Įsigalioja nauja pensijų kaupimo sistema

Nuo Naujųjų metų visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti sistemoje turi teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.

Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus mokėjo tik „Sodros“ įmokas ir lėšų nuo savo darbo užmokesčio nepridėjo (2+0+0), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 1,8 proc. šio gyventojo darbo užmokesčio. Įmoka kasmet laipsniškai didės, kol pasieks 3 proc., pranešė „Sodra“. Iš valstybės biudžeto už šiuos asmenis mokamos pensijų kaupimo įmokos dydis kasmet laipsniškai didės: nuo 0,3 proc. šiais metais iki 1,5 proc. 2023 m. ir vėliau.
Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus prisidėjo ir lėšomis nuo savo darbo užmokesčio (2+2+2), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 3 proc. jo darbo užmokesčio. Iš valstybės biudžeto už juos bus pervedama papildomai 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka.
Jeigu šie gyventojai norėtų kaupime nebedalyvauti, jie turėtų apie tai informuoti savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 d. Įmokų pervedimas stabdomas nuo to mėnesio, kai įsigalioja kaupimo bendrovei pateiktas prašymas.
Gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvauja ir yra jaunesni nei 40 metų, bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Šie gyventojai įtraukiami, jeigu jie sausio 2 dieną yra Lietuvos gyventojai, turi darbą ar vykdo bet kurią savarankišką veiklą. Į kaupimą taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie dalyvavimą kaupime sustabdė 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Tiesa, gyventojai gali atsisakyti dalyvauti kaupime. Jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir iki birželio 30 d. pateikę atitinkamą prašymą.

Lukas Blekaitis (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais