Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val.

Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ dalis. Projekto tikslas – VU bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių, turinčių išskirtinę svarbą Lietuvos ir jos kultūros istorijai, pristatymas.

Ankstyviausias parodoje eksponuojamas rankraštis, kuriame minimos dabartiniame Šilutės rajone esančios vietovės, tai – jėzuito Stanislovo Pranciškaus Jurevičiaus Kražių kolegijoje skaityto aritmetikos ir geometrijos kurso vadovėlis, iliustruotas spalvotais piešiniais. Bus galima pamatyti dokumentus, susijusius su grafų Pliaterių gimine. Tai Stemplių dvaro savininko Kazimiero Pliaterio pakvitavimas, Švėkšnos dvarininkų sutuoktinių Adomo Alfredo Gustavo ir Genovaitės Pliaterių autografai Plungės dvaro svečių knygoje, taip pat Šiūparių piliakalnio ir jo apylinkių topografinis planas, sudarytas remiantis A.A.G. Pliaterio atliktais archeologiniais tyrinėjimais. Paminėtina ir Šilutės dvarininko Hugo Šojaus brolio notaro Gustavo Arnoldo Karlo Šojaus registracijos knyga. Dalis parodos ekspozicijos dedikuota Mažosios Lietuvos kultūros veikėjams. Bus eksponuojamas Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo ir leidėjo Viliaus Kalvaičio dienoraštis, spaudos darbuotojo Jurgio Mikšo atminimų albumėlis, Martyno Jankaus atvirlaiškis ir pastarajam adresuoti Vydūno atvirlaiškiai. Keletas rankraščių skirta iškiliam bibliofilui ir kraštotyrininkui Petrui Jakštui. Šalia Vytauto Didžiojo universiteto Kaune studijų knygelės, parodos lankytojai galės išvysti P. Jakšto kraštotyrinių darbų apie Šilutės miestą, jo istoriją ir dvarininką H. Šojų rankraščius.

Parodoje bus rodomas rankraštis, įtraukas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tai – XIX a. pradžios Simono Daukanto verstų pasakėčių autografas. Programos „Pasaulio atmintis“ tikslas – paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugomas unikalių dokumentų kolekcijas.

Taip pat bus eksponuojami spaudiniai iš pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus) kolekcijų. Knygos meno atžvilgiu įdomūs spaudiniai – vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypatingai puošniu įrišimu išsiskirianti XVI–XVII a. Vilniuje dirbusio knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga ir 2018 m. palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso sukurta knyga, oficialiai pripažinta pačia mažiausia lietuviška knyga pasaulyje ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Atvykusieji į parodą turės galimybę pamatyti Motiejaus Valančiaus, Maironio, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių lietuvių kultūros, meno ir visuomenės veikėjų rankraščius.

Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, kurioje saugoma daugiau nei penkių milijonų dokumentų kolekcija. Bibliotekos sukauptas turtingas kultūros paveldas yra neatsiejami nuo Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos raidos.

Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10) rugsėjo 21 d. nuo 13 iki 16 val.

Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val.

Renginys nemokamas

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite