Kaip užkirsti kelią ligai? Kas ir kada gali pasitikrinti sveikatą nemokamai?

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti, kai jos simptomų dar nėra.

Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė. Šiuolaikinė sveikatos priežiūros sistemoje vis svarbesnis rodiklis tampa gebėjimas veikti ir reaguoti proaktyviai, t. y. užbėgti ligai už akių, kol ji dar neprasidėjo, o jei prasidėjo – tai tėra pradinė jos stadija, o tai reiškia, kad medicina gali sėkmingai spręsti šią problemą. Puiki tam siūloma priemonė – nemokamos prevencinės programos.

5 prevencinės programos

Šiuo metu Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei  širdies ir kraujagyslių ligų.

„Prevencinių programų patikra nereikalauja daryti jokių žygdarbių. Norėdamas pasitikrinti pagal prevencines programas, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Pasak jos, ligonių kasų duomenimis, pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose jau pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau to nepakanka.

Kartą per metus

Ligonių kasos primena, kad pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal minėtą programą 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).

Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama nuo 50 m. iki 69 m. (imtinai) vyrams ir rizikos grupės vyrams nuo 45 m. kas 2 arba 5 metus (paslaugos teikimo periodiškumas priklausomai nuo prostatos specifinio antigeno (PAS) koncentracijos kraujyje  ir amžiaus).

„Visiems pacientams sakome – tyrimai užtrunka labai trumpai. Patikėkite, tie trumpi, nepatogūs pojūčiai, tokie, kaip pavyzdžiui, atliekant krūtų mamogramą, greitai pasimiršta. Neretai šie tyrimai žmonėms, šeimoms išgelbėja gyvenimus“, – sako šeimos gydytoja Elena Šakelienė ir džiaugiasi kiekvienu atėjusiu pasitikrinti savo pacientu.

30,8 mln. eurų – prevencijai

Jei žmogus nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau jaučia tam tikrus simptomus, nerimauja dėl savo sveikatos, turi nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris priims sprendimą ir prireikus atliks būtinus tyrimus.

Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų prevencinių programų vykdymui. Šiemet joms skirta net 30,8 mln. eurų, o tai net 6 mln. eurų daugiau nei pernai.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje vykdomas nemokamas ligų prevencijos programas rasite Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.

VLK inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite