Gyvūnų gerovės metais – išskirtinis dėmesys gyvūnų laisvėms

Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija šiemet tobulins laukinių gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus. Taip pat kurs gyvūnų gerovei palankią aplinką užtikrindama bazines laisves ir sąlygas.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Gyvūnų gerovės metai bus ne formalus paminėjimas, o postūmis praktinei veiklai. „XXI amžiuje žmogaus požiūris į gyvūną – iš esmės kitoks negu XX amžiuje. Gyvūnams turi būti užtikrinamos bazinės jų gerovės sąlygos. Bus didelis pasiekimas, jeigu 2022 m. pabaigoje jų gerovė bus geresnė lyginant su šių metų pradžia“, – pažymi aplinkos ministras.

Aplinkos ministerija numato ypatingą dėmesį skirti Lietuvoje įsteigtų zoologijos sodų indėliui išsaugant biologinę įvairovę ir pagerinant juose laikomų gyvūnų gerovę. Todėl įgyvendinama iniciatyva, kurią pasiūlė projekto „Kurk Lietuvai“ atstovės. Jos šiuo metu dirba ministerijoje –  tai Gabrielė Marija Baltrušytė ir Aira Paliukėnaitė. Bendradarbiaudamos su suinteresuotomis šalimis, jos siekia gerąją užsienio praktiką pritaikyti Lietuvoje. Tuo tikslu rengia zoologijos sodų vertinimo metodiką, kuri užtikrintų juose laikomų gyvūnų gerovę.

Seniau zoologijos sodai siekė komerciniais tikslais mažuose narvuose eksponuoti daugybę gyvūnų rūšių, dažniausiai paimtų tiesiai iš laukinės gamtos, menkai paisant jų gerovės.

Modernių zoologijos sodų veikla daug platesnė: jie ne tik atlieka gyvūnų gerovės tyrimus, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo plačiąja prasme.

Europos Sąjungos zoologijos sodų direktyvoje pažymima, kad svarbus visas priemonių kompleksas, pradedant moksliniais tyrimais, išsaugojimo programomis, švietimo priemonėmis ir baigiant tinkamomis sąlygomis čia laikomiems gyvūnams.

,,Pasaulyje labiausiai paplitęs ,,penkių laisvių“ modelis gyvūnų gerovę apibrėžia kaip laisvę nuo alkio ir troškulio, skausmo ir ligų, diskomforto, baimės ir kančios, taip pat laisvę natūraliai elgtis. Jis reguliariai papildomas. Paskutinis atnaujinimas pabrėžia ryšį tarp gyvūno ir žmogaus“, – aiškina projekto vadovė Gabrielė Marija Baltrušytė.

Minint Gyvūnų gerovės metus pirmąjį pusmetį planuojami nuotoliniai mokymai žmogaus priežiūroje laikomų laukinių gyvūnų gerovės tema, o rudenį kartu su Žemės ūkio ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba rengiama konferencija aktualioms gyvūnų apsaugos ir gerovės problemoms aptarti.

Gyvūnų gerovės metų minėjimo planas, kurį Vyriausybė patvirtino 2021 m. pabaigoje, apima daugiau kaip 70 iniciatyvų, renginių ir veiklų gyvūnų gerovės apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti. Prie įgyvendinimo prisideda daugiau kaip 30 institucijų ir organizacijų.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite