Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga

Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo mažiau būdami vėsiame ore, išvengs ir atakuojančių virusų bei bakterijų. Tuo tarpu specialistai kaip tik rekomenduoja kuo dažniau vėdinti patalpas ir neatsisakyti fizinio aktyvumo būnant lauke.

VE nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų,  o apie 170 tūkst. žmonių Europoje miršta nuo gripo sukeltų komplikacijų.

Susergama ne dėl šalčio

„Gripui būdingas ryškus sezoniškumas. Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio–kovo mėnesiais. Įprasta manyti, kad gripas priklauso nuo išorinių veiksnių, tačiau virusai nesidaugina išorinėje aplinkoje, todėl nei šaltis, nei drėgmė, nei permainingi orai neturi tiesioginės reikšmės. Sezoniškumą nulemia palankios sąlygos užkratui perduoti iš vieno virusu užkrėsto žmogaus, kitam. Rudens–žiemos laikotarpiais žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, todėl lengviau perduoti užkratą oro–lašeliniu būdu“, – pabrėžia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius dr. Kęstutis Žagminas.

Pasak jo, labiausiai rizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolatos būna uždarose ir nevėdinamose patalpose, retai būna gryname ore.

„Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, t. y. oro–lašeliniu būdu. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių, todėl galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 valandas“, – aiškina prof. dr. K. Žagminas.

Būdinga ūmi gripo pradžia

Gripui dažniausiai būdinga staigi pradžia, aukšta, didesnė nei +38°C temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, sloga, akių skausmai ar jautrumas šviesai.

Gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Gripas iš visų infekcinių kvėpavimo takų ligų yra bene dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga.

Žmogaus gripo virusai skirstomi į A, B, C tipus. C virusas sukelia tik pavienius lengvos formos susirgimus.  Didžiausią reikšmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje turi A ir B tipų gripo virusai.

„Gripo A virusas turi didžiulį savo šeimininkų ratą. Jis cirkuliuoja tarp žmonių, naminių gyvulių, kiaulių ar arklių, taip pat jūros žinduolių, laukinių ir naminių paukščių. Tokia plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas viruso genų rekombinacijai. Rekombinacijos būdu keičiasi tiktai A gripo virusas, pasireiškiantis pandemijų išsivystymu“, – paaiškina prof. dr. K. Žagminas.

A gripo virusas sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (pasaulinė naujo viruso potipio epidemija) dėl to, kad pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Antigeno poslinkis – tai mutacija, kurios metu susidaro naujas gripo A viruso antigeninis potipis. Šiam naujam viruso potipiui žmonės neturi imuniteto, todėl kyla pandemijos“, – paaiškino profesorius.

 Nuo komplikacijų – skiepai

Pasak profesoriaus K. Žagmino, iš visų šiuo metu pasaulyje turimų gripo profilaktikos priemonių efektyviausia yra vakcinacija. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, geriausia – prieš gripo sezoną, nesuspėjus, naudinga skiepytis ir vėliau, nes gripo epidemija gali tęstis iki ankstyvo pavasario.

Nors persirgus gripu įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau jis yra specifinis infekciją sukėlusiam viruso tipui. Cirkuliuojantys gripo virusai nuolatos kinta. Kito gripo sezono metu šis anksčiau įgytas imunitetas nebeatitinka naujo gripo sezono viruso, todėl daugelis neskiepytų žmonių suserga gripu beveik kasmet.

PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai tikėtinas viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. Pagal PSO paskelbtas rekomendacijas, gripo vakcinų gamintojai gamina tos pačios antigeninės sudėties gripo vakcinas. Trivalentė inaktyvuota gripo vakcina gaminama iš  dviejų A gripo viruso potipių  ir vieno  gripo viruso B tipo. Ši vakcina sukelia imunitetą prieš 3 iš 4 cirkuliuojančių sezoninio gripo virusų atmainas. Į keturvalentės vakcinos sudėtį įdedamas papildomas B tipo padermės antigenas, todėl ši vakcina sukelia imunitetą prieš visus 4 cirkuliuojančius sezoninio gripo virusus“, – pažymėjo profesorius.

Po vakcinacijos imunitetas susidaro po 2 savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, būdingas trumpesnis imunitetas.

Pasiskiepyti rekomenduojama daugumai žmonių, o ypač 6-59 mėnesių amžiaus vaikams, 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Džeraldas Kauneckas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.