Ministras kreipėsi į savivaldybių merus dėl atlyginimų kultūros darbuotojams

kultūros-atlyginimaiKultūros ministras Simonas Kairys kreipėsi į Lietuvos savivaldybių merus, kviesdamas juos papildomai numatyti lėšų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti.

Ministro išsiųstame laiške savivaldybių vadovų prašoma prie didinamų atlyginimų prisidėti ne mažesne apimti, nei tam skiriami valstybės asignavimai.

Šių metų valstybės biudžete numatytos tikslinės lėšos savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti siekia 4,114 mln. eurų. Iš jų 2,469 mln. eurų yra valstybės skiriamos papildomos lėšos savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti. Likusi dalis (1,645 mln. eurų) yra lėšos, kurios iki šiol savivaldybių biudžetams būdavo skiriamos dotacijų pavidalu iš Kultūros ministerijos asignavimų.

Kultūros ministras S. Kairys sako, kad siekiant kokybiškos kultūros plėtros regionuose labai svarbu, kad ir pačios savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus dėl darbo užmokesčio fondo. Kreipdamasis į savivaldybių vadovus ministras viliasi, jog savivaldybės savo ruožtu prie atlyginimų didinimo prisidės bent tokia pat apimtimi, kaip valstybės skiriami asignavimai.

„Tačiau matydamas geruosius ligšiolinius pavyzdžius skatinčiau savivaldybes skirti ir didesnius asignavimus. Kaip puikiai žinome, vėliau šios lėšos sugrįžta stipresnio regionų konkurencingumo, aiškesnio identiteto pavidalais, taip pat padeda stiprėti ir augti gyvybingoms, veržlioms, aktyvioms vietos bendruomenėms“, – sako S. Kairys.

Didinti visos šalies kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus yra numatyta Vyriausybės programoje. Tam šių metų valstybės biudžete papildomai skirta 13,5 mln. eurų.

pamarys.eu pagal Kultūros min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite