę Nidos nameliuose, ant kopų keteros pasistatę suolus, stalus. Iš čia vakare galima stebėti nuostabų saulėlydį. Net karštą dieną čia tesutiksi kelis ar keliolika poilsiautojų. Tačiau prognozuoti, kiek jų čia bus vasaros atostogų metu, jau sunku. Lietuviai tiesiog veržiasi į latvių Nidą. Sako, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje čia jūra išmeta dumblių, bet juose pasitaiko ir gintaro gabaliukų. Internetu galima pasinaudoti nuėjus atokiau ant kalniuko, o televizorius normaliai rodė „Eurovizijos“ finalą.

Prie lygaus asfalto pripratusiems vairuotojams vienintelis išbandymas išsukus iš Liepojos plento žvyrkeliu pasiekti Nidą. Kyla dulkių debesys. Bet tiek ten to važiavimo…

Jeigu nenusiveši maisto ir alaus, teks važiuoti į Šventąją ar net 18 km į Palangą. Galima rinktis ir kitą kryptį –  į Latviją: plentu iki Liepojos tik 56 km.

Visą šeštadienį dangaus mėlyne ėjusi saulė vakare pakibo virš ramios jūros. Sunku patikėti, kad taip bėga laikas: ji tiesio akyse „grimzdo“ į jūrą ir beliko šviesos ruoželis. Bemat darėsi tamsiau. Apsivilkę kombinezonais žvejai su meškerėmis tebebraidė jūroje tolokai nuo kranto ir žvejojo. Kiti, gurkšnodami alų, meškeres dieną turėjo užmetę nuo kranto. Ir plekšnių sugavę – lietuviškai paaiškino, ir grundulų.

Sekmadienio rytas prasidėjo paukščių čiulbesiu: kukavo gegutė, patekėjusi saulė vėl pažėrė spindulių ir šilumos, tad nuo 10 val. jau buvo galima lepintis paplūdimyje visai šalia vandens.

Kai žmonių beveik nematyti, moterys atokiau maudosi nuogos.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa