Ministras kreipėsi į savivaldybių merus dėl atlyginimų kultūros darbuotojams

kultūros-atlyginimaiKultūros ministras Simonas Kairys kreipėsi į Lietuvos savivaldybių merus, kviesdamas juos papildomai numatyti lėšų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti.

Ministro išsiųstame laiške savivaldybių vadovų prašoma prie didinamų atlyginimų prisidėti ne mažesne apimti, nei tam skiriami valstybės asignavimai.

Šių metų valstybės biudžete numatytos tikslinės lėšos savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti siekia 4,114 mln. eurų. Iš jų 2,469 mln. eurų yra valstybės skiriamos papildomos lėšos savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti. Likusi dalis (1,645 mln. eurų) yra lėšos, kurios iki šiol savivaldybių biudžetams būdavo skiriamos dotacijų pavidalu iš Kultūros ministerijos asignavimų.

Kultūros ministras S. Kairys sako, kad siekiant kokybiškos kultūros plėtros regionuose labai svarbu, kad ir pačios savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus dėl darbo užmokesčio fondo. Kreipdamasis į savivaldybių vadovus ministras viliasi, jog savivaldybės savo ruožtu prie atlyginimų didinimo prisidės bent tokia pat apimtimi, kaip valstybės skiriami asignavimai.

„Tačiau matydamas geruosius ligšiolinius pavyzdžius skatinčiau savivaldybes skirti ir didesnius asignavimus. Kaip puikiai žinome, vėliau šios lėšos sugrįžta stipresnio regionų konkurencingumo, aiškesnio identiteto pavidalais, taip pat padeda stiprėti ir augti gyvybingoms, veržlioms, aktyvioms vietos bendruomenėms“, – sako S. Kairys.

Didinti visos šalies kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus yra numatyta Vyriausybės programoje. Tam šių metų valstybės biudžete papildomai skirta 13,5 mln. eurų.

pamarys.eu pagal Kultūros min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite