Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga

Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo mažiau būdami vėsiame ore, išvengs ir atakuojančių virusų bei bakterijų. Tuo tarpu specialistai kaip tik rekomenduoja kuo dažniau vėdinti patalpas ir neatsisakyti fizinio aktyvumo būnant lauke.

VE nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų,  o apie 170 tūkst. žmonių Europoje miršta nuo gripo sukeltų komplikacijų.

Susergama ne dėl šalčio

„Gripui būdingas ryškus sezoniškumas. Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio–kovo mėnesiais. Įprasta manyti, kad gripas priklauso nuo išorinių veiksnių, tačiau virusai nesidaugina išorinėje aplinkoje, todėl nei šaltis, nei drėgmė, nei permainingi orai neturi tiesioginės reikšmės. Sezoniškumą nulemia palankios sąlygos užkratui perduoti iš vieno virusu užkrėsto žmogaus, kitam. Rudens–žiemos laikotarpiais žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, todėl lengviau perduoti užkratą oro–lašeliniu būdu“, – pabrėžia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius dr. Kęstutis Žagminas.

Pasak jo, labiausiai rizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolatos būna uždarose ir nevėdinamose patalpose, retai būna gryname ore.

„Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, t. y. oro–lašeliniu būdu. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių, todėl galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 valandas“, – aiškina prof. dr. K. Žagminas.

Būdinga ūmi gripo pradžia

Gripui dažniausiai būdinga staigi pradžia, aukšta, didesnė nei +38°C temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, sloga, akių skausmai ar jautrumas šviesai.

Gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Gripas iš visų infekcinių kvėpavimo takų ligų yra bene dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga.

Žmogaus gripo virusai skirstomi į A, B, C tipus. C virusas sukelia tik pavienius lengvos formos susirgimus.  Didžiausią reikšmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje turi A ir B tipų gripo virusai.

„Gripo A virusas turi didžiulį savo šeimininkų ratą. Jis cirkuliuoja tarp žmonių, naminių gyvulių, kiaulių ar arklių, taip pat jūros žinduolių, laukinių ir naminių paukščių. Tokia plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas viruso genų rekombinacijai. Rekombinacijos būdu keičiasi tiktai A gripo virusas, pasireiškiantis pandemijų išsivystymu“, – paaiškina prof. dr. K. Žagminas.

A gripo virusas sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (pasaulinė naujo viruso potipio epidemija) dėl to, kad pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Antigeno poslinkis – tai mutacija, kurios metu susidaro naujas gripo A viruso antigeninis potipis. Šiam naujam viruso potipiui žmonės neturi imuniteto, todėl kyla pandemijos“, – paaiškino profesorius.

 Nuo komplikacijų – skiepai

Pasak profesoriaus K. Žagmino, iš visų šiuo metu pasaulyje turimų gripo profilaktikos priemonių efektyviausia yra vakcinacija. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, geriausia – prieš gripo sezoną, nesuspėjus, naudinga skiepytis ir vėliau, nes gripo epidemija gali tęstis iki ankstyvo pavasario.

Nors persirgus gripu įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau jis yra specifinis infekciją sukėlusiam viruso tipui. Cirkuliuojantys gripo virusai nuolatos kinta. Kito gripo sezono metu šis anksčiau įgytas imunitetas nebeatitinka naujo gripo sezono viruso, todėl daugelis neskiepytų žmonių suserga gripu beveik kasmet.

PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai tikėtinas viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. Pagal PSO paskelbtas rekomendacijas, gripo vakcinų gamintojai gamina tos pačios antigeninės sudėties gripo vakcinas. Trivalentė inaktyvuota gripo vakcina gaminama iš  dviejų A gripo viruso potipių  ir vieno  gripo viruso B tipo. Ši vakcina sukelia imunitetą prieš 3 iš 4 cirkuliuojančių sezoninio gripo virusų atmainas. Į keturvalentės vakcinos sudėtį įdedamas papildomas B tipo padermės antigenas, todėl ši vakcina sukelia imunitetą prieš visus 4 cirkuliuojančius sezoninio gripo virusus“, – pažymėjo profesorius.

Po vakcinacijos imunitetas susidaro po 2 savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, būdingas trumpesnis imunitetas.

Pasiskiepyti rekomenduojama daugumai žmonių, o ypač 6-59 mėnesių amžiaus vaikams, 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Džeraldas Kauneckas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais