Kalėdinį savaitgalį atliktos transplantacijos operacijos

Besibaigiant šventiniam savaitgaliui, Lietuvoje registruoti du organų donorai, kurių artimieji net keliems žmonėms suteikė kalėdinę viltį 2021-uosius metus pasitikti su geresne sveikata ar net išgelbėta gyvybe. Nepaisant pandemijos keliamų kliūčių, medikai atliko inkstų bei ragenų transplantacijų operacijas.

Sekmadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose registruotas išskirtinis – neplakančios širdies – organų donoras. Beveik absoliučia dauguma atvejų organų donorais tampama po fiksuotos smegenų mirties. Donorai su nustojusia plakti širdimi itin reti, šiais metais tai vos trečias toks atvejis, o Santaros klinikose toks atvejis apskritai yra pirmasis. Iki šiol neplakančios širdies donorus ruošė tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai.

Transplantacijai tiko šio donoro inkstai.

„Metams artėjant į pabaigą turime jau 111 registruotų potencialių donorų. Nepaprastai džiaugiamės, kad net ir sudėtingomis pandemijos sąlygomis transplantacijos nestabdomos, nors tam ir kyla grėsmė. Gydytojai ieško būdų, kaip užtikrinti, kad recipientams būdų persodinti donorystei tinkami organai, – sako transplantacijas koordinuojančio Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius, – VUL Santaros klinikose atlikta pirmoji transplantacija iš neplakančios širdies donoro būtent tai ir įrodo“.

Antroji transplantacija atlikta LSMUL Kauno klinikose. Pagal medicininius rodiklius donorystei tiko žmogaus ragenos. Artimojo organus ir audinius paaukoti sutikę artimieji visuomet turi atvykti į gydymo įstaigą ir sprendimą patvirtinti parašu. Šiuo metu šalyje ribojant žmonių judėjimą tarp savivaldybių, velionio artimiesiems suteiktas specialus leidimas atvykti į Kauną iš kitos savivaldybės.

2020-aisiais metais atliktos 77 inkstų bei 42 ragenų transplantacijos. Šių organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje atliekamos dažniausiai.

Organų ir audinių transplantacijos yra dviejų lygiaverčių dedamųjų – aukštų medicinos pasiekimų ir pačios didžiausios pagarbos verto kilnaus artimųjų sprendimo – rezultatas, kuris suteikia galimybę pasveikti ar pagerinti gyvenimo kokybę sunkiai sergantiems ligoniams.

Išreikšti savo pritarimą organų donorystei gali kiekvienas pilnametis pilietis. Tai padaryti galima pasirašant sutikimą organų donorystei, o pasirašius – tai ypač svarbu – apie tai pasikalbėti su artimaisiais, kurie ir priimta lemiamą sprendimą mirties atveju.

Pasirašyti sutikimą Donoro kortelei gauti galima internetu: https://ntb.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Gintarė Bindokienė 

Hits: 63

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite