Institucinės globos pertvarka: pagalba vaikams ir neįgaliesiems

Vaikai ir neįgalieji turės būti globojami ne institucijose, o atitinkamas paslaugas teikiant bendruomenėje ir šeimoje. „Jokie globos namai neatstos žmogui artimos aplinkos, šeimos ir buvimo bendruomenės dalimi. Todėl privalome padaryti viską, kad be tėvų likusiems arba riziką patiriantiems vaikams ir neįgaliesiems sudarytume tokias sąlygas,“ – Seime skaitytame pranešime apie Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pertvarka palies be tėvų likusius vaikus ir neįgaliuosius

Institucinės globos namų pertvarka orientuota į vaikus – likusius be tėvų globos, patiriančius riziką, turinčius proto, psichikos negalią – bei suaugusius neįgaliuosius, kurie turi proto, psichikos negalią.

Pertvarka leis sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje juo tinkamai pasirūpinti gebančioje šeimoje, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei – šeimai artimoje aplinkoje bendruomeniniuose globos namuose.

Žmonėms su proto ar psichikos negalia kuriamas ir plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas, kad kiekvienas pagal individualias galimybes turėtų sąlygas į maksimalų savarankiškumą, buvimą bendruomenės dalimi ir reikalingą pagalbą.

Didesnė pagalba vaikams
Siekiant užkirsti kelią vaikų patekimui į institucijas, atsirado globos centrai ir budintys globotojai, kurie gali priimti vaiką patiriantį riziką, likusį be tėvų globos į šeimą.

Budintis globėjas yra ne globojantis, bet prižiūrintis vaikus, su juo nesusijusius giminystės ryšiais, veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą ir sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Įstatyminis vaiko atstovas – globos centras.

Globos centras perduoda likusį be tėvų globos, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Globos centro funkcijas Lietuvoje vykdo 58 įstaigos, kuriose šiuo metu paslaugas teikia 177 budintys globotojai, globojantys 346 vaikus.

Taip pat jau yra atsisakyta socialinės rizikos šeimų sąrašų, stigmatizavusių šeimas. Darbui su šeima įvesta atvejo vadyba. Tai reiškia, kad būtent atvejo vadybininkas įvertina pagalbos šeimai poreikį, kartu su šeimai bei kitais specialistai sudaro pagalbos planą.

Atsisakoma institucinių globos namų, o vietoje jų kuriami bendruomeniniai. Su reikiama priežiūra bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai ir jaunuoliai gyvena visuomenėje, mokosi savarankiškumo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 bendruomeninių vaikų globos namų.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso globojami 8405 vaikai:
177 budintys globotojai globoja 346 vaikus,
šeimoje globojamas 5361 vaikas;
šeimynose globojama 414 vaikų;
80 bendruomeninių namų globojama 618 vaikų;
97 institucinėse globos įstaigose globojama 1666 vaikai.

Bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems
Suaugusiems ir vaikams su proto, psichikos negalia plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas. Jis apima paslaugas į namus – yra daugiau kaip 3 300 paslaugų gavėjų ir dienos centrus, kurių paslaugas gauna 17 300 žmonių, trumpalaikę „laikino atokvėpio paslaugą“, savarankiško ir grupinio gyvenimo namus.

Skaičiuojama, kad iš viso socialines paslaugas – be bendrųjų socialinių paslaugų – šiuo metu gauna apie 28,6 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimų.

Dar viena svarbi naujovė – vykdomas asmeninio asistento bandomasis projektas. Tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, kuri padeda įgalinti žmogaus savarankiškumą ir užtikrinti svarbiausias jo gyvybines veiklos funkcijas, tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai santykiai ir aplinka.

Planuojama, kad dėl pertvarkos neįgaliųjų vaikų, globojamų institucijose, 2020 m. sumažės iki 36, kai 2012 m. buvo 131, o suaugusių neįgaliųjų, gaunančių institucinę globą, 2020 m. bus 2688, kai 2012 m. buvo 4121.

Pertvarkos pokytis
Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas galės patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma, kad vaikai negalės patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžias globos institucijas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nebepriimti naujų neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai,institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.

Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiuose nustatytas antras COVID-19 atvejis

Šiandien, gegužės 25 d., Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pranešė apie antrąjį koronaviruso atvejį savivaldybėje. Šią žinią šiandien patvirtino ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC). Žinoma, kad koronaviruso atvejis – įvežtinis. Asmuo, kuriam nustatytas COVID-19, praėjusią savaitę grįžo iš užsienio ir nuo pirmos grįžimo dienos į Lietuvą yra saviizoliacijoje. Asmuo jaučiasi gerai, COVID-19 ligos simptomų nejaučia, saviizoliuojasi savivaldybės numatytose patalpose. Primename, kad pirmasis koronaviruso atvejis Pagėgių savivaldybėje buvo patvirtintas kovo 29 d., atvejis vidinis, asmuo turėjo kontaktą su galimai sergančiais

Populiariausi mitai apie grilio patiekalus: nustokite jais tikėti

Šiltuoju sezonu daugelis mielai mėgaujasi grilio patiekalais. Pasitelkus specialius prietaisus ir  kūrybiškumą, lauke galima išbandyti pačius įvairiausius ir netikėčiausius receptus. Vis dėlto,  grilio patiekalų gaminimas neretai būna apipintas nuo realybės nutolusiais mitais, kurie gali sutrukdyti efektyviai maisto gamybai ar net nulemti ne visiškai tobulą jo skonį. Kokia informacija neverta tikėti? Mėsos ir kaitinimo temperatūrą galima nusakyti virš grilio laikant rankas Tai – labai gajus mitas, kuriuo kartais tiki net ir labai talentingi virėjai. Reikėtų paminėti faktą, jog kiekvieno iš mūsų

Ženklai, kad atėjo laikas įsigyti naują sofą

Sofos yra iš tų baldų, kurie patikimai tarnauja ilgus metus, tačiau logiška, kad galiausiai ateina metas pakeisti ir juos. Per ilgus metus susigyvenę su šiuo baldu, sofos neskubame pakeisti, tačiau tam tikri ženklai byloja, kad jau būtų metas tai padaryti. Pasitikrinkite, ar nepastebite nė vieno iš žemiau pateiktų požymių – tuomet pokyčiai bus neišvengiami. Vis dažniau girdite nemalonų girgždėjimą Jei kaskart atsisėdę ant sofos išgirstate traškėjimą, girgždėjimą ar kitus panašius garsus, tai – akivaizdūs ženklai, kad šio baldo konstrukcijos yra

lR Vyriausybės inicijuojama muzikinė akcija „Ačiū, Lietuva“

Birželio 1 d. 17 val. Šilutėje vyks visą šalį jungiančios muzikinės akcijos „Ačiū, Lietuva“ koncertas. Koncerte dalyvaus Šilutės kultūros centro kolektyvai: moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. Gražina Liaudanskienė), vokalinis ansamblis „Vox Libri“  (vad. Rasa Golubovskienė), sakralinės muzikos kamerinis choras „Laudamus“ (vad.Irena Šemeklienė), mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ (vad.Regina Jokubaitytė),  folkloro ansamblis „Verdainė“ (vad. Regina Jokubaitytė), varinių pučiamųjų instrumentų  ansamblis „Pamario Brass“ (vad.Gražvydas Raila), kantri muzikos grupė „Karčema” (vad.Vygantas Stoškus). Akcija vyks ir  Šilutės rajono seniūnijų miesteliuose: Švėkšnoje, Bikavėnuose, Rusnėje, Juknaičiuose, Usėnuose.