Kiek tiksliai gausite algos kitais metais?

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis.

Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija pristato pajamų skaičiuoklę – tikslų ir išsamų įrankį ateinantiems trejiems metams.

„Reforma priimta, o dabar mūsų pagrindinis tikslas – paaiškinti artėjančius pokyčius ir atsakyti į žmonių klausimus. Siekiame, kad būtų paprasta sužinoti ir pasitikrinti, kaip keisis žmonių pajamos nuo 2019 metų. Sukūrėme skaičiuoklę, kuri ne tik tiksliai ir individualiai skaičiuoja pajamas, įvertindama žmonių pasirinkimus kaupti pensijai, bet ir leidžia matyti mokesčių mažinimo naudą trejų metų perspektyvoje“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Pajamų skaičiuoklę rasite čia. 

Daugiau apie mokestinius pakeitimus rasite čia. 

Svarbi papildoma informacija, naudojantiems skaičiuoklę.

Parengta pajamų skaičiuoklė pritaikyta tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Skaičiuojant darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas bei GPM, vertinant Sodros lubas ir progresinį GPM, daroma prielaida, kad mėnesio pajamos yra tolygios visus metus.

Skaičiuojant GPM, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) taikomas darant prielaidą, kad asmuo neturi nustatyto 0-55 proc. darbingumo lygio.

Skaičiuojant darbdavio socialinio draudimo įmoką, vertinant Sodros grindis, daroma prielaida, kad asmuo yra vyresnis nei 24 metų amžiaus, dirba vienoje darbovietėje, negauna senatvės, netekto darbingumo, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų ir neturi nustatyto 0-55 proc. darbingumo lygio.

Skaičiuojant darbdavio socialinio draudimo įmoką, vertinant įmokas į garantinį fondą ir ilgalaikio darbo išmokų fondą, daroma prielaida, kad asmens darbovietė nėra biudžetinė įstaiga, Lietuvos bankas, politinė partija, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė ir bendrija.

Hits: 428

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite