Institucinės globos pertvarka: pagalba vaikams ir neįgaliesiems

Vaikai ir neįgalieji turės būti globojami ne institucijose, o atitinkamas paslaugas teikiant bendruomenėje ir šeimoje. „Jokie globos namai neatstos žmogui artimos aplinkos, šeimos ir buvimo bendruomenės dalimi. Todėl privalome padaryti viską, kad be tėvų likusiems arba riziką patiriantiems vaikams ir neįgaliesiems sudarytume tokias sąlygas,“ – Seime skaitytame pranešime apie Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pertvarka palies be tėvų likusius vaikus ir neįgaliuosius

Institucinės globos namų pertvarka orientuota į vaikus – likusius be tėvų globos, patiriančius riziką, turinčius proto, psichikos negalią – bei suaugusius neįgaliuosius, kurie turi proto, psichikos negalią.

Pertvarka leis sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje juo tinkamai pasirūpinti gebančioje šeimoje, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei – šeimai artimoje aplinkoje bendruomeniniuose globos namuose.

Žmonėms su proto ar psichikos negalia kuriamas ir plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas, kad kiekvienas pagal individualias galimybes turėtų sąlygas į maksimalų savarankiškumą, buvimą bendruomenės dalimi ir reikalingą pagalbą.

Didesnė pagalba vaikams
Siekiant užkirsti kelią vaikų patekimui į institucijas, atsirado globos centrai ir budintys globotojai, kurie gali priimti vaiką patiriantį riziką, likusį be tėvų globos į šeimą.

Budintis globėjas yra ne globojantis, bet prižiūrintis vaikus, su juo nesusijusius giminystės ryšiais, veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą ir sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Įstatyminis vaiko atstovas – globos centras.

Globos centras perduoda likusį be tėvų globos, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Globos centro funkcijas Lietuvoje vykdo 58 įstaigos, kuriose šiuo metu paslaugas teikia 177 budintys globotojai, globojantys 346 vaikus.

Taip pat jau yra atsisakyta socialinės rizikos šeimų sąrašų, stigmatizavusių šeimas. Darbui su šeima įvesta atvejo vadyba. Tai reiškia, kad būtent atvejo vadybininkas įvertina pagalbos šeimai poreikį, kartu su šeimai bei kitais specialistai sudaro pagalbos planą.

Atsisakoma institucinių globos namų, o vietoje jų kuriami bendruomeniniai. Su reikiama priežiūra bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai ir jaunuoliai gyvena visuomenėje, mokosi savarankiškumo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 bendruomeninių vaikų globos namų.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso globojami 8405 vaikai:
177 budintys globotojai globoja 346 vaikus,
šeimoje globojamas 5361 vaikas;
šeimynose globojama 414 vaikų;
80 bendruomeninių namų globojama 618 vaikų;
97 institucinėse globos įstaigose globojama 1666 vaikai.

Bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems
Suaugusiems ir vaikams su proto, psichikos negalia plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas. Jis apima paslaugas į namus – yra daugiau kaip 3 300 paslaugų gavėjų ir dienos centrus, kurių paslaugas gauna 17 300 žmonių, trumpalaikę „laikino atokvėpio paslaugą“, savarankiško ir grupinio gyvenimo namus.

Skaičiuojama, kad iš viso socialines paslaugas – be bendrųjų socialinių paslaugų – šiuo metu gauna apie 28,6 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimų.

Dar viena svarbi naujovė – vykdomas asmeninio asistento bandomasis projektas. Tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, kuri padeda įgalinti žmogaus savarankiškumą ir užtikrinti svarbiausias jo gyvybines veiklos funkcijas, tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai santykiai ir aplinka.

Planuojama, kad dėl pertvarkos neįgaliųjų vaikų, globojamų institucijose, 2020 m. sumažės iki 36, kai 2012 m. buvo 131, o suaugusių neįgaliųjų, gaunančių institucinę globą, 2020 m. bus 2688, kai 2012 m. buvo 4121.

Pertvarkos pokytis
Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas galės patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma, kad vaikai negalės patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžias globos institucijas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nebepriimti naujų neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai,institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.

Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų