Kaip tinkamai rudenį tvarkyti žaliąsias atliekas

Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. O kieme ar balkone, dažnu atveju gali tekti tvarkytis ir iki vėlyvo rudens. Tiesa, rūpestį kelia ne tik darbai – svarbu tinkamai pasirūpinti susikaupusiomis žaliosiomis atliekomis. Aplinkos apsaugos departamento specialistai dalijasi patarimais, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas neteršiant aplinkos.

„Žaliosios atliekos – tai biologiškai skaidžios, pvz., lapų, nupjautos žolės, genėtų medžių, krūmų, pjuvenų, gėlių, sugedusių vaisių ar daržovių, atliekos. Dažnai pastebime, kad tokiomis atliekomis atsikratoma paprasčiausiu būdu – jos išmetamos į komunalinius konteinerius. Norime priminti, kad ir žaliąsias atliekas reikia sutvarkyti tinkamai: pristatyti į surinkimo aikšteles, mesti į žaliųjų atliekų konteinerius arba kompostuoti“, – sako Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Malskaitienė.

Pasak aplinkosaugininkės, kaupiant žaliąsias atliekas vertėtų nepamiršti ir kompostavimo teikiamos naudos.

„Jei tik turite galimybę, visuomet siūlome susidariusias žaliąsias atliekas kompostuoti. Taip ne tik išspręsite nereikalingų maisto ir sodo atliekų panaudojimą, bet gausite ir trąšą turimiems augalams ar kambarinėms gėlėms. Taip pat prisidėsite ir prie klimato kaitos mažėjimo, nes mažinsite sąvartynuose susidarantį metaną, atsirandantį dėl nepalankių atliekų irimo sąlygų“, – apie kompostavimo naudą aiškina J. Malskaitienė.

Prisiminkite, kad žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse priimamos:

  • želdynų genėjimo ir sodo atliekos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės,
  • vaisių, daržovių atliekos,
  • medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros,
  • smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.

Įsidėmėkite, jos neturi būti su priemaišomis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite