Kelininkai tikina: tokių orų Lietuvoje nebūta dešimtmetį!

Pastaraisiais metais AB „Kelių priežiūra“ darbų apimtys nuolatos auga, dar labiau statistiką pakoregavo šių metų pirmieji žiemos sezono mėnesiai. Tą rodo bendrovės dirbusių mechanizmų, išbarstytų slidumą mažinančių medžiagų tonų skaičius bei nuvažiuotas žiemos darbų kilometražas. Augimas matomas visose „Kelių priežiūros“ žiemos sezono darbų srityse, kai kur – jis siekia net 330 proc.

Dvigubai daugiau mechanizmų

Nors kartais tenka išgirsti klausimų, kodėl magistrale ar kitu keliu važiuodamas vairuotojas nesutiko dirbančių kelininkų mechanizmų, skaičiai rodo, ką kitą. „Pirmiausiai, mechanizmų veikimo logika patvirtinta ne pagal vairuotojų sutikimo dažnumą, o pagal žiemos darbų atlikimo ir kokybės užtikrinimo logiką. Antra, pastaraisiais metais dirbusių kelyje mechanizmų skaičius augo daugiau nei dvigubai: lyginant šių metų spalio 15 d. – gruodžio 13 d. su užpernai tokiu pat laikotarpiu – jų skaičius augo daugiau nei 160 proc. arba nuo 1 500 tūkstančio iki 4 000 vienetų“, – teigia „Kelių priežiūros“ atstovas Karolis Sakalauskas.

Viena svarbiausių žiemos darbų sudedamųjų dalių – slidumą mažinančių medžiagų barstymas. Lyginant 2020 m. spalio 15 d. – gruodžio 13 d. su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, medžiagų išbarstyta net 336 proc. arba nuo 7 700 iki 33 879 tonų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, vienas traukinio vagonas sveria apie 100 tonų, tad išbarstytų druskų kiekis svertų kaip 339 traukinio vagonų.

2,7 milijono – druskai

„Atitinkamai, žinoma, augo ir druskai pirkti skiriama lėšų suma per minėtą laikotarpį. Jei užpernai bendrovė tam išleido 423 000 eurų, pernai – 820 tūkst. eurų, o jau šių metų žiemos sezonui – apie 2 milijonus 745 tūkstančių eurų arba net beveik dviem milijonais eurų daugiau nei užpernai“, – sako K. Sakalauskas.

AB „Kelių priežiūra“ mechanizmai vien šią žiemą, lyginant su 2020 m. spalio 15 d.- gruodžio 13 d. laikotarpiu, nuvažiavo net 386 tūkst. km daugiau… Tuo tarpu – atstumas aplink pasaulį yra apie 40 tūkst. km.

Be abejo, skaičius pakoregavo intensyvi šio sezono žiemos pradžia, t. y. nuolat besitęsiantys, nevienkartiniai krituliai kiekvieną dieną, kai kur iki 40 cm sniego sluoksnis. Per pastaruosius daugiau nei dešimt metų žiemos sezono pradžioje tokios situacijos šalyje nebūta.

Negana to, ypač sudėtingos meteorologinės sąlygos (jos įsigalioja, įvertinus vidutinį kritulių intensyvumą, sniego prieaugį, oro temperatūrą) dažniausiai būdavo tik sausio – vasario mėn. „Šiemet šios sąlygos fiksuotos jau gruodį. Be to, iki tol dažniausiai tokios sąlygos pasitaikydavo tik kai kurioje Lietuvos dalyje, dažniausiai – rytų ir pietų regionuose. Šiemet pirmą kartą tokios sąlygos buvo beveik visoje šalyje, įskaitant ir vakarų Lietuvos regioną“, – teigia „Kelių priežiūros“ atstovas K. Sakalauskas.

  • AB „Kelių priežiūra“ dėl šios savaitės staigaus orų pokyčio papildomai kreipiasi į visuomenę: valstybinės reikšmės keliai valomi ir barstomi, tačiau vairuotojų prašoma atsižvelgti į meteorologines sąlygas bei rinktis saugų greitį ir nedaryti staigių manevrų.

Susisiekimo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite