Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga

Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo mažiau būdami vėsiame ore, išvengs ir atakuojančių virusų bei bakterijų. Tuo tarpu specialistai kaip tik rekomenduoja kuo dažniau vėdinti patalpas ir neatsisakyti fizinio aktyvumo būnant lauke.

VE nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų,  o apie 170 tūkst. žmonių Europoje miršta nuo gripo sukeltų komplikacijų.

Susergama ne dėl šalčio

„Gripui būdingas ryškus sezoniškumas. Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio–kovo mėnesiais. Įprasta manyti, kad gripas priklauso nuo išorinių veiksnių, tačiau virusai nesidaugina išorinėje aplinkoje, todėl nei šaltis, nei drėgmė, nei permainingi orai neturi tiesioginės reikšmės. Sezoniškumą nulemia palankios sąlygos užkratui perduoti iš vieno virusu užkrėsto žmogaus, kitam. Rudens–žiemos laikotarpiais žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, todėl lengviau perduoti užkratą oro–lašeliniu būdu“, – pabrėžia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius dr. Kęstutis Žagminas.

Pasak jo, labiausiai rizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolatos būna uždarose ir nevėdinamose patalpose, retai būna gryname ore.

„Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, t. y. oro–lašeliniu būdu. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių, todėl galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 valandas“, – aiškina prof. dr. K. Žagminas.

Būdinga ūmi gripo pradžia

Gripui dažniausiai būdinga staigi pradžia, aukšta, didesnė nei +38°C temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, sloga, akių skausmai ar jautrumas šviesai.

Gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Gripas iš visų infekcinių kvėpavimo takų ligų yra bene dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga.

Žmogaus gripo virusai skirstomi į A, B, C tipus. C virusas sukelia tik pavienius lengvos formos susirgimus.  Didžiausią reikšmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje turi A ir B tipų gripo virusai.

„Gripo A virusas turi didžiulį savo šeimininkų ratą. Jis cirkuliuoja tarp žmonių, naminių gyvulių, kiaulių ar arklių, taip pat jūros žinduolių, laukinių ir naminių paukščių. Tokia plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas viruso genų rekombinacijai. Rekombinacijos būdu keičiasi tiktai A gripo virusas, pasireiškiantis pandemijų išsivystymu“, – paaiškina prof. dr. K. Žagminas.

A gripo virusas sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (pasaulinė naujo viruso potipio epidemija) dėl to, kad pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Antigeno poslinkis – tai mutacija, kurios metu susidaro naujas gripo A viruso antigeninis potipis. Šiam naujam viruso potipiui žmonės neturi imuniteto, todėl kyla pandemijos“, – paaiškino profesorius.

 Nuo komplikacijų – skiepai

Pasak profesoriaus K. Žagmino, iš visų šiuo metu pasaulyje turimų gripo profilaktikos priemonių efektyviausia yra vakcinacija. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, geriausia – prieš gripo sezoną, nesuspėjus, naudinga skiepytis ir vėliau, nes gripo epidemija gali tęstis iki ankstyvo pavasario.

Nors persirgus gripu įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau jis yra specifinis infekciją sukėlusiam viruso tipui. Cirkuliuojantys gripo virusai nuolatos kinta. Kito gripo sezono metu šis anksčiau įgytas imunitetas nebeatitinka naujo gripo sezono viruso, todėl daugelis neskiepytų žmonių suserga gripu beveik kasmet.

PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai tikėtinas viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. Pagal PSO paskelbtas rekomendacijas, gripo vakcinų gamintojai gamina tos pačios antigeninės sudėties gripo vakcinas. Trivalentė inaktyvuota gripo vakcina gaminama iš  dviejų A gripo viruso potipių  ir vieno  gripo viruso B tipo. Ši vakcina sukelia imunitetą prieš 3 iš 4 cirkuliuojančių sezoninio gripo virusų atmainas. Į keturvalentės vakcinos sudėtį įdedamas papildomas B tipo padermės antigenas, todėl ši vakcina sukelia imunitetą prieš visus 4 cirkuliuojančius sezoninio gripo virusus“, – pažymėjo profesorius.

Po vakcinacijos imunitetas susidaro po 2 savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, būdingas trumpesnis imunitetas.

Pasiskiepyti rekomenduojama daugumai žmonių, o ypač 6-59 mėnesių amžiaus vaikams, 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Džeraldas Kauneckas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Rekomendacijos Šilutės centre esančiai „Maximai“

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo parduotuvės su vaistine Lietuvininkų g. 58, Šilutėje projektinių pasiūlymų atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir pateikė išvadas bei rekomendacijas. Rekonstruojamas pastatas patenka į registruotos kultūros vertybės – Šilutės miesto istorinės dalies – teritoriją. Projekto autorius architektas Osvaldas Jankauskas akcentavo, kad numatoma rekonstruoti dabar funkcionuojančią parduotuvę „Maxima“, mažinant pastarosios apimtį ir keičiant užstatymo liniją. Pateiktame pasiūlyme pastatas planuojamas galu į Lietuvininkų gatvę, atstatant autentišką gatvės užstatymo liniją (šiuo metu parduotuvės pastatas yra atitrauktas į sklypo gilumą).

Situacija Vakarų Lietuvos upėse: vandens lygis kilo Gėgės upėje

Sausio 18 d. Vakarų Lietuvoje dėl gausių kritulių vandens lygis upėse per parą pakilo 33–151 cm. Gėgėje ties Plaškiais stichinis vandens lygis buvo viršytas 19 cm. Artimiausiu metu daugiau gausių kritulių nelaukiama, tad vandens lygis stabilizuosis. Nepaisant to, vandens lygio svyravimai dar galimi dėl ledo darinių. Kuršių mariose pastovios ledo dangos nėra, ties Vente ledas dreifuoja. Tauragno ežero ledo storis yra 5 cm, tad lipti ant ledo nėra saugu. Varėnos rajone esančio Glėbo ežere ledo storis siekia 14 cm. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki

NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti. ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių