Klaipėda–Kylis: ką verta aplankyti šiuose miestuose?

Keliauti smagu, kelionės suartina draugus ir mylimuosius, leidžia iš naujo atrasti ryšį su pačiu savimi ir pažinti mus supantį pasaulį. Daugiausiai iš kelionių pasiima žmonės, kurie atviri viskam ir nebijo išbandyti naujų dalykų bei priimti jiems mestų iššūkių. Jei šiuo metu nėra galimybės nuskristi į egzotika garsėjantį rojaus kampelį kitame pasaulio krašte, tokie žmonės nesėdi ir nelaukia, kol išsipildys svajonės ir įdomios veiklos ieško kur nors arčiau.

Tiems, kurie nenori atostogoms išleisti visų savo santaupų ar skristi kur nors labai toli, rekomenduojame keliones keltu. Kelionių vandeniu privalumas yra tas, kad keltuose įrengtose kajutėse rasite visus reikiamus patogumus, juose yra įvairių pramogų, tokių kaip kavinės, barai, parduotuvės, kino teatrai ir pan., todėl nuobodžiauti jums tikrai neteks. Ką jau bekalbėti apie nuostabius vaizdus, atsiveriančius denyje.

Jei susiviliojote kelione keltu, siūlome išbandyti turistų pamėgtą kryptį – Klaipėda–Kylis. Jei norite, kad atostogos būtų ilgesnės ir turiningesnės, galite dalį laiko praleisti Lietuvos pajūryje, o likusias atostogas tęsti Vokietijoje. Skamba kaip idealus kelionės planas? Pateikiame sąrašą dalykų, kuriuos galite nuveikti viešėdami šiuose miestuose.

Viešint Klaipėdoje

Kaip jau minėjome, keltas maršrutu Klaipėda–Kylis suteikia galimybę aplankyti net du nuostabius miestus. Nors Klaipėda daugeliui mūsų ir pažįstama, ją gaubia labai gera aura ir ramybė, kuri traukia turistus tiek iš Lietuvos, tiek iš viso pasaulio, sugrįžti vėl ir vėl.

Klaipėda įsikūrusi Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių. Nors miestas yra šalia jūros ir iš jo nesunkiai pasieksite auksinę Nidą ar Neringą, čia tikrai yra ką veikti ir be pasivaikščiojimų jūros pakrante ar deginimosi. Visų pirma, Klaipėda išsiskiria nedideliu, bet labai žaviu senamiesčiu, turinčiu ir skandinaviškos architektūros prieskonį, kuriam apeiti pakaks vos keleto valandų. Miesto svečiams taip pat rekomenduojama užsukti į pilies muziejų, kur rasite archeologinių radinių, rekonstruotų XVII amžiaus kostiumų ir vieną pagrindinių senosios Klaipėdos simbolių – auksinį žiedą su brangakmeniu.

Pasirinkus kelionę keltu Klaipėda–Kylis ir viešint Lietuvos uostamiestyje vertėtų apsilankyti unikaliame Jūrų muziejuje ir delfinariume, užkilti į 21-ąjį „K“ dangoraižio aukštą, kur įsikūrusi „SKY 21 terrace“ terasa. Iš jos kaip ant delno matyti visa miesto panorama.

Norintiems linksmybių ar keliaujantiems su šeima siūlome nuvykti į „Apverstą namą“ ir „DINO parką“, o ieškantiems pramogų Klaipėdoje nuobodžiauti tikrai neteks – čia įsikūręs ne vienas baras ar restoranas, galintis pasiūlyti aukšto lygio aptarnavimą bei puikų meniu. Didžioji dalis restoranų yra įsikūrę senamiestyje arba šalia uosto.

Viešint Kylyje

Kylis turi itin daug vaizdingų uolėtų pakrančių, Fiordo promenadą vakariniame krante, jūrinį uostą ir daugelį kitų vietų, kurios leis pasijusti arčiau gamtos ir Baltijos jūros. Viešėdami šiame mieste skirkite laiko jo pažinimui ir būtinai užsukite į Botanikos sodą, vieną seniausių pėsčiųjų zonų Vokietijoje – Holstenstraße gatvę, laivininkystės muziejų, kompiuterių, mašinų muziejus. Jei keltą Klaipėda–Kylis pasirinksite vasarą, nepamirškite, kad šiuo metu čia vyksta vienas svarbiausių miesto renginių. Tai garsusis Šlėzvigo–Holšteimo muzikos festivalis, į kurį atvyksta dešimtys tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio. Taip pat nepamirškite užsukti į miesto aikštę, Schreven parką, Šv. Nikolajaus bažnyčią. Įdomu tai, kad šiame mieste prasideda Šiaurės-Baltijos jūrų kanalas, jungiantis šias dvi jūras. Jo ilgis siekia 98 km., o kanalu plaukiantys laivai sutaupo net ~450 km, kuriuos reikėtų įveikti plaukiant aplink Jutlandijos pusiasalį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite