Kaip ūkininkui užkariauti prekybos centrą?

2003 m. buvo įregistruota visuomeninė organizacija „Telšių rajono ekologinio ūkininkavimo plėtros draugija“, kurios pagrindu 2006 m. įregistruotas kooperatyvas „Eko Žemaitija“, suvienijęs  pirmuosius 5 narius.  Administracijos vadove buvo išrinkta ir iki šių dienų tebėra Aldona Čiuteikienė. Pasak jos, teko įdėti labai daug darbo, kol buvo suburtas dabartinis 43 narių kooperatyvas, vienijantis ūkininkus iš Telšių, Šilalės, Raseinių rajonų (kooperatyvas įregistruotas Ryškėnuose, Telšių r.). Tai užtruko apie trejus metus. 2014.11.26.14_kooperatyv

Ilgą laiką kooperatyvas dirbo tradiciškai, supirkinėdamas ekologišką pieną ir tiekdamas jį AB „Pieno žvaigždžių“ Kauno filialui, nes daugiau nebuvo norinčių pirkti jų ekologišką pieną.  Aldona labai džiaugiasi, kad jų pienas nebuvo pilamas į bendrą katilą, bet iš jo buvo gaminami ekologiški produktai. Pamažu jie brandino idėją patys imtis perdirbimo ir prieš dvejus metus tai įgyvendino. Iš pradžių „Eko Žemaitija“ savo gaminius pardavinėjo turgeliuose, mugėse, o šiandien jie jau tiekia 17 pavadinimų produktų net ir į Vilniaus bei Kauno prekybos centrus, taip pat parduoda parduotuvėse Klaipėdoje, Kelmėje, Kuršėnuose, Plungėje, Raseiniuose Šiauliuose, Telšiuose. Vis dėlto ir šiandien nesikrato mugių, parodų ir tiesioginių pardavimų vartotojams.

Savo parduotuvės kooperatyvas neturi, nes tam reikėtų atskirų patalpų, tačiau turi mašiną, iš kurios gali pardavinėti produktus, taip pasiekia ir visus savo nuolatinius klientus. Logotipas „Eko Žemaitija“ jau neblogai pažįstamas nemažai daliai Lietuvos gyventojų, tik, apgailestauja Aldona, dažnokai painiojamas su „Žemaitijos pieno“ produktais.

 

Sugrįžo iš Airijos

Administracijos vadovė labai džiaugiasi, kad jų rinka gerokai išsiplėtė, ir sako, kad to buvo pasiekta atėjus naujam gamybos vadovui Arūnui Zablockui, beje, jo  žmona Loreta taip pat dirba kooperatyve. Zablockų šeima su dviem dukromis yra grįžę iš Airijos.

Kooperatyve dirba ir daugiau jaunų žmonių. Nors kolektyvas nedidelis – 16 žmonių, 5 iš jų dirba  gamybos ceche. Be to, kad perdirba produktus, kooperatyvas kasdien „Pieno žvaigždėms“  pristato po 10 tonų pieno, o vasarą šis kiekis pasiekia 17 ar18 tonų. Kai tik susikūrė, kooperatyvas už ekologišką pieną gaudavo 10 centų daugiau nei už paprastą, o šiuo metu gauna 5 centais daugiau.

Kasdien po 600-700 kg pieno atšaldoma ir iškart perdirbama nenaudojant jokių konservantų. Todėl produktų galiojimo laikas tėra gana trumpas, užtat gaminiai – visada švieži.

Dabar kooperatyvas įsigijo sūrių vakavimo įrangą, todėl taip įpakuotas sūris gali išsilaikyti kur kas ilgiau. Kurdamas naujus produktus, kooperatyvas bendradarbiauja su Maisto institutu, planuoja nuolat įdarbinti maisto technologę. Gaminama grietinė, varškė, 7 rūšių sūriai, jogurtai, kefyrai, paprastas ir lydytas sviestas, kastinys. Asortimentas nuolat atnaujinamas ir plečiamas, stebint, kas labiausiai patinka vartotojams.

Ambicingi planai

Kooperatyvas puoselėja ambicingus planus – perdirbti iki 5 tonų pieno kasdien ir rasti rinkų produkcijai realizuoti. Jau yra rekonstruotas pastatas, tačiau cechui reikės naujos įrangos, kurią dar tik planuojama įsigyti. Kooperatyvo administracijos vadovė tikisi, kad naująjį projektą įgyvendins per trejus metus iš savo lėšų, parama naudotis vengia, nes bankams, esą, reikia mokėti dideles palūkanas. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama kooperatyvas pasinaudojo vieną kartą ir įsigijo pienovežį, kuris kooperatyvui buvo labai reikalingas. Kooperatyvas taip pat yra gavęs valstybės paramą įsikurti.

Kooperatyvo nariai

Aldona džiaugiasi, kad nuo to laiko, kai kooperatyvas susibūrė, iš jo nepasitraukė nė vienas žmogus, visi taip ir laikosi būriu. Kooperatyvo narių amžius – 35-60 metų. Kooperatyvo nariai laiko nuo 3 iki 70 karvių, kasdien tiekia nuo 50 kg iki 2 t pieno. Daugiausia laikoma Lietuvos juodmargių, iš jų primelžiama po 4–5 tūkst. kg.

„Primilžiai  nėra labai dideli, bet turint mintyje, kad mūsų pienas ekologiškas, kad turime laikytis labai giežtų reikalavimų, tai visai neblogas rezultatas“, – pasakoja Aldona.

Kooperacijos esmė

Paklausta, ar patartų kitiems žmonėms burtis į kooperatyvą, Aldona atsidūsta: „Žinoma, taip. Bet nevalia pamiršti, kad reikės labai daug dirbti, labai daug galvoti, viskuo domėtis, stebėti naujoves, dalyvauti parodose, išnaudoti kiekvieną, kad ir mažiausią, galimybę, viską susiplanuoti, kad viskas laiku ir tinkamai būtų padaryta“.

Čiuteikienė pasakoja, kad kai tik įsikūrė kooperatyvas, labai trūko konkrečių žinių, kaip ekologiškai ūkininkauti, tad Aldona baigė ekologijos mokslus tuometėje Žemės ūkio akademijoje (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas).

„Mokytis tenka visą gyvenimą, nuolat atsiranda naujų dalykų, kuriuos privalu žinoti, – aiškina Aldona. – Apskritai, mūsų kooperatyvo dar laukia nearti dirvonai, juk parduotuvių lentynose ekologiškų produktų labai nedaug, jas reikia užpildyti. Mes pasirengę tą padaryti“.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis: skelbiamas tikslus šyliškio maršrutas

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kur keliavo koronavirusu užsikrėtęs šyliškis. 1. Asmuo 2020-04-01 kreipėsi  į VšĮ Šilutės PSPC GMP. 2. Asmuo nuo 2020-04-01 GMP pervežtas į VšĮ Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. 3. Asmuo 2020-04-01 GMP pervežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. 4. 2020-04-03 atliktas tyrimas dėl COVID-19 ir  patvirtintas teigiamas atvejis. 5. Asmuo niekur

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai