Kultūros pasas pildomas naujomis paslaugomis

Pasibaigus antrajam šių metų kvietimui, 343 kultūros įstaigos ir organizacijos, kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 1054 naujas paraiškas Kultūros pasui, siūlydami savo pastatymus, renginius, edukacijas, kitas kultūros ir meno paslaugas, kuriomis nemokamai naudosis 1–12 klasių mokiniai.

Teikdami paraiškas aktyvūs buvo muziejai, pasiūlę įvairių kultūrinės edukacijos užsiėmimų, nemažai paslaugų siūlo ir bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos, galerijos bei menininkai visoje Lietuvoje.

603 paraiškose kultūros paslaugų teikėjai pažymėjo, kad jų siūlomos paslaugos atitinka Kultūros ministerijos paskelbtą tematinį prioritetą, atitinkantį vieną iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais. Kultūros paso paslaugų teikėjams rekomenduota, kad jų siūloma paslauga atitiktų prioritetinę temą, tačiau tai nėra privaloma, kaip ir anksčiau buvo priimamos ir yra svarstomos paraiškos laisvomis temomis.

Šiuo metu yra atliekamas administracinis paraiškų vertinimas, po to jos bus perduotos Kultūros paso ekspertų komisijai, kuri, vadovaudamasi Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, mokinio Kultūros paso rinkinį papildys naujomis paslaugomis. Siekiant sumažinti administracinę naštą Kultūros paso paslaugų teikėjams, birželio mėnesį bendru kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtinta nauja šio aprašo redakcija. Ji numato, kad paslaugų teikėjai, norėdami pratęsti paslaugų vykdymą, neturės teikti paraiškos iš naujo, taip pat nustatytos paraiškose pateiktos informacijos pakeitimo galimybės ir tvarka.

Planuojama, kad atrinktomis naujomis paslaugomis mokiniai galės naudotis iškart sugrįžę po vasaros atostogų.

Kultūros pasas yra Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už kuriuos galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas – kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose vyksta ir kultūrinė edukacija. Siūlomų paslaugų kaina svyruoja nuo 0,3 iki 15 eurų, o kai kurios paslaugos yra nemokamos.

Kultūros paso priemonė buvo pradėta įgyvendinti nuo 2018 metų rudens pasiūlius apie 400 kultūros ir meno paslaugų pradinių klasių mokiniams. Nuo 2019 metų balandžio Kultūros pasas pradėjo veikti visa apimtimi – juo naudotis gali visų klasių mokiniai. Po pirmojo šių metų kvietimo teikti Kultūros paso paslaugas kovo mėnesį ekspertų komisija atrinko daugiau kaip 700 papildomų paslaugų visų klasių moksleiviams, ir bendras jų skaičius šiuo metu viršija 1100

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,