Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.

Jan van Wyckersloot (1643–1683). Šeimos portretas. 1660 Žemaičių muziejus „Alka“. Fot. A. Lukšėnas

 

Iš Žemaičių muziejaus „Alka“

Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus, nukeliančios fotografijos ir atsiminimų citatos.

Pasirūpino dvarų paveldu

Tarpukariu kilęs kraštotyrinis sąjūdis paskatino muziejų steigimąsi Lietuvos provincijoje. 1932 m. Telšiuose savo veiklą pradėjo Žemaičių muziejus „Alka“, kurio steigimą inicijavo 1931 m. Žemaitijos sostinėje susibūrusi Senovės mėgėjų draugija „Alka“ su poetu ir mokytoju, vėliau tapusiu pirmuoju muziejaus direktoriumi, Pranu Geniu (1903–1952) priešakyje – iš čia ir muziejaus pavadinimas.

Iš pradžių savo veiklai draugija išsinuomojo tris kambarius gyvenamajame name Birutės gatvėje. Nauji, vieninteliai tuometinėje Lietuvos provincijoje specialiai muziejui architekto Stepono Stulginskio (1908–1995) suprojektuoti ir ant Žaliojo kalno prie Masčio ežero  pastatyti funkcionalios modernistinės architektūros muziejaus rūmai lankytojams duris atvėrė 1938 m. rugsėjo 3 d.

Šiandien Žemaičių muziejus „Alka“ saugo kultūros ir meno vertybes, svarbias ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai, dailės kūrinius, aktualius ir platesniame Europos kultūros ir meno kontekste. Tai visų pirma pasakytina apie Lietuvos dvarų paveldą.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Liaudies seimas paskelbė Lietuvos žemių nacionalizaciją. Į Valstybinį žemės fondą pateko ir nusavintos Žemaitijos dvarų žemės su visu jose buvusiu inventoriumi, taigi, ir su turtingomis meno kūrinių kolekcijomis. Telšių, Kretingos ir Tauragės apskritims paskirta Prano Genio vadovaujama Kultūros paminklų apsaugos įstaigos komisija nedelsdama ėmėsi inventorizuoti šias vertybes. Skubėta ne veltui – jau rudenį dvarus pradėta griauti ar kitaip naikinti. Į Žemaičių muziejų „Alka“ suspėta atvežti toli gražu ne visas juose buvusias vertybes. Daug jų buvo išgrobstyta ir sunaikinta.

Išsaugota 4 000 dailės kūrinių

Vis dėlto apie 4 000 dailės kūrinių iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų papildė Žemaičių muziejaus „Alka“ kolekciją. Tai Vakarų Europos ir Lietuvos dailininkų paveikslai, skulptūros, meniški baldai, vazos, žvakidės ir kiti taikomosios dailės kūriniai, kadaise puošę Rietavo, Švėkšnos, Šateikių, Vilkėno, Plinkšių, Platelių, Leonardpolio, Biržuvėnų, Medingėnų, Pavandenės, Zdoniškio, Mikoliškių, Pajūrio ir kitus Žemaitijos dvarus. Taip pat senųjų dvarų kolekcijų fragmentai, atspindintys tiek bendras dvarų interjerų puošybos ir dailės kolekcionavimo tendencijas, tiek Žemaitijos dvarų specifiką.

Paroda veiks iki 2023 m. kovo 5 d.

Vilniaus paveikslų galerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite