Kalėdinį savaitgalį atliktos transplantacijos operacijos

Besibaigiant šventiniam savaitgaliui, Lietuvoje registruoti du organų donorai, kurių artimieji net keliems žmonėms suteikė kalėdinę viltį 2021-uosius metus pasitikti su geresne sveikata ar net išgelbėta gyvybe. Nepaisant pandemijos keliamų kliūčių, medikai atliko inkstų bei ragenų transplantacijų operacijas.

Sekmadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose registruotas išskirtinis – neplakančios širdies – organų donoras. Beveik absoliučia dauguma atvejų organų donorais tampama po fiksuotos smegenų mirties. Donorai su nustojusia plakti širdimi itin reti, šiais metais tai vos trečias toks atvejis, o Santaros klinikose toks atvejis apskritai yra pirmasis. Iki šiol neplakančios širdies donorus ruošė tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai.

Transplantacijai tiko šio donoro inkstai.

„Metams artėjant į pabaigą turime jau 111 registruotų potencialių donorų. Nepaprastai džiaugiamės, kad net ir sudėtingomis pandemijos sąlygomis transplantacijos nestabdomos, nors tam ir kyla grėsmė. Gydytojai ieško būdų, kaip užtikrinti, kad recipientams būdų persodinti donorystei tinkami organai, – sako transplantacijas koordinuojančio Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius, – VUL Santaros klinikose atlikta pirmoji transplantacija iš neplakančios širdies donoro būtent tai ir įrodo“.

Antroji transplantacija atlikta LSMUL Kauno klinikose. Pagal medicininius rodiklius donorystei tiko žmogaus ragenos. Artimojo organus ir audinius paaukoti sutikę artimieji visuomet turi atvykti į gydymo įstaigą ir sprendimą patvirtinti parašu. Šiuo metu šalyje ribojant žmonių judėjimą tarp savivaldybių, velionio artimiesiems suteiktas specialus leidimas atvykti į Kauną iš kitos savivaldybės.

2020-aisiais metais atliktos 77 inkstų bei 42 ragenų transplantacijos. Šių organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje atliekamos dažniausiai.

Organų ir audinių transplantacijos yra dviejų lygiaverčių dedamųjų – aukštų medicinos pasiekimų ir pačios didžiausios pagarbos verto kilnaus artimųjų sprendimo – rezultatas, kuris suteikia galimybę pasveikti ar pagerinti gyvenimo kokybę sunkiai sergantiems ligoniams.

Išreikšti savo pritarimą organų donorystei gali kiekvienas pilnametis pilietis. Tai padaryti galima pasirašant sutikimą organų donorystei, o pasirašius – tai ypač svarbu – apie tai pasikalbėti su artimaisiais, kurie ir priimta lemiamą sprendimą mirties atveju.

Pasirašyti sutikimą Donoro kortelei gauti galima internetu: https://ntb.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Gintarė Bindokienė 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite