Kultūros pasas pildomas naujomis paslaugomis

Pasibaigus antrajam šių metų kvietimui, 343 kultūros įstaigos ir organizacijos, kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 1054 naujas paraiškas Kultūros pasui, siūlydami savo pastatymus, renginius, edukacijas, kitas kultūros ir meno paslaugas, kuriomis nemokamai naudosis 1–12 klasių mokiniai.

Teikdami paraiškas aktyvūs buvo muziejai, pasiūlę įvairių kultūrinės edukacijos užsiėmimų, nemažai paslaugų siūlo ir bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos, galerijos bei menininkai visoje Lietuvoje.

603 paraiškose kultūros paslaugų teikėjai pažymėjo, kad jų siūlomos paslaugos atitinka Kultūros ministerijos paskelbtą tematinį prioritetą, atitinkantį vieną iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais. Kultūros paso paslaugų teikėjams rekomenduota, kad jų siūloma paslauga atitiktų prioritetinę temą, tačiau tai nėra privaloma, kaip ir anksčiau buvo priimamos ir yra svarstomos paraiškos laisvomis temomis.

Šiuo metu yra atliekamas administracinis paraiškų vertinimas, po to jos bus perduotos Kultūros paso ekspertų komisijai, kuri, vadovaudamasi Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, mokinio Kultūros paso rinkinį papildys naujomis paslaugomis. Siekiant sumažinti administracinę naštą Kultūros paso paslaugų teikėjams, birželio mėnesį bendru kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtinta nauja šio aprašo redakcija. Ji numato, kad paslaugų teikėjai, norėdami pratęsti paslaugų vykdymą, neturės teikti paraiškos iš naujo, taip pat nustatytos paraiškose pateiktos informacijos pakeitimo galimybės ir tvarka.

Planuojama, kad atrinktomis naujomis paslaugomis mokiniai galės naudotis iškart sugrįžę po vasaros atostogų.

Kultūros pasas yra Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už kuriuos galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas – kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose vyksta ir kultūrinė edukacija. Siūlomų paslaugų kaina svyruoja nuo 0,3 iki 15 eurų, o kai kurios paslaugos yra nemokamos.

Kultūros paso priemonė buvo pradėta įgyvendinti nuo 2018 metų rudens pasiūlius apie 400 kultūros ir meno paslaugų pradinių klasių mokiniams. Nuo 2019 metų balandžio Kultūros pasas pradėjo veikti visa apimtimi – juo naudotis gali visų klasių mokiniai. Po pirmojo šių metų kvietimo teikti Kultūros paso paslaugas kovo mėnesį ekspertų komisija atrinko daugiau kaip 700 papildomų paslaugų visų klasių moksleiviams, ir bendras jų skaičius šiuo metu viršija 1100

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite