Kintuose maudytis vis dar draudžiama

Ketvirtadienį gauti duomenys iš Nacionalinės visuomeninės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus patvirtino, kad vanduo Kintų paplūdimyje vis dar tebėra užterštas ir maudytis ten draudžiama.

Kintų maudykloje maudytis draudžiama, nes žarnyno lazdelių kiekis leistinas normas viršija beveik dešimt kartų.

Kintų maudykloje maudytis draudžiama, nes žarnyno lazdelių kiekis leistinas normas viršija beveik dešimt kartų.

Šilutės r. savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis sakė, kad informacija apie tai, jog vanduo Kintų maudykloje užterštas ir ten maudytis pavojinga, gauta rugpjūčio 18 d. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad Kuršių marių maudykloje ties Kintais žarninių lazdelių (escherichia coli) skaičius 9400/100 ml (norma 1000/100 ml), žarninių enterokokų skaičius 2500/100 ml (norma 100/100 ml).
Apie taršą įspėtas Kintų seniūnas Antanas Kližentis pasirūpino, kad būtų iškabinti skelbimai, jog maudytis draudžiama. Informuota Aplinkos apsaugos agentūra, pradėta ieškoti taršos šaltinių.
Pasak J. Čeponio, šios pavojingos žarnyno bakterijos į aplinką patenka su išmatomis. Galima spėti, kad palijus su krūviu nebesusitvarkė vandens valymo įrenginiai ar patvino koks lauko tualetas. Aplinkosaugininkai kol kas teršėjų neaptiko.
Sanitarijos inspektorius pasidžiaugė, kad prasti orai neskatino maudytis, todėl žmonių sveikatai kilo mažiau pavojų. Kintuose ir toliau bus nuolat tiriamas marių vanduo ir ieškoma teršėjų. Sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis prisiminė, kad ir pernai labai panašiu laiku Kintų maudykloje buvo pavojingai padidėjusi žarnyno lazdelių koncentracija. Ir tuomet ten buvo uždrausta maudytis. Prabėgus kuriam laikui, vanduo vėl tapo švarus. Teršėjų aptikti nepavyko. Kitose stebimose Šilutės rajono maudyklose vanduo švarus ir tinkamas maudytis.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite