Kovo 22–ąją, Vydūno garbei

2018 m. kovo 22 d. Kintuose įsikūrusiame Vydūno kultūros centre paminėtos Vydūno 150–osios gimimo metinės.

Šiai garbingai sukakčiai Lietuvos Bankas (LB) išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą su Vydūno atvaizdu pinigo reverse. Averse pavaizduotas Luizės tiltas, vedantis į Tilžę, kur ne vienerius metus mokėsi ir gyveno Vydūnas, ir mūsų valstybės simbolis – vytis. Pirmą kartą Lietuvos banko specialistų komanda atvyko į Kintus pristatyti naująją monetą. Beje, tai pirmoji moneta, skirta Mažajai Lietuvai, konkrečiai įžymiam šio krašto veikėjui Vydūnui.

Pirmą kartą laikraščio istorijoje šią monetą galėjo laimėti „Pamario“ laikraščio skaitytojai, dalyvaudami LB paskelbtoje viktorinoje. Teisingai atsakę į klausimus, kokias progines euro monetas iki šiol yra išleidęs Lietuvos bankas (visos proginės eurų monetos yra 2 eurų nominalo); kurioms mokslo sritims jau išleistos monetos serijoje „Lietuvos mokslas“; kas yra euro pusantrokas ir kt., pretendavo laimėti dvi sidabrines monetas, kurias el. banko parduotuvėje www.monetos.lb.lt galima įsigyti po 60 eurų.

Iš daugelio teisingus atsakymus pateikusiųjų Lietuvos Banko specialistai atrinko du viktorinos nugalėtojus: pagėgiškę bibliotekininkę Astą Andrulienę ir ventiškį Vytautą Morkūną. Sveikiname!

LB atstovas Deivis Stankevičius įteikė Vydūnui skirtą sidabro monetą Kintų Vydūno kultūros centro direktorei Ritai Tarvydienei.

Iškilmingo Vydūno minėjimo vakaro renginyje dalyvavęs Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius ir LB monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius trumpai nušvietė, kokiomis progomis bankas išleidžia progines ir kolekcines monetas. Apie Vydūnui skirtos monetos dizainą pasakojo vienas iš trijų šios monetos autorių Rytis Valantinas, kartu su Alvydu Ladyga sukūręs monetos aversą (reverso autorius – Lukas Šiupšinskas). Įdomi detalė, kad Rytis Valantinas, besimokydamas Dailės akademijoje, Kintuose yra atlikęs praktiką…

Vienas iš trijų Vydūnui skirto monetos autorių Rytis Valantinas.

LB viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Inga Pache informavo, kad tradiciškai pristatant Lietuvos banko išleistą naują monetą ji dovanojama autoriams ir su ja susijusiems asmenims bei organizacijoms. Ir tą vakarą naujoji sidabro moneta padovanota Vydūno muziejui (ją ir muziejui dovanotą 200 litų banknotą su Vydūno atvaizdu galės pamatyti visi čia užsukusieji), Vydūno gimnazijai, Vydūno draugijai, Šilutės r. savivaldybei, Lietuvos monetų kalyklai ir t. t.

Vertingų LB dovanų pelnė ir tą dieną banko surengtame protų mūšyje dalyvavę Kintų mokyklos mokiniai.

Vakaro svečiams nuotaikingą koncertą surengė Šilutės kamerinis choras VOX LIBRIS (vad. Rasa Golubovskienė). Usėnų etnografinio teatro vaidintojai parodė spektaklį „Vyrai“ (pagal Vydūną, P. Antalkį).

Vydūno gimtadienio proga jo vardo muziejuje, Kintuose, atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Pamatyk, išgirsk, paliesk, pajausk“. Aplankykite.

„Pamario“ inf.

Lietuvos banko ir „Pamario“ laikraščio viktorinos nugalėtojai Astai Andrulienei sidabrinė moneta buvo įteikta laikraščio redakcijoje. Iš kairės: monetą kūręs dailininkas Rytis Valantinas, LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Audronė Gruodytė, LB Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius, Asta Andrulienė, „Pamario“ redaktorius Petras Skutulas.

Sėkmė viktorinoje lydėjo ventiškį Vytautą Morkūną.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų