Laivai jau skrodžia vandenis

Primename, kad balandžio 1 d. Vidaus vandens kelių direkcija paskelbė navigacijos sezono pradžią eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose. Jau paruoštas laivakelis nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių marios: farvateris pažymėtas šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai. Likusieji vietinės reikšmės vandens keliai bus paruošti iki balandžio 20 d.

Lietuvoje yra 884,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, iš kurių 2023 m. eksploatuojami 467 km.

Navigacijos trukmė – iki 241 parų nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 27 d., diferencijuojant atskirų vidaus vandenų kelių ruožų navigacijos trukmę. Palyginus su 2022 m. Vidaus vandens kelių direkcija ilgina eksploatacijos trukmę 14 parų, o eksploatuojamų kelių ilgį padidina 17 kilometrų (2022 m. eksploatuota 250 km). Pradeda eksploatuoti vidaus vandens kelių atkarpas Kuršių mariose: Kintai – Ventė, Dreverna – Juodkrantė, ruošia eksploatavimui kitus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius.

Lietuvos Respublika 1997 m. pasirašė Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN susitarimas), kuriuo vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos yra tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 (ilgis – 291,2 km). Kelyje E41 visą navigacijos laikotarpį turi būti palaikomi Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Vandens kelių tinklo pagrindinių standartų ir parametrų apraše (Mėlynoji knyga) TRANS/SC.3/144 nustatyti rodikliai. Kelio E41 ruožui Klaipėda – Jurbarkas nustatyti šie matmenys: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,50 m; ruožui Jurbarkas – Kaunas: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,20 m.

Vidaus vandens kelių direkcijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miniatiūrų konkursas „Mūsų vienas vardas – Lietuva“

Šilutės pirmoji gimnazija interneto svetainėje pasidalijo štai tokia žinia. Birželio 2 d. Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekoje įvyko respublikinio miniatiūrų konkurso-parodos „Mūsų vienas vardas – Lietuva” baigiamasis apdovanojimų renginys. Sulaukėme svečių iš Šilalės, Tauragės, Kretingos ir Šilutės rajonų. Respublikinio bendrojo ugdymo įstaigų 9-12 klasių mokinių miniatiūrų konkursas-paroda „Mūsų vienas vardas – Lietuva“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui paminėti. Miniatiūrų autoriai, 9-12 kl. mokiniai, mažo formato kūrinėlyje siekė išreikšti savo požiūrį į gimtąjį kraštą. Miniatiūrų konkurse dalyvavo 11 mokyklų (pateikta 100 darbų):

Už labai geras demokratijos žinias – kelionė į Belgiją

Šilutės Vydūno gimnazija paviešino Nacionaliniame demokratijos žinių konkurse sėkmės sulaukusio Luko Šilinsko įspūdžius iš apsilankymo Briuselyje, Belgijoje. Kuo ši išvyka gimnazistui Lukui buvo įdomi? Paskaitykime. Gegužės 31 dieną Europos Parlamente, Briuselyje, Belgijoje, dalyvavau susitikime su europarlamentaru Liudu Mažyliu. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs Europai ir Lietuvai aktualūs klausimai, išsamiai pristatyti Parlamento darbo principai ir artimiausi tikslai. Po dienos Parlamente lietuvių delegacija su L. Mažyliu susitiko neoficialioje aplinkoje. Parlamentaras papasakojo apie savo kelią nuo mokyklos suolo iki dabartinių pareigų Europos Parlamente.

Įsivyravus sausrai, miškuose didėja gaisrų pavojus

Nusistovėję sausi orai kelia didelį gaisrų pavojų miškuose.  Birželio 5 d. šalies ugniagesiams teko kelis kartus talkinti Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms, gesinant miškuose įsiplieskusius gaisrus. Birželio 5  d. vidudienį, Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Daržinėlių kaime esančiame miške šėlo ugnis – degė medžiai ir miško paklotė. Gaisras nusiaubė 1,4 ha plotą. Tą pačią dieną, vidurdienį, ugniagesiai skubėjo gesinti ir Kretingos rajone, Rūdaičių kaime esančio Joskaudų miško. Atvykus ugniagesiams, jau degė miško paklotė ir jaunuolynas. Beje, atliekant gesinimo darbus buvo rasti

Ekspertas pataria, kaip apsaugoti senjorus nuo sukčių internete: vien pokalbio neužtenka

Vyresni nei 60 m. nuo kibernetinių atakų nukentėję žmonės per metus patyrė 966 mln. dolerių nuostolių. Tuo tarpu nukentėjusieji iki 20 m. – 71 mln. Tokie duomenys paskelbti 2020 m. JAV Federalinio tyrimų biuro internetinių nusikaltimų ataskaitoje. Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad nors su vyresniais šeimos nariais reikia kalbėti apie virtualioje erdvėje tykančias grėsmes, tačiau vien to nepakanka. Būtina diegti ir papildomas priemones, kurios saugotų juos nuo sukčių. „Internetiniai sukčiai stengiasi apgauti įvairių

Taip pat skaitykite