Konkursas „Švari kalba – švari galva“

Jaunimas ir vėl raginamas pasitikrinti savo gimtosios kalbos žinias prie kompiuterio. Vasario 24 d. prasidėjo septintasis nacionalinis moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“.

Šiemet prakalbinti kompiuterį lietuviškai kviečiami ne tik Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 6-10 klasių moksleiviai, bet ir užsienio šalyse lietuviškas mokyklas lankantys jaunuoliai. Norintys dalyvauti konkurse turi nuo vasario 24 iki kovo 7 dienos registruotis interneto svetainėje www.lituanika.lt.

„Jau ne vienus metus tiek įvairios Lietuvos institucijos, tiek visuomenės autoritetai kalba apie tai, kad prastėja jaunosios kartos raštingumas. Užsienio mokyklose situacija kiek kitokia, mat lietuviškų mokyklų, esančių ne Lietuvos teritorijoje, pagrindinis tikslas – kad vaikai nesiliautų kalbėję savo senelių, prosenelių kalba, kad gebėtų gyvąją tradiciją perduoti ateities kartoms. Savaime suprantama, tarpusavyje jie, kaip ir visi jaunuoliai, bendrauja trumpiniais, kalba šiuolaikiniu folkloru, tačiau geba vartoti taisyklingai ir tokią archajišką kalbą. Labai džiaugiuosi tuo, jog, gyvendami ir mokydamiesi Vokietijoje, lietuvių vaikai gali laikyti lietuvių kalbos abitūros egzaminą. Baigę mokyklą, jie išsibarsto po visą pasaulį, kai kurie grįžta į Lietuvą. Tačiau savos kalbos mokėjimas išlieka, kaip sakė vienas klasikas, „iki pačių kaulų smegenų“, – apie savo auklėtinių požiūrį į gimtąją kalbą pasakojo Vokietijoje veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Augustanavičiūtė. Pasak pedagogės, galimybė dalyvauti konkurse „Švari kalba – švari galva“ gimnazistams leis dar labiau priartėti prie savo tautinio identiteto, pajusti kalbą būtent tokią, kokią ją vartoja bendraamžiai Lietuvos mokyklose.

„Mintis pakviesti pademonstruoti savo lietuvių kalbos žinias bei gebėjimą jas pritaikyti kasdienybėje užsienyje gyvenančius lietuvių moksleivius nebuvo spontaniška. Jau kuris laikas brandinome šią idėją, mat vis sulaukdavome laiškų su tokiu pageidavimu iš pačių užsienio mokyklų. Be to, pats konkurso principas – užduočių atlikimas nuotoliniu būdu – leido neriboti jo geografijos“, – teigė konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos Europoje pirmaujančios kalbinių technologijų įmonės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Anot jos, konkursas „Švari kalba – švari galva“ iš kitų lietuviškumą tarp moksleivių skatinančių renginių išsiskiria tuo, kad jo užduotis patogu atlikti absoliučiai visiems vaikams, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje šie gyventų, – tereikia tik kompiuterio ir interneto ryšio.

„Konkursas šiemet, kaip ir ankstesniais metais, tradiciškai vyks dviem etapais. Užduotys bus atliekamos specialiai konkursui sukurtoje svetainėje www.lituanika.lt. Jas atliekant bus galima naudotis visais virtualiais šaltiniais, taip pat programine įranga „Tildės Biuras“. Ji turėtų ypač pasitarnauti tiek konkurso dalyviams, tiek visiems besimokantiems lietuvių kalbos ir norintiems ją vartoti taisyklingai. „Tildės Biure“ yra įvairių sričių žodynai, rašybos tikrintuvas, vienintelis pasaulyje lietuvių kalbos gramatikos tikrintuvas“, – tvirtino R. Špukienė. Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog gramatikos tikrintuvus, kurie tikrina ne tik tai, ar žodžiai parašyti taisyklingai, bet ir visą sakinį, linksnių vartojimą, pasaulyje turi sukūrusios vos keliolika kalbų, iš jų beveik visos didžiosios. Iš mažųjų pasaulio kalbų tokius skaitmeninius kalbinius įrankius turi tik kelios, mes esame vieni iš jų. „Moksleiviai labai greitai išmoksta naudotis naujovėmis. Siekiame, kad patrauklios lietuvių kalbos technologijos kaip įmanoma labiau motyvuotų mūsų jaunimą mokytis, kad jiems padėtų visapusiškai ir plečiant žodyną, ir rašant tekstus, ir mokantis gramatinių formų ar taisyklių“, – teigė R. Špukienė.

„Tildes IT“ vadovės mintims antrina ir Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja B. Augustanavičiūtė. Pedagogės nuomone, technologinės naujovės ypač naudingos besimokantiems dvikalbėje aplinkoje, mat savos kalbos mokyti ir mokytis užsienyje – iššūkis ir mokytojui, ir moksleiviui.

„Esame moderni mokykla, kuri stengiasi koja kojon žengti su sparčiai augančiais šiuolaikinio jaunimo žinių poreikiais, tad mokymosi procese naudojamės viskuo: ir tradiciniais, ir virtualiais mokymosi šaltiniais, taip pat vaizdine bei garsine medžiaga, elektroniniais vertėjais, žodynais, žinynais – taip sparčiau gaunama ir įsimenama informacija. Džiugu, jog visa tai bus prieinama ir atliekant „Švarios kalbos – švarios galvos“ užduotis. Tai konkursą daro tik patrauklesnį“, – tvirtino B. Augustanavičiūtė.

Globoti konkursą šiais metais sutiko Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o skleidžiant informaciją apie jį talkina ilgametis informacinis partneris LRT ir naujas draugas interneto naujienų portalas 15min.lt.

Pasak konkurso organizatorių – „Tilde IT“, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, – nors per septynerius metus renginio platinamu lietuvybės virusu jau užsikrėtė kelios dešimtys tūkstančių moksleivių, pagunda dirbant kompiuteriu, rašant trumpąsias žinutes ar elektroninius laiškus vartoti ne lietuviškus rašmenis bei taisyklingą gimtąją kalbą, o įvairiausius trumpinius, darinius, svetimus ženklus staiga nedingsta. Tai ypač svari priežastis konkursui gyvuoti toliau, keisti jaunimo požiūrį, kad lietuvių kalba yra nepatogi kasdieniam darbui informacinėmis technologijomis.

 

Agnė Juravičienė, konkurso „Švari kalba – švari galva“ koordinatorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite