Kiškio metais apie kiškį. Ar gerai pažįstate šį gyvūną?

kiškis-zuikisPagal Rytų kalendorių 2023 metai vadinami Vandens kiškio metais.

O ką žinote apie kiškius, kaip gyvūnijos atstovus?

Lietuvoje dažniau sutinkami pilkieji kiškiai, tačiau jų populiacija pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Mūsų šalyje gyvena ir baltųjų kiškių. Jie yra retesni ir šiuo metu įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.

  • Pilkasis kiškis, kiškis (Lepus europaeus) – kiškinių (Leporidae) šeimos žinduolis. Tai 4-6,5 kg svorio žvėrelis, ilgomis ausimis, pilkai rusva ar juosva viršutine kūno puse, ruda krūtine ir kojomis, baltu pilvu. Uodega trumpa, viršutinė pusė juoda, apatinė – balta. Ausų viršūnėlės juodos. Priekinės kojos trumpos, užpakalinės – ilgos. Pirštai – su aštriais nagais.

Kiškiai gyvena labai įvairiuose biotopuose: miškuose, laukuose, soduose, net daržuose. Poruotis pradeda sausio-vasario mėnesiais. Per metus užaugina 1-3 vadas, kuriose gali būti nuo vieno iki septynių jauniklių. Minta įvairiais žoliniais ir sumedėjusiais augalais bei jų dalimis. Žiemą, trūkstant maisto, dažniausiai laupo medžių žievę.

Baltasis kiškis (Lepus timidus) – šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Vėlyvą rudenį jo kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais. Kadangi pastaraisiais metais žiemos mūsų krašte nelabai sniegingos, baltajam kiškiui būna sunku pasislėpti nuo priešų.

Gali skuosti 80 km/val. greičiu

Per Lietuvą eina baltojo kiškio arealo pietinė riba. Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu, todėl jie saugomi. Visų rūšių kiškių pastebimai mažėja ir kitose Europos šalyse, kur intensyviai keičiasi kraštovaizdis.

Kiškis – labai judrus gyvūnas, kuris nuo grėsmių gelbėjasi bėgdamas. Nedidelį atstumą gali skuosti net 80 km/val. greičiu, bet dažniau linkęs besivejantį suklaidinti „mėtydamas pėdas“ – sulėtėdamas ir staiga pagreitėdamas, netikėtai pakeisdamas bėgimo kryptį, vingiuodamas per lauką ar tarp medžių bei krūmų, sukdamas ratus, kelis kartus prabėgdamas savo paties pėdsakais ir pan. Net medžiotojai pripažįsta, kad patyrę kiškiai gana dažnai suklaidina link medžioklio juos atvyti besistengiančius skalikus ir todėl lieka nieko nepešę.

Lakstyti kiškiui tenka gana dažnai, nes ne tik medžiotojams, bet ir daugumai plėšrūnų jis yra geidžiamas grobis. Todėl jie aktyvesni būna sutemus, kai yra sunkiau pastebimi. Net ir ilsėdamiesi jie nesumerkia akių, giliau įminga tik vienai kitai minutei, bet ir tuomet yra pasiruošę šokti ir bėgti. Bet ar todėl juos galima vadinti bailiais?

Kiškiai moka ir gintis

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertas Remigijus Karpuška pasakojo, jog kiškis ne visuomet nuo persekiotojų bėga – užspeistas į kampą apsisuka ir būna pasiruošęs spirti užpakalinėmis kojomis. Stiprus smūgis ir aštrūs nagai ne vieną plėšrūną priverčia atsisakyti savo kėslų ir gėdingai atsitraukti.

Gamtosaugininkas R. Karpuška tvirtina, kad lengvabūdišku kiškio taip pat nepavadinsi – sakoma, kad patelės rūpinasi ne tik savo jaunikliais, bet neatsisako pamaitinti ir sutiktus kitų kiškių mažylius. Ir jei tai – tik gražus tikėjimas, tai ne kartą yra matyta kaip kiškio patelė jauniklius nuo mažesnių plėšrūnų gynė spirdama užpakalinėmis kojomis.

Neretai kiškį pavadina žvairiu, ilgaausiu ar skeltalūpiu. Gal ir nusipelno žvairio epiteto, tačiau tikrai ne blogąja to žodžio prasme. Kiškio regėjimas yra neįprastas – jo didelės akys yra kaukolės šonuose, todėl nepasukdamas galvos gali matyti viską aplinkui. Deja, prieš pat nosį ir už uodegos nemato. Bet čia gelbsti ausys – jos iš tiesų ilgos, todėl girdi geriau nei mato. Be to, kiekviena kiškio ausis savarankiška, gali viena nuo kitos nepriklausomai pasisukti į iš skirtingų pusių sklindančius garsus. O su skeltalūpiu jau prašauta pro šalį – iš tiesų tai tarpas tarp nosies šnervių sukuria pertrūkusios lūpos vaizdą.

Ir dar. Medžiotoją ar pamiškės gyventoją retai teišgirsi ilgaausį kiškiu vadinant. Šnekamojoje kalboje jis dažniau zuikiu minimas…

Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite