Institucinės globos pertvarka: pagalba vaikams ir neįgaliesiems

Vaikai ir neįgalieji turės būti globojami ne institucijose, o atitinkamas paslaugas teikiant bendruomenėje ir šeimoje. „Jokie globos namai neatstos žmogui artimos aplinkos, šeimos ir buvimo bendruomenės dalimi. Todėl privalome padaryti viską, kad be tėvų likusiems arba riziką patiriantiems vaikams ir neįgaliesiems sudarytume tokias sąlygas,“ – Seime skaitytame pranešime apie Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pertvarka palies be tėvų likusius vaikus ir neįgaliuosius

Institucinės globos namų pertvarka orientuota į vaikus – likusius be tėvų globos, patiriančius riziką, turinčius proto, psichikos negalią – bei suaugusius neįgaliuosius, kurie turi proto, psichikos negalią.

Pertvarka leis sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje juo tinkamai pasirūpinti gebančioje šeimoje, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei – šeimai artimoje aplinkoje bendruomeniniuose globos namuose.

Žmonėms su proto ar psichikos negalia kuriamas ir plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas, kad kiekvienas pagal individualias galimybes turėtų sąlygas į maksimalų savarankiškumą, buvimą bendruomenės dalimi ir reikalingą pagalbą.

Didesnė pagalba vaikams
Siekiant užkirsti kelią vaikų patekimui į institucijas, atsirado globos centrai ir budintys globotojai, kurie gali priimti vaiką patiriantį riziką, likusį be tėvų globos į šeimą.

Budintis globėjas yra ne globojantis, bet prižiūrintis vaikus, su juo nesusijusius giminystės ryšiais, veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą ir sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Įstatyminis vaiko atstovas – globos centras.

Globos centras perduoda likusį be tėvų globos, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Globos centro funkcijas Lietuvoje vykdo 58 įstaigos, kuriose šiuo metu paslaugas teikia 177 budintys globotojai, globojantys 346 vaikus.

Taip pat jau yra atsisakyta socialinės rizikos šeimų sąrašų, stigmatizavusių šeimas. Darbui su šeima įvesta atvejo vadyba. Tai reiškia, kad būtent atvejo vadybininkas įvertina pagalbos šeimai poreikį, kartu su šeimai bei kitais specialistai sudaro pagalbos planą.

Atsisakoma institucinių globos namų, o vietoje jų kuriami bendruomeniniai. Su reikiama priežiūra bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai ir jaunuoliai gyvena visuomenėje, mokosi savarankiškumo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 bendruomeninių vaikų globos namų.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso globojami 8405 vaikai:
177 budintys globotojai globoja 346 vaikus,
šeimoje globojamas 5361 vaikas;
šeimynose globojama 414 vaikų;
80 bendruomeninių namų globojama 618 vaikų;
97 institucinėse globos įstaigose globojama 1666 vaikai.

Bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems
Suaugusiems ir vaikams su proto, psichikos negalia plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas. Jis apima paslaugas į namus – yra daugiau kaip 3 300 paslaugų gavėjų ir dienos centrus, kurių paslaugas gauna 17 300 žmonių, trumpalaikę „laikino atokvėpio paslaugą“, savarankiško ir grupinio gyvenimo namus.

Skaičiuojama, kad iš viso socialines paslaugas – be bendrųjų socialinių paslaugų – šiuo metu gauna apie 28,6 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimų.

Dar viena svarbi naujovė – vykdomas asmeninio asistento bandomasis projektas. Tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, kuri padeda įgalinti žmogaus savarankiškumą ir užtikrinti svarbiausias jo gyvybines veiklos funkcijas, tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai santykiai ir aplinka.

Planuojama, kad dėl pertvarkos neįgaliųjų vaikų, globojamų institucijose, 2020 m. sumažės iki 36, kai 2012 m. buvo 131, o suaugusių neįgaliųjų, gaunančių institucinę globą, 2020 m. bus 2688, kai 2012 m. buvo 4121.

Pertvarkos pokytis
Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas galės patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma, kad vaikai negalės patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžias globos institucijas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nebepriimti naujų neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai,institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.

Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite