Kolekcinė moneta – stintų žvejybai

Sausio 29 d. Lietuvos bankas išleidžia dvi kolekcines monetas, skirtas stintų žvejybai viliojant, – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 10 eurų sidabro monetą.

„Žvejai, girdėjome, jau nerimauja, kad stintų šiemet nebus, tačiau stintų mėgėjus norime nuraminti – jei ne lėkštėje, tai bent piniginėje stintų tikrai atsiras. Prieš pat stintų žvejybos įkarštį išleidžiame kolekcinę monetą, kurioje įamžinamas unikalus, tik Kuršių nerijoje gyvuojantis stintų žvejybos būdas. Ši moneta papildo jau 17 metų leidžiamą monetų seriją, skirtą Lietuvos gamtai“, – sako Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius.
Ant naujųjų monetų abiejose pusėse iškaldintas stilizuotas stintų žvejybos viliojant būdas: mediniais plaktukais ritmiškai kaukšima į lentos, pamerktos eketėn ir kyšančios iš vandens, galą; žuvys, reaguodamos į keliamus virpesius, artėja prie virpesių šaltinio ir sukasi vietoje, taip jos priviliojamos į tinklus.
Monetų averso ir reverso autorė – dailininkė Eglė Ratkutė.
0 eurų sidabro monetos reverse pabrėžtas stintų žibėjimas įvairiomis spalvomis. Monetos briaunoje užrašas „Stinta – pūki“, tai žvejų kreipimasis į žuvis – stintą ir pūgžlį, nuo seno Kuršių marių žvejų vadinamą „pūkiu“. Sidabro moneta išleidžiama 3 tūkst. vienetų tiražu.
Pusantroko moneta nespalvota, nukaldinta iš vario ir nikelio lydinio 30 tūkst. vienetų tiražu. Monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje. Kolekcinė moneta, skirta stintų žvejybai viliojant, yra aštuntoji iš serijos „Lietuvos gamta“, pradėtos leisti 2002 metais. Išankstinė prekyba naująja moneta prasidėjo sausio 22 dieną el. parduotuvėje monetos.lb.lt, o nuo sausio 29 dienos monetą bus galima įsigyti ir Lietuvos banko kasose bei per oficialius numizmatinių vertybių platintojus.
Monetos pristatymas vyks sausio 29 dieną 17.30 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje, Pamario g. 53, Neringoje.

Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda