Kaimynai kaimynais, o politika…

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda aplankė 8 Šilutės rajono seniūnijas, sausio 26 d. kalbėjosi su Rusnės salos gyventojais, kur yra 10 metų gyvenęs, o po pietų susitiko su kaimynais Katyčiuose, kur Stubrių kaime turi ūkį ir gyvena dabar. Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis salėje susirinkusiems žmonėms ir pristatė svečią: „Mūsų žmogus Alfredas ar Stasys…“

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda artėjančio Lietuvos 100-mečio proga Katyčių seniūnijai padovanojo trispalvę, kurią įteikė seniūnui Jonui Lukošaičiui.

Kas šelpiamiesiems grindis išplauna?..

„Sveiki, kaimynai, ir į šokius kartu esame ėję, ir šioje salėje šokę…“ – be aukštų frazių sveikinosi Seimo narys ir trumpai pakalbėjo apie jam abejonių keliančią vis plėtojamą, vis brangiau dirbantiems žmonėms kainuojančią socialinę paramą, globą, kai šelpiamieji dirbti nenori, iš pašalpų maitinasi, dalį pinigų prageria.

„Kai žmogus jau garbaus amžiaus, likęs vienišas, gal vaikai užsienyje gyvena, dar ligos… Tokiam reikia padėti, pagloboti. Bet kai jauni darbingo amžiaus piliečiai nedirba ir nenori dirbti? Ir tokius reikia lankyti, mokyti grindis išplauti, rūbą išskalbti… Seniūne, gal ir jūsų socialinė darbuotoja tą daro?“ – neslėpė tvirtos savo nuostatos Seimo narys. Seniūnas Jonas Lukošaitis patikslino, kad darbuotoja grindų neplauna, bet pasako, kad reikia jas išplauti, bet ir pasakius ne visi paklauso. Išeitų, be pasakymo nemato, nesupranta?

„Taip menkiname dirbantį žmogų“, – kalbėjo A. S. Nausėda, vėl palygindamas nedirbančius, iš pašalpų gyvenančius asmenis ir pinigų sunkiai užsidirbančius žmones. Iš salės atsiliepė Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, veterinarijos gydytojas Vidmantas Gečas: „Nesiruošiate dalyvauti kituose Seimo rinkimuose, jeigu taip kalbate?“ Salėje nuvilnijo juokas. Nusijuokė ir Seimo narys, tačiau rimtai pridūrė, kad socialinei globai, paramai valstybėje skiriama išties daug pinigų, todėl tingintiems dirbti nereikėtų vežti malkų, gali ir patys rankas pajudinti.

„Vasario 7 dieną į Macikuose esančius socialinės globos namus atvyks Seimo Socialinių reikalų komitetas, kalbėsimės, tarsimės, diskutuosime, ar tokia plati ir brangi socialinė parama yra būtinybė?“ – priminė A. S. Nausėda, įsitikinęs, kad socialinė globa, parama turi būti siejama su žmogaus užimtumu – dirba ar ne, stengiasi ar veltėdžiauja, nes būtent tokie pašalpų gavėjai vaikučius į šulinius sumeta, muša ir užmuša.

Dalis žemių dirvonuoja

„Niekas taip negadina žmogaus, kaip dykai duodami pinigai…“ – sakė Seimo narys ir priminė, kad pašalpos yra mokesčių mokėtojų pinigai, svarbus visų požiūris, nes tūpčiojimas apie veltėdžius pakerta moralės pamatus, tik 40 proc. Lietuvos žemės naudojama pagal paskirtį, visa kita – dirvonuoja, išnuomota „sofos ūkininkams“, kurie nei jos dirba, nei žiūri, tik išmokas pasiima.

„Dėl žemės, ūkininkavimo ir už nieką pinigų gaunančius, nedirbančius asmenis Kaimo reikalų komitetas, kuriame dirbu, pakibirkščiuoja su Socialinių reikalų komitetu, nes mes ne tik kritikuojame, bet ir turime skaičių: esu pasiūlęs, jeigu asmuo naudojasi žeme, nori gauti išmokas, tegul įrodo, kad iš žemės ūkio gavo 51 procentą savo pajamų. Sukilo ne vienas Seimo komitetas…“ – pasakojo Seimo narys.

Kažkada Rusnė lenkė Šilutę

Iš salės moteris pasiteiravo, kur tie per 40 metų ruošti estakados kelyje į Rusnę statybos projektai, visokie kiti ne už ačiū padaryti dokumentai? Seimo narys atsakė, kad pinigų išleista tikrai daug, buvo galima 4 estakadas pastatyti…  Be to, esą Lietuva, jau 1923 metais padidėjusi Klaipėdos kraštu, suvokė, kaip svarbu plėsti žemės ūkį, per kelis metus buvo pastatytos kelios pieninės Vilkyškiuose, Šilutėje, Kintuose, Priekulėje, kitur, sviesto gamyba mūsų valstybė Europoje pirmavo.

„Eksportuoji – plaukia pinigai, stiprėja valstybė. Gali statyti mokyklas, ligonines, stiprinti krašto apsaugą ir visa kita. Buvo labai tankiai apgyvendintas kraštas. Namų sąlygomis priaugindavo bekonų, nebuvo jokių modernių technologijų, nieko to nebuvo. O ką turime dabar turguje? Mėsą iš Lenkijos. Europoje vienam hektarui žemės skaičiuojama 1,8 gyvulio, Lietuvoje – 0,15… Esu nuo žemės, iš kaimo, nuo žemės ūkio nenutolau ir dirbdamas. Nekaltinu kolegų, kurie to nesupranta, nes jie su tuo nesusidūrė. Ir Žemaičių Naumiestyje žmogus sakė, kad rusniškius reikia iškeldinti iš salos… Kelio sutvarkymas ir estakada kainuos per 9 milijonus eurų. Sakau, prieš 100 metų Rusnė buvo didesnė už Šilutę. Iš Rusnės Šilutei tiekė elektrą, ten veikė teisingumo rūmai, ten visko buvo. Netyliu, diskutuoju, remiuosi krašto istorija, įtikinėju, įrodinėju, aiškinu, pernai mano biure, Šilutėje, apsilankė 300 žmonių, bendrauju su Savivaldybe, noriu pokyčių, tačiau jie per dieną ar metus nepasidaro…“ – kaip neįprasta atvirai kalbėjo A. S. Nausėda.

Nors katytiškių susirinko nedaug, tačiau klausimų turėjo daugelis.

Klausė, klausė ir supyko…

Moteris iš salės atsiliepė, kad už pieną moka labai nedaug, o parduotuvėse viskas labai brangsta. Ne vienas katytiškis piktinosi žemėtvarkininkų darbu – eina ir eina, vis mokėti reikia, vilkina ir vilkina. Seimo narys pažadėjo kitą kartą į Katyčius pasikviesti žemėtvarkos specialistą ir melioracijos reikalų žinovą.

Seniūnas J. Lukošaitis prašė užtarimo Savivaldybėje: norėtų viename name įrengti vietą vaikams iš globos namų, vietos moterys įsidarbintų. Taip pat norėtų Katyčiuose atidaryti vaikų darželio grupę – tegul jaunos mamos eina į darbą…

Diskusija vyko su emocijomis.

Vyras emocingai piktinosi, kad keturių regionų vaikai gaus dovanų tautinius kostiumus, o štai Mažosios Lietuvos regionas – ne. A. S. Nausėda patikino, kad visų penkių regionų vaikai gaus tautinius kostiumus, Mažosios Lietuvos regionui jų bus 104.

„Kodėl prokurorams algas didina?“

Kitas piktinosi, kad neįmanoma prisiskambinti į Seimą, tarsi slėptųsi nuo žmonių….

V. Gečas atkreipė Seimo nario dėmesį dėl viešųjų pirkimų skaidrumo stokos, klausė, kada tvarkys kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis. Atsakyta, kad šis kelias buvo įtrauktas į tvarkytinų kelių programą. Jeigu jos nepakeis – tvarkys.

Nesipiktino katytiškiai keliu nuo Žemaičių Naumiesčio per Degučius iki Katyčių. Už juos tepasakysiu: lopas ant lopo, išmuštos duobės sklidinos vandens… Kantrūs žmonės, tyli.

Robertas Petrošius iš Akmeniškių buvo piktesnis: „Kodėl prokurorams algas padidino, o gydytojams rezidentams – ne? Sunku patekti pas gydytojus specialistus, reikia laukti 2-3 mėnesius, tik už pinigus kreiptis arba nusibaigti… Išvažiuos jauni gydytojai, kas beliks Lietuvoje?“ A. S. Nausėdos atsakymas, kad rezidentams atlyginimai, ko gero, didės, vyro netenkino, jis pakilo išeiti iš salės. Seimo narys jo paklausė: „Ar aš per tuos metus tiek blogo padariau?“.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotraukos

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios