Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga

Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo mažiau būdami vėsiame ore, išvengs ir atakuojančių virusų bei bakterijų. Tuo tarpu specialistai kaip tik rekomenduoja kuo dažniau vėdinti patalpas ir neatsisakyti fizinio aktyvumo būnant lauke.

VE nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų,  o apie 170 tūkst. žmonių Europoje miršta nuo gripo sukeltų komplikacijų.

Susergama ne dėl šalčio

„Gripui būdingas ryškus sezoniškumas. Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio–kovo mėnesiais. Įprasta manyti, kad gripas priklauso nuo išorinių veiksnių, tačiau virusai nesidaugina išorinėje aplinkoje, todėl nei šaltis, nei drėgmė, nei permainingi orai neturi tiesioginės reikšmės. Sezoniškumą nulemia palankios sąlygos užkratui perduoti iš vieno virusu užkrėsto žmogaus, kitam. Rudens–žiemos laikotarpiais žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, todėl lengviau perduoti užkratą oro–lašeliniu būdu“, – pabrėžia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius dr. Kęstutis Žagminas.

Pasak jo, labiausiai rizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolatos būna uždarose ir nevėdinamose patalpose, retai būna gryname ore.

„Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, t. y. oro–lašeliniu būdu. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių, todėl galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 valandas“, – aiškina prof. dr. K. Žagminas.

Būdinga ūmi gripo pradžia

Gripui dažniausiai būdinga staigi pradžia, aukšta, didesnė nei +38°C temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, sloga, akių skausmai ar jautrumas šviesai.

Gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Gripas iš visų infekcinių kvėpavimo takų ligų yra bene dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga.

Žmogaus gripo virusai skirstomi į A, B, C tipus. C virusas sukelia tik pavienius lengvos formos susirgimus.  Didžiausią reikšmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje turi A ir B tipų gripo virusai.

„Gripo A virusas turi didžiulį savo šeimininkų ratą. Jis cirkuliuoja tarp žmonių, naminių gyvulių, kiaulių ar arklių, taip pat jūros žinduolių, laukinių ir naminių paukščių. Tokia plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas viruso genų rekombinacijai. Rekombinacijos būdu keičiasi tiktai A gripo virusas, pasireiškiantis pandemijų išsivystymu“, – paaiškina prof. dr. K. Žagminas.

A gripo virusas sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (pasaulinė naujo viruso potipio epidemija) dėl to, kad pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Antigeno poslinkis – tai mutacija, kurios metu susidaro naujas gripo A viruso antigeninis potipis. Šiam naujam viruso potipiui žmonės neturi imuniteto, todėl kyla pandemijos“, – paaiškino profesorius.

 Nuo komplikacijų – skiepai

Pasak profesoriaus K. Žagmino, iš visų šiuo metu pasaulyje turimų gripo profilaktikos priemonių efektyviausia yra vakcinacija. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, geriausia – prieš gripo sezoną, nesuspėjus, naudinga skiepytis ir vėliau, nes gripo epidemija gali tęstis iki ankstyvo pavasario.

Nors persirgus gripu įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau jis yra specifinis infekciją sukėlusiam viruso tipui. Cirkuliuojantys gripo virusai nuolatos kinta. Kito gripo sezono metu šis anksčiau įgytas imunitetas nebeatitinka naujo gripo sezono viruso, todėl daugelis neskiepytų žmonių suserga gripu beveik kasmet.

PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai tikėtinas viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. Pagal PSO paskelbtas rekomendacijas, gripo vakcinų gamintojai gamina tos pačios antigeninės sudėties gripo vakcinas. Trivalentė inaktyvuota gripo vakcina gaminama iš  dviejų A gripo viruso potipių  ir vieno  gripo viruso B tipo. Ši vakcina sukelia imunitetą prieš 3 iš 4 cirkuliuojančių sezoninio gripo virusų atmainas. Į keturvalentės vakcinos sudėtį įdedamas papildomas B tipo padermės antigenas, todėl ši vakcina sukelia imunitetą prieš visus 4 cirkuliuojančius sezoninio gripo virusus“, – pažymėjo profesorius.

Po vakcinacijos imunitetas susidaro po 2 savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, būdingas trumpesnis imunitetas.

Pasiskiepyti rekomenduojama daugumai žmonių, o ypač 6-59 mėnesių amžiaus vaikams, 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Džeraldas Kauneckas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Žukuose varžėsi smiginio entuziastai

Lapkričio 16 d. Žukuose jaunimo klube „Žukų skalviai“ įvyko smiginio turnyras VšĮ Sporto ir turizmo centro taurei laimėti, kurį šiam centrui organizuoti padėjo „Žukų skalviai“, Žukų kaimo bendruomenės pirmininkas Vygantas Kerpė. Į turnyrą susirinko Pagėgių krašto smiginio entuziastai. Daugiausia šios sporto šakos atstovų buvo iš Žukų, mat šiame kaime užsukus į bet kurią kaimo sodybą gali rasti smiginio lentą… Atskirose grupėse varžėsi 6 moterys ir 12 vyrų. Vyrai rungėsi pagal klasikinio smiginio taisykles (301 taškas, partiją reikia užbaigti dvigubu skaičiumi

Už vaikus darželyje teks mokėti brangiau

Šilutės rajono savivaldybės taryba keičia mokesčius už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse švietimo įstaigose. Naujoje tvarkoje randasi naujovių: nepaisant to, kiek dienų vaikas lankė įstaigą, ugdymo aplinkai išlaikyti teks mokėti ne po 30, bet po 40 centų už kiekvieną dieną, vasarą, kai dirba ne visos įstaigos, – po 1 Eur, o už maitinimą būtų skaičiuojamos tik lankytos dienos. Šią savaitę Savivaldybės tarybos komitetuose politikai svarstė naujoves įteisinančius du sprendimų projektus, kurie svarbūs lopšelinukų, darželinukų bei priešmokyklinio amžiaus vaikų turinčioms šeimoms. Teks mokėti

Ką švęsime ir minėsime 2020 metais?

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai, be kita ko, svarstė ir 2020 metų rajono strateginių kultūros renginių sąrašą. Ekonomikos ir finansų komitetas be diskusijų nusprendė teikti šį sprendimo projektą svarstyti Savivaldybės tarybai. Jame – 33 įvairios šventės, datų minėjimai, balandžio pabaigoje Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pakvies ir į kas trejus metus rengiamą tarptautinę vaikų knygos mugę „Kviečia baltos knygų burės“. 33 šių metų strateginiams Šilutės rajono kultūros renginiams Savivaldybės taryba buvo paskyrusi 65 400 Eur. Dar 77 424 Eur teko

Vaikai prašo ne žaislų, bet žieminių batų

Artėjant šv. Kalėdoms, įgyvendinamas projektas „Vaikų svajonės“, kurio metu kiekvienas iš mūsų galime išpildyti vaikų, augančių socialinės rizikos bei socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose, norus ir svajones. Tarp Šilutės r. vaikų svajonių nė vieno žaislo. Jiems reikia žieminių batų, striukų, sportinių kostiumų… Šiuo metu internetiniame puslapyje www.vaikusvajones.lt skelbiama 9131 vaiko svajonė, tarp kurių per 200 svajonių iš Šilutės rajono. Jauniausiam svajonę paskelbusiam Šilutės r. vaikui – tik dveji, o vyriausiam – 16 metų. Vaikų norai paprasti: keliasdešimt vaikų prašo žieminių batų,