Kolekcininkė O. Prokofjeva: „Aistra ir atsidavimas yra būdinga visiems kolekcininkams…“

Prieš daugiau nei dešimt metų Sotheby‘s aukciono namų meno institute specialius kursus baigusios kolekcininkės Olgos Prokofjevos skaitytas kursas Meno istorijos mokykloje (MIM) buvo viena populiariausių per pastaruosius metus.

Tuomet supažindinusi auditoriją su bendrais kolekcionavimo ypatumais, šįkart lektorė grįžta siekdama atidžiau panagrinėti porceliano ir sidabro kolekcionavimo temą: 2021 m. rugsėjo 8 d. prasidėsiančiame ir tradiciškai trečiadienio vakarais iki lapkričio mėnesio paskaitų cikle bus kalbama apie šių kolekcijų formavimo ypatumus, priežiūrą, dirbinius ir padirbinius, įsigijimo vietas – nuo blusturgių iki aukcionų.

Belaukiant paskaitų, pasikalbėjome ir mes: apie porceliano ir sidabro kolekcijų populiarumą, jų investicinę vertę, o taip pat tai, kas keičiasi ir nesikeičia kolekcionavimo procesuose.

 

– Jūsų skaitomų MIM paskaitų tematika tam tikra prasme paprasta, tačiau turite gausų būrį gerbėjų. Kaip Jums atrodo, kas juos vilioja tokiais visuotinio šurmulio laikais?

– Labai ačiū! Jei sąžiningai, iki jūsų užduoto klausimo aš ir nežinojau, kad mano paskaitos yra populiarios (šypsosi – aut.) Manau, kad paskaitos populiarios pirmiausia dėl savo paprastumo. Žmogus jau iš paskaitos temos pavadinimo supranta, ką išgirs ir nusprendžia, ar ši tema jam įdomi.

Galėčiau tik pridurti, kad kolekcionavimo tema pati savaime nėra nauja, tačiau labai populiari. Kiekvienas žmogus, besidomintis kolekcionavimu – nesvarbu, pradedantysis ar patyręs kolekcionierius, joje randa savo nišą, o aš tik padedu ką nors nauja sužinoti arba pamatyti tai, kas jau žinoma, kitu kampu.

– Porcelianas ir sidabras, jų kolekcionavimas – tokia šių Jūsų MIM paskaitų teminė linija. Iš kur atkeliavo ši idėja, kuo ji įdomi ir viliojanti, žavinti jus pačią?

– MIM tai viso labo tik antras paskaitų ciklas. Pirmojo paskaitų ciklo metu aš labai abstrakčiai paliečiau temas apie porcelianą ir sidabrą. Šio paskaitų ciklo metu į porceliano ir sidabro kolekcionavimo ypatumus pažvelgsiu gerokai atidesniu žvilgsniu.

Aš pati labai mėgstu antikvarinius daiktus, pagamintus iš porceliano ir sidabro, todėl mielai pasidalinsiu su savo klausytojais įgytomis žiniomis ir patirtimi. Kas žino, gal tai tikrai kažkam pravers ir bus naudinga…

– Koks jūsų santykis su kolekcionavimu apskritai? Kaip pradėjote kolekcionuoti ir ką jums tai reiškia?

– Žinote, kolekcionavimas pats savaime yra nepaprastai įdomus dalykas. Greičiausiai tarp mūsų nėra žmogaus, kuris nebūtų ko nors kolekcionavęs. Vaikystėje daugelis iš mūsų rinko gražius saldainių popieriukus, pašto ženklus, kalendoriukus, automobilių modeliukus ir t. t.

Augant, auga ir kolekcionavimo idėjos. Žinoma, tai visai nereiškia, kad visi mes tapsime kolekcininkais: daugelis mūsų lieka puikiais daiktų rinkėjais, bet aš asmeniškai tame nematau nieko bloga. Juk kažkam malonu pirkti ir rinkti magnetus ant šaldytuvo, o kiti į tą patį procesą žiūri rimčiau, sumaniau ir atidžiau, pavyzdžiui, tuos renkamus magnetukus sistemina. Taip susidaro ne bet koks margas magnetų rinkinys, o kolekcija, kurią jau ne gėda parodyti ir kitiems.

