Kataraktos operacija – vienintelis būdas pagyti

Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas.

Kokia tai liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame Akių chirurgijos centro gydytojo Saulius Ačo.

Katarakta – kokia tai liga?

Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, tai lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Dauguma katarakta sergančių žmonių yra vyresni, kadangi lęšiuko drumstėjimas – dažnas senatvinis procesas. 

Kokie pagrindiniai kataraktos požymiai?

Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų, matymas nepagerėja. Sergant katarakta darosi sunku skaityti, sudėtinga vairuoti automobilį, atsiranda trukdžiai dirbant kasdienius darbus. Kai lęšiuko drumstis pradeda kliudyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą.

Kaip gydoma katarakta?

Vienintelis kataraktos gydymo būdas – operacija: sudrumstėjusį lęšiuką pakeičiant dirbtiniu. Vaistų kataraktai gydyti nėra. Naudojant šiuolaikišką mikrochirurginę įrangą – fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis. Daugeliu atvejų kataraktos operacijos atliekamos taikant vietinį nuskausminimą, netaikant bendrosios anestezijos. Todėl operacijos metu žmogus išlieka sąmoningas, tačiau visiškai nejaučia skausmo. Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, dažniausiai trunka apie 30 minučių, po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas, pacientai gali vykti namo.

Ar gali būti komplikacijų?

Negydant kataraktos regėjimas nusilpsta iki šviesos jutimo – žmogus gali skirti tik šviesą nuo tamsos. Padidėjus akispūdžiui kyla rizika susirgti glaukoma – liga, nuo kurios apakus regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma. Todėl pastebėjus pirmuosius ligos požymius rekomenduojama iškart kreiptis į gydytoją. Katarakta gydoma daug sėkmingiau jos pradinėje stadijoje, kol dar nėra ryškių pakitimų.

Kaip pasikeičia regėjimas po operacijos?

Kataraktos operacija labai efektyvi – dauguma žmonių iškart po operacijos pastebi staigų regėjimo pagerėjimą, tačiau visiškas atsistatymo periodas gali užtrukti keletą savaičių. Per kiek laiko regėjimas pacientui atsistatys, tiksliai pasakyti negalima. Operacijos rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių: kitų regėjimo sutrikimų, kataraktos stadijos, gydytojo meistriškumo, naudojamos įrangos ir kt. Labai svarbu nelaukti kol liga komplikuosis, operacijai pasiryžti laiku. 

Operuoja profesionalūs gydytojai

Akių chirurgijos centre operacijas atlieka gydytojas Saulius Ačas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistas, kuris nuolatos gilina žinias, stažuojasi užsienyje. Šis gydytojas atliko ne vieną ypač sudėtingą akių operaciją, jis sukaupė daug neįkainojamos patirties. Gydytojas Saulius Ačas pelnė pacientų pasitikėjimą – jo ypatingas dėmesys kiekvienam žmogui, noras kuo greičiau ir efektyviau padėti sergančiajam, neliko nepastebėtas.

Jei katarakta, vargina jus ar jūsų artimuosius, nedelskite – patikėkite savo regos problemas šios srities profesionalams.

  • Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į Akių chirurgijos centrą, esantį Savanorių pr. 66, Kaune.
  • Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų.
  • Registruokitės telefonu (8 37) 750 805. www.akiuchirurgija.lt
pr2022/096

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite