Kas prie blynų, kas prie šiupinio…

Užgavėnių blynai Saugose. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Su kokiu valgiu jums siejasi Užgavėnės? Jei esate iš Lietuvos, tikriausiai paminėsite blynus. O jei iš Mažosios Lietuvos?..

Šis atskiras kampelis nuo senų laikų turėjo savitą kultūrą ir savitus papročius. Net ir šventės čia kiek kitokios. Didelę įtaką tam padarė vokiečių valdininkai – turime likusių rašytinių potvarkių iš XVII amžiaus, kurie nustato buities, šeimos santykius, tačiau nedovanotinai draudžia ir naikina tai, kas nevokiška. Taigi, dori tikintieji evangelikai liuteronai negalėjo eiti persirengėliais, nors jų vaikštynės pirmiausiai ir užfiksuotos Mažojoje Lietuvoje. Tačiau, net ir nykstant senosioms tradicijoms, norėta išlaikyti šventę, net jei kitokia forma ir kitaip.

Pirmasis šiupinio vakaras Klaipėdos krašte buvo suorganizuotas 1927 m. Klaipėdos lietuvių draugijos narių iniciatyva. Nuo to laiko šventė rengta kasmet. Vakaruose apsilankę aukšti svečiai būdavo vaišinami šiupiniu, jų laukdavo šventinė programa, loterija, o gautos lėšos buvo skiriamos labdarai, taip pat kultūrą ir meną palaikantiems fondams. Stebina programų įvairovė. Tai būdavo deramo meninio lygio spektakliai, chorų ir solistų pasirodymai, pučiamųjų instrumentų orkestrų numeriai. Kita – tradicinė – dalis įtraukdavo visus šventės dalyvius: tai liaudies muzika, lietuviški, vengriški, čigoniški šokiai, humoristiniai kupletai. Deja, karas pakeitė besiformuojančią tradiciją. Tiek vokiečių, tiek sovietų okupantai šiupinio vakarus draudė, todėl šventė atgaivinta tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę – 1990 m.

Juknaitiškiai skanauja Birutės Servienės patiekto šiupinio. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Įdomu, kad klaipėdietišką šiupinio šventės tradiciją po Antrojo pasaulinio karo atgaivino išeiviai lietuvininkai: vakarai rengti Amerikoje, Vokietijoje, Kanadoje. Dabar Lietuvoje vykstantys senoviniai šiupinio vakarai šiek tiek ramesni. Štai Klaipėdos evangelikai liuteronai Užgavėnių šiupinio vakarą susirenka pabūti kartu, pabendrauti, giesme pašlovinti Dievą, pavalgyti šiupinio bei drauge atlikti įvairias užduotis. Pavyzdžiui, vakaro tema gali būti mįslės, susijusios su žiema, žmogumi, tikėjimu, daiktais, darbais. Vakaras baigiamas giesme ir malda.

Naujosios šiupinio šventės – kelių tradicijų sintezė: jos panašios į žemaitiškas Užgavėnes, per kurias deginama Morė, dūksta persirengėliai, kepami blynai, bet verdama ir šiupinio.

Anot tyrinėtojos Kristinos Blockytės-Naujokės, šiupinys – išimtinai Vakarų Lietuvai būdingas archajinės kilmės ritualinis Užgavėnių valgis. Etnologas Libertas Klimka irgi sako, kad blynai kepami arba nepasiruošus pavaišinti svečių, arba jau išbaigus kitas, riebesnes, maisto atsargas, o tikrasis Užgavėnių valgis yra šiupinys. Šiupinio receptai skiriasi: Žemaitijoje jis verdamas su kruopomis ir kiaulės uodega, o Mažojoje Lietuvoje – iš rainų žirnių, bulvių, riebios kiaulienos. Nevienodai jį verda ir kiekviena lietuvininkė.

O kaip verdate jūs?..

Parengė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė Asta Bartkevičiūtė

Saugose – su blynais ir su stintom.

Užgavėnių kaukės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką mena sena mokykla prie kryžkelės?

Kasdien vis labiau migloti tampa praeities toliai… Vis labiau nykstantys atsiminimai kažkada įsirėžusių patirčių horizontuose, trūkinėjantys, lyg seno slenksčio betonas ir byrantys tarsi tos senos mokyklėlės lentos stipriam vėjui papūtus. Galbūt rimtesni moksliniai dokumentai galėtų pasakyti, kada įkurta Timsrių mokykla Natkiškių seniūnijoje. Lietuvos dvarų sodybų atlasas mini XIX a. viduryje, į vakarus nuo didelės dvaro sodybos stovėjusią mokyklą (tuomet turėjo būti vadinama mokslinyčia). Galima spėlioti, ar tik kalba neina ne apie šiandien apgailėtinos būklės, nykstantį, tačiau vis dar tvirtos vokiškos

Šilutėje atidarytas mobilusis patikros punktas

Balandžio 8 d. 10 val. prie Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) pastato pradėjo veikti mobilusis patikros punktas. Po šv. Velykų planuojama atidaryti ir karščiavimo kliniką.   Pirmąją darbo dieną į mobilųjį patikros punktą kreipėsi 25 žmonės. Punkto veiklą koordinuojanti VšĮ Šilutės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytoja Jūratė Pozingienė patikino, kad diena praėjo sėkmingai. Darbuotojus, kurie dirba šiame patikros punkte, būtinomis apsaugos priemonėmis aprūpino iš valstybės rezervo. Mobiliajame patikros punkte pasitikrinti dėl koronaviruso infekcijos galės tik iš

Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0