Kaip Donaldas Trumpas tapo DONALDU TRUMPU

Nekilnojamojo turto magnatas, milijardierius, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas yra išleidęs knygą „Sandorio menas“, kurią noriai perka daugelis pasaulio naivuolių, tikėdamiesi naudojantis autoriaus patarimais pagauti laimės paukštę. Jiems patinka skaityti tokius pamokymus kaip „turėk tikslą“, „suburk patikimą komandą“, „gerbk klientą“ ir panašius „niekus“, tačiau pats D. Trumpas niekada neslėpė, kad jo sėkmės paslaptis glūdėjo toli gražu ne ten, o visai kitur…

 

TEKSTAS – Giedrius Drukteinis

Parengta pagal CAPITAL REALTY užsakymą

Iš esmės Donaldo Trumpo sėkmės istorija yra neatsiejama nuo jo tėvo Fredericko Christo „Fredo“ Trumpo (1905–1999) sėkmės istorijos. Tiesa, jos buvo kiek skirtingos – Fredas Trumpas pademonstravo tipišką „amerikietiškosios svajonės“ modelį, „nuo nulio“ tapęs milijonieriumi, o jo sūnus Donaldas parodė, kaip būnant turtingam galima tapti dar turtingesniam.

Šiandien D. Trumpas deklaruoja turįs 8,7 milijardo dolerių. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, jis yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių. Tiesa, buvo vienas neramus gyvenimo etapas, kai per 1990 metais prasidėjusią recesiją nekilnojamojo turto rinkoje D. Trumpo turtas buvo sumažėjęs iki 500 milijonų, tačiau jam pavyko atsilaikyti ir jau 1997-aisiais deklaruoti du milijardus dolerių pelno.

UUP Trampas JAV Sirija Zonos D. Trampas žada sudaryti Sirijoje saugumo zonas už Persijos įlankos šalių pinigus. EPA-ELTA nuotr. Niujorkas, gruodžio 16 d. (EPA-ELTA). Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ragina sudaryti Sirijoje vadinamąsias humanitarines saugumo zonas, o atėjęs į Baltuosius rūmus jis ketina pareikalauti iš Persijos įlankos šalių pinigų tokioms zonoms sukurti. SGi

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ragina sudaryti Sirijoje vadinamąsias humanitarines saugumo zonas, o atėjęs į Baltuosius rūmus jis ketina pareikalauti iš Persijos įlankos šalių pinigų tokioms zonoms sukurti. EPA-ELTA nuotr.

Pats F. Trumpas gimė nepasiturinčioje vokiečių imigrantų šeimoje, tuo metu skurdžiame Niujorko Kvinso rajone. Mokėsi nedaug ir neilgai, kaip ir priklausė XX a. pradžios imigrantų vaikams, tačiau įgijo dailidės amatą ir atrado savo tikrąjį pašaukimą – statyti namus. 1920 metais, būdamas tik penkiolikametis, F. Trumpas atliko savo pirmąjį sėkmingą nekilnojamojo turto sandorį – pasiskolinęs iš motinos 800 dolerių, praktiškai vienas surentė namą Vudheiveno rajone, kurį pardavė už 7 000 dolerių. Tai buvo jo pirmoji išmokta pamoka – „joks amžius nėra kliūtis daryti pinigą“. Antra, ką jis taip pat suprato ir jau galėjo perduoti savo vaikams – „statyk minimaliomis sąnaudomis, parduok už maksimalią kainą“. „Sutaupytas centas yra uždirbtas centas“ – ši amerikietiško verslo išmintis tiko jam kaip niekam kitam.

D. Trumpas kartu su motina įsteigė kompaniją „Elizabeth Trump & Son“ (jo motina pasirašinėjo čekius ir tvarkė buhalteriją, kol jaunajam verslininkui sukako įstatymo nustatytieji 21-eri – amerikietiškos brandos amžius) ir pradėjo samdyti kitus statybininkus naujiems namams statyti. Kompanija išsiplėtė, vėliau F. Trumpas minėjo, kad jis nebeatsiminė savęs gyvenime „ko nors nestatančio“. Jis statė būstus imigrantams, namus jūreiviams, po Antrojo pasaulinio karo – namus karo veteranams. Tiesa, per karą jam teko susikurti naują tautybę – prisistatinėjo esąs švedas, nes daugelis Kvinso gyventojų ir jo namų nuomotojų ar pirkėjų buvo žydai, tarp kurių daryti verslą su vokiečiu buvo visiškai „ne košer“. Tai buvo dar viena išmokta pamoka: „sakyk žmonėms tai, ką jie nori girdėti“.

Pokario metais F. Trumpas, jau būdamas garbingu verslininku, užčiuopė tikrą aukso gyslą – valstybinius užsakymus, kurie F. Trumpui reiškė valstybės garantuojamas paskolas statyti namus neturtingiems žmonėms – „neturtingų žmonių Dievas, deja, sukūrė daugiau nei turtingų“ – šį elementarų masto ekonomijos dėsnį F. Trumpas taip pat buvo kuo puikiausiai įsisavinęs. „Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, norintys tapti turtingais, yra įsitikinimas, kad turi būti geriausias tarp visų konkurentų, – atviravo F. Trumpas viename televizijos interviu. – Išties, konkurencija padarė Ameriką didingiausia šalimi pasaulyje. Tačiau tikrovėje neįmanoma praturtėti atviros ir laisvos konkurencijos sąlygomis, nes visada turėsi mažinti kainą, o tai bizniui tikra pražūtis. Sėkmės pagrindas – mokėjimas daryti tai, ko reikia žmonėms.“ Tai ir darė „Elizabeth Trump & Son“, per savo istoriją pastačiusi Niujorke daugiau kaip 27 000 butų bei būstų. Kai kurių jų statyboje vasaromis dirbo ir Fredo sūnus Donaldas.

Kaip būnant turtingam tapti dar turtingesniam

Gimęs 1946 metais (šiuo metu septyniasdešimtmetis), D. Trumpas vaikystėje buvo toks nenuorama ir aršus vaikas, jog sulaukusį trylikos tėvai jį atidavė į Niujorko karo akademiją, kur per porą metų būsimasis milijardierius išmoko „daugiau nei bet kuris profesionalus kariškis“, svarbiausia, disciplinos, pasitikėjimo savimi ir savitvardos (jo vyresnysis brolis Fredas mirė nuo alkoholizmo, dėl to D. Trumpas, garsėjantis šelmišku gyvenimo būdu, visiškai nevartoja alkoholio, narkotikų ir tabako). Darbas tėvo statybose privertė Donaldą susidomėti nekilnojamuoju turtu, kuris leido šeimai gyventi nejaučiant nepritekliaus. Ir visai ne tėvo valia 1968 metais D. Trumpas įgijo ekonomisto diplomą Pensilvanijos universitete – viename vos iš kelių JAV aukštųjų mokyklų buvo dėstomas būtent nekilnojamojo turto verslas. Dar studijų metu jis parengė planą, kaip padidinti tuo metu Sinsinačio mieste esančio įšaldyto „Swifton Village“ būstų komplekso vertę, kurį jo tėvas buvo įsigijęs už 5,7 milijono dolerių 1962 metais. Remiantis studento D. Trumpo planu ir pusės milijono dolerių investicija, 1200 būstų komplekso užimtumo procentas per metus pakilo nuo 34 iki 100 (o vėliau ir parduotas su dviejų milijonų dolerių pelnu). Baigdamas universitetą D. Trumpas jau turėjo sukaupęs 200 000 dolerių santaupų (daugiau kaip milijoną dolerių šiais laikais), iš kurių trečdalį prarado nesėkmingai investuodamas į Brodvėjaus komediją (tai, beje, jo potraukio šou verslui neatšaldė).

1971-aisiais D. Trumpas paveldėjo savo tėvo kompaniją, tuo metu valdžiusią 200 milijonų dolerių (šiais laikais – apie 800 milijonų) vertės turtą (daugiau kaip 14 000 Niujorko būstų). Atėjo laikas pademonstruoti, ko jis išmoko.

„Mylėk savo miestą ir jis tau atsakys tuo pačiu“

Pirma, ką padarė D.Trumpas, tai pervadino kompaniją į „Trump Organization“. Antra, perkėlė kompanijos būstinę į Manhataną, kur gyveno ir dirbo kur kas daugiau įtakingesnių žmonių. „Draugauk su politikais ir galingaisiais“, – tą tiesą jis suvokė gana anksti. Trečia, atsisakė būstų varguoliams statybos (valstybės garantuojamų paskolų tokioms statyboms programa baigėsi 1975 metais). Ketvirta, suvokė, kad daugiau sėkmės jam atneš būtent prabangių, įspūdingos architektūros pastatų prestižinėse vietose statyba. D. Trumpas jau savo karjeros pradžioje investavo beveik visus turimus pinigus į žemės sklypus Manhatane, tais laikais gana pigius. Žinoma, smarkiai rizikavo, tačiau fortūna jam buvo palanki: nuo 1973 metų iki šių dienų žemės kainos Manhatane pakilo 6 000 %, ir dabar nuosavybė Niujorke sudaro apie 60 % viso D. Trumpo turto (kai tuo pačiu metu kituose miestuose, pvz., Detroite, žemės kaina sumažėjo 250 %). „Mylėk savo miestą ir jis tau atsakys tuo pačiu“, – mėgsta kartoti D. Trumpas.

Jo debiutas nekilnojamojo turto versle tapo apleisto pastato, buvusio „Commodore“ viešbučio prie Niujorko Pensilvanijos geležinkelio stoties, įsigijimas. Mainais į sumažintus miesto mokesčius D. Trumpas įsipareigojo jį renovuoti. Po šešerių metų trukusios rekonstrukcijos jis tapo viena iš Niujorko pažibų – „Grand Hyatt“ viešbučiu.

