Į ką atkreipti dėmesį vertinant elektros tiekėjų pasiūlymus

Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – iki metų galo visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Dažnai kyla klausimų dėl skirtingų tiekėjų siūlomų kainų ir kainodaros skirtumų, specialiųjų pasiūlymų.

Kaip palyginti ir įvertinti tiekėjų gaunamus pasiūlymus?

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertas Audrius Buivydas pataria į ką atkreipti dėmesį norint pasirinkti sau palankiausią planą.

 

Kriterijus – kaina

Natūralu, kad elektros energijos kaina gyventojams yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis tiekėją. Iki šiol valstybė reguliavo elektros kainą ir tai daugeliui atrodė esant žemiausios kainos bei stabilumo garantas.

Vis dėlto, tai savaime nereiškia mažesnių gyventojų išlaidų, mat elektros kainą artimiausiems metams ar pusmečiui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi prognozėmis, o tai reiškia, kad reali kaina biržoje gali būti mažesnė nei valstybės nustatyta. Taigi, nepriklausomų tiekėjų veikimas rinkos sąlygomis leidžia užtikrinti teisingiausią elektros tiekimo kainą vartotojams, kurią reguliuos nebe valstybė, o auganti konkurencija.

Nors biržoje kaina vienoda…

Tačiau kodėl tiekėjų pasiūlymuose matome skirtingas elektros tiekimo kainas, jei biržoje jie perka elektrą už tą pačią?

„Atsakymas ganėtinai paprastas. Visų pirma, reikėtų žinoti, kad valstybės nereguliuojamą elektros tiekimo kainą sudaro dvi dedamosios – elektros kaina biržoje bei tiekėjo nustatyta tiekimo kaina. Pastaroji natūraliai skiriasi tiekėjams įvertinus savo kaštus“, – sako ESO Sprendimų klientams departamento vadovas A. Buivydas.

Tiekėjai vykdydami savo veiklą prognozuoja kokios gali būti energijos gamybos kainos ateityje, vertina iš kokių šaltinių galima bus kokiais kiekiais nusipirkti energiją dvišaliais kontraktais, stebi energijos paklausos ir gamybos pasiūlos tendencijas, kai kurie tiekėjai galbūt patys statosi savo generacinius pajėgumus, ir, remdamiesi visa šia informacija, teikia fiksuotos kainos pasiūlymus klientams.

Besikeičiančioje aplinkoje, kuomet klientas turi fiksuotą kainą jis visuomet bus ramus kad ilgalaikėje perspektyvoje sumokės optimalią kainą. Tuo tarpu pasirinkus nuo kainos biržoje tiesiogiai priklausantį kainos tarifą, už elektrą mokėsime tokią kainą, kokia tą mėnesį ji bus biržoje. O paskutinių dvejų metų istorija rodo kad metų eigoje galimi labai dideli kainos svyravimai.

Fiksuota ar kintanti kaina?

Svarstydami, rinktis fiksuotą ar nuo kainos svyravimų biržoje priklausančią kainą, gyventojai norėtų žinoti, kuris pasirinkimas geresnis. Įvertinus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos.

„Galima sakyti, kad abu pasirinkimai turi panašius šansus. Kainai biržoje augant, „laimės“ tie, kurie bus užfiksavę mažesnę kainą, tuo metu kainai biržoje krintant labiau džiaugsis jos nefiksavusieji, o ilgalaikėje perspektyvoje ir vienų, ir kitų rezultatas, tikėtina, bus gana panašus“, – paaiškina ESO ekspertas.

Daugiausiai šis pasirinkimas priklauso nuo asmeninio požiūrio į finansų planavimą. Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą bei įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, gana tiksliai žinosime, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus.

Tuo metu priimti sprendimą rinktis kintamą kainą gali padėti domėjimasis elektros rinka, jos dinamika bei įtaką darančiais veiksniais, ekspertų prognozės.

Marža ar mėnesio mokestis?

Svarstant rinktis kintamą elektros kainą, dėmesį reikėtų atkreipti į kainodarą. Vieni tiekėjai siūlo mokėti biržoje prekiaujamos elektros kainą bei mėnesinį mokestį, kiti mėnesinio mokesčio netaiko, tačiau taiko kainos maržą.

Įvertinti, kokį pasiūlymą verta rinktis – su plano mėnesio mokesčiu ar tiekėjo marža – padės paprasti skaičiavimai. Tam tereikia žinoti, kiek paprastai sunaudojate elektros energijos (šią informaciją galima rasti ESO savitarnos svetainėje) ir padauginti skaičių kilovatvalandėmis iš tiekėjo maržos.

„Jei sunaudojamos elektros energijos kiekio ir tiekėjo maržos sandaugos suma yra mažesnė nei mėnesio mokestis, greičiausiai verta rinktis pasiūlymą, kur biržos kainai taikoma tiekėjo marža. Tačiau jei savo namuose sunaudojate didelius kiekius elektros, tikėtina, mažesnes išlaidas elektrai užtikrins fiksuotas mėnesinis mokestis“, – komentuoja A. Buivydas.

Atstovas taip pat ragina atidžiai pasidomėti specialiųjų pasiūlymų sąlygomis. Pavyzdžiui, kas nutinka tuo atveju, jei tiekėjas siūlo nuolaidą – galimybę nemokėti už pirmąjį savo sutarties mėnesį, tačiau po kurio laiko sugalvojate pakeisti tiekėją. Verta išsiaiškinti, ar tuomet teks grąžinti tokią tiekėjo dovaną, atkreipti dėmesį ir į kitas sutarties nutraukimo sąlygas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite