Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga

Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo mažiau būdami vėsiame ore, išvengs ir atakuojančių virusų bei bakterijų. Tuo tarpu specialistai kaip tik rekomenduoja kuo dažniau vėdinti patalpas ir neatsisakyti fizinio aktyvumo būnant lauke.

VE nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų,  o apie 170 tūkst. žmonių Europoje miršta nuo gripo sukeltų komplikacijų.

Susergama ne dėl šalčio

„Gripui būdingas ryškus sezoniškumas. Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio–kovo mėnesiais. Įprasta manyti, kad gripas priklauso nuo išorinių veiksnių, tačiau virusai nesidaugina išorinėje aplinkoje, todėl nei šaltis, nei drėgmė, nei permainingi orai neturi tiesioginės reikšmės. Sezoniškumą nulemia palankios sąlygos užkratui perduoti iš vieno virusu užkrėsto žmogaus, kitam. Rudens–žiemos laikotarpiais žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, todėl lengviau perduoti užkratą oro–lašeliniu būdu“, – pabrėžia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius dr. Kęstutis Žagminas.

Pasak jo, labiausiai rizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolatos būna uždarose ir nevėdinamose patalpose, retai būna gryname ore.

„Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, t. y. oro–lašeliniu būdu. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių, todėl galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 valandas“, – aiškina prof. dr. K. Žagminas.

Būdinga ūmi gripo pradžia

Gripui dažniausiai būdinga staigi pradžia, aukšta, didesnė nei +38°C temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, sloga, akių skausmai ar jautrumas šviesai.

Gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Gripas iš visų infekcinių kvėpavimo takų ligų yra bene dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga.

Žmogaus gripo virusai skirstomi į A, B, C tipus. C virusas sukelia tik pavienius lengvos formos susirgimus.  Didžiausią reikšmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje turi A ir B tipų gripo virusai.

„Gripo A virusas turi didžiulį savo šeimininkų ratą. Jis cirkuliuoja tarp žmonių, naminių gyvulių, kiaulių ar arklių, taip pat jūros žinduolių, laukinių ir naminių paukščių. Tokia plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas viruso genų rekombinacijai. Rekombinacijos būdu keičiasi tiktai A gripo virusas, pasireiškiantis pandemijų išsivystymu“, – paaiškina prof. dr. K. Žagminas.

A gripo virusas sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (pasaulinė naujo viruso potipio epidemija) dėl to, kad pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Antigeno poslinkis – tai mutacija, kurios metu susidaro naujas gripo A viruso antigeninis potipis. Šiam naujam viruso potipiui žmonės neturi imuniteto, todėl kyla pandemijos“, – paaiškino profesorius.

 Nuo komplikacijų – skiepai

Pasak profesoriaus K. Žagmino, iš visų šiuo metu pasaulyje turimų gripo profilaktikos priemonių efektyviausia yra vakcinacija. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, geriausia – prieš gripo sezoną, nesuspėjus, naudinga skiepytis ir vėliau, nes gripo epidemija gali tęstis iki ankstyvo pavasario.

Nors persirgus gripu įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau jis yra specifinis infekciją sukėlusiam viruso tipui. Cirkuliuojantys gripo virusai nuolatos kinta. Kito gripo sezono metu šis anksčiau įgytas imunitetas nebeatitinka naujo gripo sezono viruso, todėl daugelis neskiepytų žmonių suserga gripu beveik kasmet.

PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai tikėtinas viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. Pagal PSO paskelbtas rekomendacijas, gripo vakcinų gamintojai gamina tos pačios antigeninės sudėties gripo vakcinas. Trivalentė inaktyvuota gripo vakcina gaminama iš  dviejų A gripo viruso potipių  ir vieno  gripo viruso B tipo. Ši vakcina sukelia imunitetą prieš 3 iš 4 cirkuliuojančių sezoninio gripo virusų atmainas. Į keturvalentės vakcinos sudėtį įdedamas papildomas B tipo padermės antigenas, todėl ši vakcina sukelia imunitetą prieš visus 4 cirkuliuojančius sezoninio gripo virusus“, – pažymėjo profesorius.

Po vakcinacijos imunitetas susidaro po 2 savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, būdingas trumpesnis imunitetas.

Pasiskiepyti rekomenduojama daugumai žmonių, o ypač 6-59 mėnesių amžiaus vaikams, 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Džeraldas Kauneckas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gėlės ir gražiausi žodžiai 95–erių sulaukusiai Emilijai Baikauskienei

Kovo 13 d. šilutiškė Emilija Baikauskienė šventė savo 95–metį. Jubiliejaus iškilmėse buvo ir jos dukra Laimutė, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių 1500 metrų bėgimo vicečempionė. Ilgaamžė Emilija papasakojo, kad gimė netoli Pandėlio, Rokiškio rajone. Šeimoje augo 7 vaikai. Kai Emilija buvo pusantrų metukų, mirė mama. Tėvas netrukus parvedė pamotę. Apie mokslus nebuvo nė ko svajoti. „Nemažai matėme vargo, teko daug dirbti, pas ūkininkus ganyti bandą“, – prisiminimais dalijosi Emilija. Vis dėlto šiek tiek žiemomis pasimokiusi baigė tris klases. 60-aisiais įsivedė

Pavasarį parskrenda ne tik paukščiai…

Saulėtą kovo 22 d., penktadienį, apie 16.52 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai užfiksavo eismo įvykį. Pareigūnams važiuojant pareigūnams Tilžės gatve, Šilutėje, ties kelio vingiu, priešpriešiais ,,parskrido“ automobilis ,,Audi A6″, kuris slydo kelkraščiu ir trenkėsi į pakelėje augantį medį, atotranka automobilį išmetė į priešingą eismo juostą ir tik dėl greitos pareigūno reakcijos automobiliai nesusidūrė. Iš automobilio išlipęs vyras (gim. 1985 m.) akivaizdžiai atrodė neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio kiekio matuoklis parodė net 3,99 promilės. Vairuotojas dėl sužalojimų buvo pristatytas

Rinkimai turi būti skaidrūs ir privalomi. Diskusijos vaizdo įrašas

Kovo 22-ąją „Pamario“ laikraščio redakcijoje antrą kartą susitiko pabendrauti Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir verslininkas, dvi kadencijas anksčiau buvęs Seimo narys, per įvykusius savivaldos rinkimus,  jeigu rezultatai bus patvirtinti, išrinktas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu Audrius Endzinas. Pateikiame pokalbio įrašą. Kovo 29 dieną „Pamario“ laikraštyje paskelbsime šią diskusiją.

Ant plento Šilutė – Žemaičių Naumiestis klosim 12 milijonų

Kovo 19 d. Šilutės rajono savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis rekonstruojančios bendrovės „YIT Lietuva“ atstovais aptarti pradėtų darbų. Kelias iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį, ko gero, baisiausias Vakarų Lietuvoje. Eismas juo intensyvus. Šio beveik 11 km ilgio kelio atkarpos ir naujo tilto per Šyšą Laučiuose statyba kainuos beveik 12 mln. Eur. Finansuoja Automobilių kelių direkcija, nes šis kelias yra jos pavaldumo. Direkcija organizavo darbų rangovo konkursą. Jį laimėjo UAB „YIT Lietuva“.