Galima sakyti, kad panašiai nutiko ir man: vaikystėje žavėjausi antikvariniais daiktais tiesiog vedina paprasto smalsumo, su amžiumi atsirado supratimas, o papildžiusi žinių bagažą, pradėjau tikslingai formuoti ir savo kolekciją, kuri vis dar yra pildoma iki šiol.

– Kaip formuojamos būtent, – porceliano ir sidabro kolekcijos? Kas šiame procese svarbiausia?

– Kaip bet kuriame kitame kolekcionavimo procese, kaupiant porceliano ir sidabro kolekcijas, svarbios žinios, domėjimasis ir meilė. Be šių savybių neįmanoma įsivaizduoti kolekcionavimo. Kaip taisyklė, bet kokios reikšmingos kolekcijos ištakose slypi meilė ir tam tikra idėja, kuri užvaldo kolekcionierių, o toliau seka žinios, kuriomis remdamasis ir vadovaudamasis kolekcininkas kuria savo kolekciją.

– Sakoma, kad kolekcionuoti porcelianą ir sidabrą nėra populiaru. Kaip jums atrodo, kodėl egzistuoja toks požiūris ir kaip jį paneigtumėte?

– O kas taip sako? Pirmą kartą girdžiu! Tiesą sakant, porceliano ir sidabro kolekcionavimas yra labai populiarus, o galbūt ir vienas populiariausių rimtų kolekcionierių pasaulyje.

– Ar galima tokias kolekcijas vertinti kaip investicines?

– Žinoma! Nueikite į bet kurį muziejų ir pamatysite kolekcijas, kuriose yra sidabro ir porceliano dirbinių. Reikia nepamiršti, kad apskritai pagrindinis kolekcionavimo siekis – žmogaus noras „išimti“ tam tikrus dalykus iš realaus pasaulio, atimti jų praktinę utilitarinę funkciją ir apsaugoti nuo natūralaus sunaikinimo proceso.

Būtent dėl kolekcionavimo didžia dalimi susiformavo muziejai, paveikslų galerijos ir lobynai. Juk būtent privačios kolekcijos, kurias kažkada pradėjo rinkti plačiajai visuomenei žinomi ir nežinomi monarchai, didikai ir kiti žmonės, sudaro daugelio šiuolaikinių atminties ir paveldo institucijų pagrindą.

– Ką nauja apie porceliano ir sidabro kolekcionavimą sužinos MIM paskaitų dalyviai? Kam rekomenduotumėte šias paskaitas?

– Nepaisant to, kad mano kursas skirtas pradedantiesiems kolekcionieriams, jis taip pat gali būti įdomus ir naudingas tiems, kurie porceliano ir sidabro kolekcionavimo pasaulyje yra ne pirmus metus.

Tikras kolekcionierius žino, kad antikvarinių daiktų pasaulis tuo ir įdomus, kad neįmanoma visko žinoti – visada atsiras kažkas nauja, kažkoks kitoks požiūris, nauja informacija. Ir netgi tas, kuris viską žino, galbūt būtent mano paskaitose išgirs tą informaciją, kurios jam trūksta esamame kolekcionavimo etape.

– Sakoma, kad bet koks kolekcionavimas padeda pamiršti stresą ir didina savivertę. Ar pritartumėte tam ir kokių kitų naudų kolekcionavimas dar duoda žmogui?

– Kolekcionavimas gimė ne šiomis dienomis, jis buvo žinomas nuo seniausių laikų. Senovės Graikijoje šalia viešųjų kolekcijų egzistavo ir atskiros privačios kolekcijos. Be to, kolekcionavimas priklauso ir nuo mados. Skirtingais laikais populiarumo sulaukdavo tam tikros kolekcionavimo temos: štai Renesanso epochoje buvo populiaru kolekcionuoti senovines monetas, brangakmenius, statulas, XVII a. pabaigoje – įvairias įdomybes, monetas, XVIII a. gimė aistra tapybai. Kažkas į kažką pažiūrėjo, kažkam patiko kažkokia idėja, naujas žvilgsnis į kolekcijos rinkimo būdus ir viskas prasidėjo. Pavyzdžiui, 1990-aisiais niekam nerūpėjo sovietiniai eglučių žaisliukai, o šiandien tai jau tapo rimtu kolekcionavimo objektu. Taip išeina, kad ir anksčiau žmonės jautė tą kolekcionavimo malonumą.

Beje, ar žinojote, kad kolekcionieriams aistra kolekcionuoti leidžia patirti ne tik pasitenkinimo jausmą, bet ir padeda suburti ypatingą draugų ratą? Taip, būtent dėl kolekcionavimo randasi naujos pažintys, naujas gyvenimo tikslas ir, žinoma, naujos žinios.

– Kas kolekcionavime, jūsų nuomone, per pastaruosius dešimtmečius labiausiai pasikeitė, o kas – mažiausiai?

– Mano nuomone, kolekcionavimo srityje per pastaruosius dešimt metų atsirado didesnis žinių ir informacijos prieinamumas ir galimybė įsigyti trokštamų kolekcijos daiktų. Tereikia įsijungti kompiuterį, į paieškos laukelį įvesti tam tikrus parametrus ir pamatysite kursų reklamas, knygynus, kuriuose parduodamos jums reikalingos knygos bei visų rūšių interneto platformas: aukcionus, parduotuves, prekiautojus. Dabar nebereikia sukarti daugybės kilometrų ieškant reikalingos ir retos literatūros, nereikia skristi į užsienio aukcionus, dabar viskas yra tiesiog jūsų kompiuteryje. Tiesa, kartu su šiais pokyčiais kolekcionieriams reikia naujų įgūdžių, – jie turi mokėti, kaip rasti kolekcijai reikalingą daiktą, kaip atpažinti klastotę iš nuotraukos, kaip nepasiduotų interneto sukčių masalui.

O jei kalbėtume apie tai, kas per dešimtmečius pasikeitė mažiausiai, tai tikriausiai – aistra kolekcionuoti. Nes juk aistra ir atsidavimas yra dvasios būsena, būdinga visiems kolekcininkams, nepriklausomai nuo epochos ir laikmečio.

– Ačiū už pokalbį.

 

DAUGIAU INFORMACIJOS APIE PASKAITAS

MIM lektorės O. Prokofievos skaitomas paskaitų ciklas „Porcelianas ir sidabras mūsų koleksijose ir gyvenime“ – kiekvieną trečiadienį 18.15 val. nuotoliniu būdu per platformą „Zoom“. Informaciją, kaip prisijungti prie paskaitų, rasite čia: https://www.menorinka.lt/mim 

 

Paskaitų potemės:

  • Rugsėjo 8 d. – Porcelianas.
  • Rugsėjo 15 d. – Porceliano dirbiniai mūsų gyvenime ir kolekcijose.
  • Rugsėjo 22 d. – Porceliano dirbiniai mūsų gyvenime ir kolekcijose (tęsinys).
  • Rugsėjo 29 d. – Sidabras.
  • Spalio 6 d. – Sidabro dirbiniai mūsų gyvenime ir kolekcijose.
  • Spalio 13 d. – Porceliano dirbiniai mūsų gyvenime ir kolekcijose (tęsinys).
  • Spalio 20 d. – Blusturgiai.
  • Spalio 27 d. – Internetinės pardavimo platformos.
  • Lapkričio 3 d. – Aukcionų namai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Saulių Bukantą – į „Auksinės krivūlės riterius“

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys, ar teikti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Sauliaus Bukanto kandidatūrą Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui „Auksinės krivūlės riteris“. Šis apdovanojimas teikiamas Savivaldos dienos proga. S. Bukantas Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininku išrinktas 2017 m. Jis  organizuoja įvairius renginius, į įvairias iniciatyvas įtraukdamas įvairaus amžiaus bendruomenės narius. Savo dideliu noru ir užsidegimu prisidėjo prie naujų bendruomenės namų įkūrimo ir atidarymo šventės. Uostadvario kaime įrengė vaikų žaidimų aikštelę, prisidėjo išleidžiant Stasio Mėlinausko knygą „Rusnė Šaktarpio skaitiniai“, kartu su

Taip pat skaitykite