Gyvūnų gerovės metais – išskirtinis dėmesys gyvūnų laisvėms

Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija šiemet tobulins laukinių gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus. Taip pat kurs gyvūnų gerovei palankią aplinką užtikrindama bazines laisves ir sąlygas.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Gyvūnų gerovės metai bus ne formalus paminėjimas, o postūmis praktinei veiklai. „XXI amžiuje žmogaus požiūris į gyvūną – iš esmės kitoks negu XX amžiuje. Gyvūnams turi būti užtikrinamos bazinės jų gerovės sąlygos. Bus didelis pasiekimas, jeigu 2022 m. pabaigoje jų gerovė bus geresnė lyginant su šių metų pradžia“, – pažymi aplinkos ministras.

Aplinkos ministerija numato ypatingą dėmesį skirti Lietuvoje įsteigtų zoologijos sodų indėliui išsaugant biologinę įvairovę ir pagerinant juose laikomų gyvūnų gerovę. Todėl įgyvendinama iniciatyva, kurią pasiūlė projekto „Kurk Lietuvai“ atstovės. Jos šiuo metu dirba ministerijoje –  tai Gabrielė Marija Baltrušytė ir Aira Paliukėnaitė. Bendradarbiaudamos su suinteresuotomis šalimis, jos siekia gerąją užsienio praktiką pritaikyti Lietuvoje. Tuo tikslu rengia zoologijos sodų vertinimo metodiką, kuri užtikrintų juose laikomų gyvūnų gerovę.

Seniau zoologijos sodai siekė komerciniais tikslais mažuose narvuose eksponuoti daugybę gyvūnų rūšių, dažniausiai paimtų tiesiai iš laukinės gamtos, menkai paisant jų gerovės.

Modernių zoologijos sodų veikla daug platesnė: jie ne tik atlieka gyvūnų gerovės tyrimus, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo plačiąja prasme.

Europos Sąjungos zoologijos sodų direktyvoje pažymima, kad svarbus visas priemonių kompleksas, pradedant moksliniais tyrimais, išsaugojimo programomis, švietimo priemonėmis ir baigiant tinkamomis sąlygomis čia laikomiems gyvūnams.

,,Pasaulyje labiausiai paplitęs ,,penkių laisvių“ modelis gyvūnų gerovę apibrėžia kaip laisvę nuo alkio ir troškulio, skausmo ir ligų, diskomforto, baimės ir kančios, taip pat laisvę natūraliai elgtis. Jis reguliariai papildomas. Paskutinis atnaujinimas pabrėžia ryšį tarp gyvūno ir žmogaus“, – aiškina projekto vadovė Gabrielė Marija Baltrušytė.

Minint Gyvūnų gerovės metus pirmąjį pusmetį planuojami nuotoliniai mokymai žmogaus priežiūroje laikomų laukinių gyvūnų gerovės tema, o rudenį kartu su Žemės ūkio ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba rengiama konferencija aktualioms gyvūnų apsaugos ir gerovės problemoms aptarti.

Gyvūnų gerovės metų minėjimo planas, kurį Vyriausybė patvirtino 2021 m. pabaigoje, apima daugiau kaip 70 iniciatyvų, renginių ir veiklų gyvūnų gerovės apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti. Prie įgyvendinimo prisideda daugiau kaip 30 institucijų ir organizacijų.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite