Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.

Jan van Wyckersloot (1643–1683). Šeimos portretas. 1660 Žemaičių muziejus „Alka“. Fot. A. Lukšėnas

 

Iš Žemaičių muziejaus „Alka“

Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus, nukeliančios fotografijos ir atsiminimų citatos.

Pasirūpino dvarų paveldu

Tarpukariu kilęs kraštotyrinis sąjūdis paskatino muziejų steigimąsi Lietuvos provincijoje. 1932 m. Telšiuose savo veiklą pradėjo Žemaičių muziejus „Alka“, kurio steigimą inicijavo 1931 m. Žemaitijos sostinėje susibūrusi Senovės mėgėjų draugija „Alka“ su poetu ir mokytoju, vėliau tapusiu pirmuoju muziejaus direktoriumi, Pranu Geniu (1903–1952) priešakyje – iš čia ir muziejaus pavadinimas.

Iš pradžių savo veiklai draugija išsinuomojo tris kambarius gyvenamajame name Birutės gatvėje. Nauji, vieninteliai tuometinėje Lietuvos provincijoje specialiai muziejui architekto Stepono Stulginskio (1908–1995) suprojektuoti ir ant Žaliojo kalno prie Masčio ežero  pastatyti funkcionalios modernistinės architektūros muziejaus rūmai lankytojams duris atvėrė 1938 m. rugsėjo 3 d.

Šiandien Žemaičių muziejus „Alka“ saugo kultūros ir meno vertybes, svarbias ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai, dailės kūrinius, aktualius ir platesniame Europos kultūros ir meno kontekste. Tai visų pirma pasakytina apie Lietuvos dvarų paveldą.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Liaudies seimas paskelbė Lietuvos žemių nacionalizaciją. Į Valstybinį žemės fondą pateko ir nusavintos Žemaitijos dvarų žemės su visu jose buvusiu inventoriumi, taigi, ir su turtingomis meno kūrinių kolekcijomis. Telšių, Kretingos ir Tauragės apskritims paskirta Prano Genio vadovaujama Kultūros paminklų apsaugos įstaigos komisija nedelsdama ėmėsi inventorizuoti šias vertybes. Skubėta ne veltui – jau rudenį dvarus pradėta griauti ar kitaip naikinti. Į Žemaičių muziejų „Alka“ suspėta atvežti toli gražu ne visas juose buvusias vertybes. Daug jų buvo išgrobstyta ir sunaikinta.

Išsaugota 4 000 dailės kūrinių

Vis dėlto apie 4 000 dailės kūrinių iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų papildė Žemaičių muziejaus „Alka“ kolekciją. Tai Vakarų Europos ir Lietuvos dailininkų paveikslai, skulptūros, meniški baldai, vazos, žvakidės ir kiti taikomosios dailės kūriniai, kadaise puošę Rietavo, Švėkšnos, Šateikių, Vilkėno, Plinkšių, Platelių, Leonardpolio, Biržuvėnų, Medingėnų, Pavandenės, Zdoniškio, Mikoliškių, Pajūrio ir kitus Žemaitijos dvarus. Taip pat senųjų dvarų kolekcijų fragmentai, atspindintys tiek bendras dvarų interjerų puošybos ir dailės kolekcionavimo tendencijas, tiek Žemaitijos dvarų specifiką.

Paroda veiks iki 2023 m. kovo 5 d.

Vilniaus paveikslų galerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orų istorija: balandžio mėnesio karščiai prieš 12 metų

Meteo.lt skelbia, nors pastarosios dienos vasariškai šiltos, tačiau yra buvę ir dar šilčiau. Prieš 12 metų, 2012 m. balandžio 29 d., Lietuvos orų istorijoje paliko žymę. Tuomet nuo Šiaurės Afrikos plūstelėjo atogrąžų kilmės karšto oro srautas, kuris Pietų ir Rytų Lietuvoje oro temperatūrą pakėlė iki rekordiškai aukštos. Alytaus automatinėje meteorologijos stotyje buvo užfiksuotas balandžio 29-osios ir viso balandžio mėn. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Oras tada įkaito net iki +31°C. Toks karštis ne kasdien net vasarą pasitaiko! Ligi tol jokia meteorologijos

Apdovanota bibliotekininkė Kristina Kelmelienė

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė gerą žinią: šio kolektyvo vyriausioji bibliotekininkė Kristina Kelmelienė sulaukė pripažinimo ir įvertinimo kaip geriausia Klaipėdos regione. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės paskutinę dieną, balandžio 29-ąją, tradiciškai buvo paskelbti nominacijų – „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ – laimėtojai. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama geriausiam Klaipėdos regiono bibliotekininkui, kurio praėjusių metų darbai, veiklos  kūrybingumas, profesionalumas, naujovių taikymas ir gebėjimas suburti bendruomenę davė gerų rezultatų. Būtent „Jonvabalio“ nominacija teko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei Kristinai Kelmelienei. „Džiaugiamės,

Šilutė: šildymo sezonas baigtas

Nuo balandžio 29 d., pirmadienio, Šilutės rajone oficialiai baigtas šildymo sezonas. Šilutės rajono savivaldybės administracija pranešė, kad 2023-2024 metų šildymo sezonas Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams baigtas 2024 m. balandžio 29 d. Šis šildymo sezonas tęsėsi daugiau kaip pusę metų – nuo 2023 m. spalio 16 d. Praėjusiais metais šildymo sezonas Šilutėje baigėsi anksčiau negu šiemet – balandžio 19 d.

Tarptautinis dziudo turnyras Šilutėje

Šių metų balandžio 27 dieną Šilutėje vyko tarptautinis dziudo turnyras, kuriame dalyvavo per du šimtus sportininkų. Šis turnyras jau antras ir vyks kasmet. Turnyro atidarymo metu sportininkų pasveikinti ir palinkėti sėkmės atvyko Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis, savivaldybės sporto koordinatorė Eglė Čėsnienė. Ant tatamio kovojo U-11, U-13, U-15 amžiaus grupių berniukai ir U-15 amžiaus grupės mergaitės. U-11 amžiaus grupėje geriausiai sekėsi Elijotui Zarembai (dziudo klubas „Kumikata“) ir Rapolui Vasiliauskui. Jie savo svorio kategorijose iškovojo

Taip pat skaitykite