Toliau viskas ėjosi kaip iš pypkės. D.Trumpas statė dangoraižius, viešbučius, kazino ir kitus pastatus visame pasaulyje. Visi jie buvo pavadinti jo pavarde: „Trump World Tower“, „Trump Place“, „Trump Park Avenue“… „Pavardė „Trump“ – ne tik prekės ženklas ar ypatingumo garantas, – yra sakęs D. Trumpas, – tai ir priminimas, kad kiekvienas mūsų turi asmeninį įsipareigojimą pasaulį padaryti gražesnį.“

trumpas1980 metais jo kompanija pradėjo statyti 58 aukštų dangoraižį „Trump Tower“, atidarytą po trejų metų ir ligi šiol vieną madingiausių Niujorko būsto ar biuro nuomos pastatų. Panašiu tapo ir 1981 metais įsigytas dangoraižis „Trump Plaza“. 1986-aisiais D. Trumpas anksčiau sutarto su Niujorko miesto valdžia ir 750 000 dolerių mažesniu nei sutarta biudžetu baigė „Wollman“ čiuožyklos Centriniame parke renovaciją – ne visada jam rūpėjo tik pelnas, juoba kad šios čiuožyklos, kasmet aplankomos penkių milijonų žmonių, pirmųjų metų pelnas ėjo labdarai: „Mylėk savo miestą ir jis tau atsakys tuo pačiu“…

Pasaka be pabaigos

1995 metais Trumpas už vieną milijoną dolerių Volstryte įsigijo apleistą dangoraižį, kuris, renovuotas už 35 milijonus, šiuo metu yra vertas mažiausiai 500 milijonų. Vienu metu teko prisiminti ir savo tėvo pavyzdį – pradėti statyti „Trump Place“ namų kvartalą, tiesa, ne varguoliams, o pasiturintiems vidurinės klasės atstovams, ant Hadsono upės kranto milžinišką 5 700 butų kompleksą. 2005 metais Trumpas už 73 milijonus dolerių įsigijo buvusį Čikagos laikraščio „Sun-Times“ redakcijos pastatą, beveik privalomai rodomą bene kiekviename Holivudo filme, kurio veiksmas vyksta Čikagoje, ir pavertė jį „Trump International Tower Chicago“ – ne tik antru aukščiausiu Čikagos pastatu, bet ir „geriausiu 2010 metų viešbučiu Šiaurės Amerikoje“.

Nepaisydamas liūdnos patirties šou versle karjeros pradžioje, D. Trumpas sumaniai išnaudojo savo charizmatišką asmenybę populiarumui didinti. Jis draugavo su kino žvaigždėmis ir boksininkais, menininkais ir rokeriais, filmavosi epizodiniuose kino filmų vaidmenyse, leido knygas, beveik dvidešimt metų valdė grožio konkursą „Miss USA“, netgi turėjo savo itin didelio populiarumo sulaukusį televizijos šou „The Apprentice“ (už kurį pateko į Holivudo Šlovės alėją). Be to, buvo ne tik jo vedėjas, bet ir prodiuseris, gaunantis milijoną dolerių už kiekvieną ištransliuotą epizodą.

Ir, žinoma, savo pavardę, naudojamą kaip licencijuotą prekės ženklą įvairiuose komerciniuose projektuose visame pasaulyje, pvz., Japonijoje buvo parduodamas mineralinis vanduo „Trump Spring“, Turkijoje veikia verslo biurų kompleksas „Trump Towers Istanbul“. Trumpo pavardės vertė, žurnalo „Forbes“ duomenimis, buvo įvertinta 200 milijonų dolerių, nors toks menkas skaičius supykdė patį D. Trumpą, teigiantį, kad jo pavardė verta mažiausiai trijų milijardų dolerių… Trumpo pavardė kaip prekės ženklas išties tokia galinga, jog dažnai naudojama net be jo korporacijos licencijos, o štai kitas milijardierius Carlas Icahnas, įsigijęs bankrutavusį D. Trumpo kazino verslą Atlantik Sityje, paliko jo pavardę puikuotis ant kazino „Trump Taj Mahal“.

Šiandien D. Trumpas deklaruoja turįs 8,7 milijardo dolerių. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, jis yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių. Tiesa, buvo vienas neramus gyvenimo etapas, kai per 1990 metais prasidėjusią recesiją nekilnojamojo turto rinkoje D. Trumpo turtas buvo sumažėjęs iki 500 milijonų, tačiau jam pavyko atsilaikyti ir jau 1997-aisiais deklaruoti du milijardus dolerių pelno.

Kaip sakoma Amerikoje, „jei tik panorėsi, tai nebebus pasaka“. D. Trumpas norėjo. Ir, matyt, tebenori…

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite