Kapinėse žydi begonijos

Šilutės miesto pakraštyje, 8,6 ha iškirsto miško plote, kur palikta šiek tiek pušų ir ąžuolų, veikia naujosios kapinės. Spalio 15-os priešpietę, kai šis Amžinybėn išėjusiųjų miestelis skendėjo saulės spinduliuose, kapus tvarkančių žmonių buvo nedaug. Daugumą kapų dar puošia žydinčios gėlės, kai kur plevena žvakelės.

Šilutės kapinės įrengtos pušyne.

Nemuno gatvėje yra senosios kapinės (3,1 ha), visai netoliese – 8,6 ha užima naujosios kapinės, nusidriekusias palei Pušyno gatvę. Čia kapavietės driekiasi eilėmis, tarp jų – takai. Tvarkingai nušienauta žolė, švaru ir prie atliekoms skirtų konteinerių. Šalia vandens krano – stovas su laistytuvais, ant kurių užrašyta, kad tai Šilutės seniūnijos. Prie kapinių – erdvi aikštelė automobiliams, nors nemažai žmonių tvarkyti kapų atvažiuoja dviračiais, ateina pėsčiomis.
38 metų šilutiškė Jolanta, per kapines taku atvažiavusi prie dešimtmetį ieškoto ir pagaliau surasto savo senelio kapo, į išbetonuotais borteliais apjuostą kapavietę pylė atvežtos žemės – sakė norinti sutvarkyti iki Vėlinių. Šalia – jos dėdės, tėvelio brolio, irgi tuščias kapo plotas tik su išlietais borteliais, tvarkys ir jį. Turėjęs senelis keturis vaikus, visi jauni mirę, dvi anūkės gyvena užsienyje ir neketina grįžti į Lietuvą. Jos ir padėjo Jolantai išsiaiškinti senelio Adolio kapą.
Moteris sakė neseniai gyvenanti Šilutėje, nežinanti kapinių priežiūros tvarkos, tačiau dėkinga, kad visur žolė nušienauta, net ir šalia apleistų kapų. Sakė, kad už tai verta padėkoti tiems rūpestingiems žmonėms.
Viskas turi kainą
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas santūriai priėmė perduotą moters padėką, nes dažniau tenka sulaukti skundų. Pirmiausia, dėl medžių. Jeigu medis trukdo, jis nupjaunamas. Anot A. Ivanausko, medžių belikę kapinių pakraštyje, vadinamieji gojeliai, dar keli ąžuolai, šiek tiek aukštų pušų. Žinoma, ir spyglių pribyra, ir ąžuolo lapų, tačiau taip gamtoje yra. Jeigu medis gretimų kapų nedarko, jeigu jis auga nuošaliau, tokie palikti.
Suoliuką pastato – kitam praeiti vietos nelieka: vėl skundas. Yra reikalavimai ir klojant plokštes, trinkeles aplinkui kapavietę, kad tai kitiems netrukdytų. Įvairaus aukščio takų aplinkui kapavietes yra nemažai: tik neapsižiūrėsi, gali ir suklupti, pargriūti.
A. Ivanauskas „Pamariui“ sakė, kad abejas kapines prižiūri, valo, žolę pjauna „Šilutės komunalininko“ bendrovė, tai per mėnesį seniūnijai kainuoja apie 2000 eurų. Išgabenti šiukšles ir atliekas iš abejų kapinių per metus kainuoja 39 700 Eur. Už vandenį iš įrengtų čiaupų per metus tenka sumokėti 5-7 tūkst. Eur. Už elektrą aikštelėms apšviesti kasmet susidaro dar 200 Eur.
Šilutės naujosiose kapinėse vietos beliko gal dvejiems metams. Per metus Amžinybėn išlydima apie  300. Anot A. Ivanausko, teks kapines plėsti ir šalia esančiame miške formuoti teritoriją būsimoms kapavietėms.
Tyla ir ramybė
Abejos Šilutės kapinės, artėjant lapkričio 1 d. minimai Visų Šventųjų dienai bei lapkričio 2 d. Vėlinėms, sutvarkomos nepriekaištingai. Žinoma, gal kur lieka koks kapelis be gėlės, tačiau žvakučių paprastai suneša ir uždega jaunimas, nevyriausybinių organizacijų nariai. Šilutės seniūnija pasirūpina sutvarkyti benamių kapus.
Iki Vėlinių dar liko geros pora savaičių. Tačiau ir dabar ant daugumos kapų tebežydi begonijos, įvairių spalvų chrizantemos, kitokių gėlių žiedai, žemė supurenta, nugrėbstyta, lapai ir spygliukai nurinkti.
Nemažai kapaviečių dengia įvairių spalvų ir kainų plokštės su vazomis gėlėms pamerkti, su žvakidėmis. Dabar madingi neaukšti paminklai, santūri jų puošyba, daugiau skoningumo.
Šiose kapinėse palaidoti Amžinybėn išėję Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Irena Čižauskienė, Izidorius Vaičiulis, Algis Bulsis, buvęs mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, kiti.
Teko praeiti pro kelis piktžolėmis apžėlusius kapus. Kas žino, gal jais nebėra kam rūpintis, gal visi artimieji emigravo, o gal pamiršo?

Pamirštų kapaviečių naujosiose kapinėse nėra daug.

Tiki Amžinybe

Prie kapo žvakeles degė Pagryniuose gyvenanti Ieva Augaitienė su ketvirtuosius metukus įpusėjusiu sūneliu Linu. Moteris pasakojo, jog ji lanko ir prižiūri keturis artimųjų kapus ir gal 5 – draugų bei kaimynų. Vasarą palaistyti gėles tenka dažniau, o rudenį užtenka ateiti kartą per savaitę. Moteris sakė nesistebinti, kad pirmadienį prieš pietus kapinėse nedaug žmonių – gausu būną po darbo pavakare, savaitgaliais. Anot jos, geriau bendra giminės kapavietė, tokią ji turi Vainute – ten palaidoti abu tėvai, dar yra vietos urnoms su kremuotais mirusiojo palaikais.
I. Augaitienė įsitikinusi, kad kapinės nėra šiaip sau vieta – kapuose ypatinga tyla, ramybė, kuri skiriasi nuo ramybės namuose. „Prie kapų prisimeni tuos, kurie jau išėjo, susimąstai apie Amžinybę. Esu tikinti, tikiu pomirtiniu amžinuoju gyvenimu. Išeisime ten, kur amžinai nebus nei skaumo, nei liūdesio, nei ligų. Ten bus džiaugsmas ir pilnatvė…“ – kalbėjo moteris.
Iš dvylikos vaikų šeimos
Prie sesers Onutės kapo plušėjusi 84-uosius einanti močiutė sakė kilusi iš Jaunių kaimo, Gardamo krašte, jų šeimoje augo 12 vaikų: 5 mergaitės ir 7 berniukai. „Iš dvylikos belikome trys – du broliai ir aš“, – sakė su vyru dabar Šilutėje gyvenanti moteris. Gardamo krašte palaidotas jos tėvelis ir trys mamos… „Dvi iš jų buvo pamotės“, – piktu žodžiu nė vienos jų nemini močiutė, o viena pamotė buvusi kaip tikra motina.
Sesers kapui begonijų ir kitų gėlių užsiauginanti pati. Esą gėlės vešės, gerai žydės ir ligos jas aplenks, jeigu sėsi, sodinsi ar persodinsi Velykų ketvirtadienį, o kai begonijų keriuką sodina į žemę, į duobutę ji įmušanti vieną kiaušinį ir sumetanti sutrupintus lukštus. Ir tikrai – jos sesers Barboros kapą puošia vešlios begonijos. Kartu atėjęs ir šuniukas Pupsis – nei loja, nei pyksta, elgiasi kaip dera kapinėse.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.