Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.

Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų  žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Karantino privalumai kovojant su virusu

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Pavasarį, kai žiniasklaida nesustabdomai pildėsi žiniomis apie koronavirusą, Lietuva galėjo džiaugtis pakankamai gera padėtimi šalyje. Pasak Ingridos, tai lėmė veiksnių visuma: Lietuvoje buvo gana anksti sureaguota į pirmuosius pranešimus apie COVID-19 infekcijos plitimą Kinijoje, o vėliau ir už jos ribų; visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo mobilizuotos atvejams nustatyti, kontaktams išaiškinti ir stebėti; visuomenė buvo nuosekliai ir aktyviai informuojama; anksti pradėtos patikros ir informacijos platinimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste; pasiaukojantis medikų darbas; aktyvus ne sveikatos priežiūros institucijų, tokių kaip policija, pasienio tarnyba, kariuomenė, visuomenė ir kt., įsitraukimas; tarpžinybinis palaikymas Vyriausybės lygmeniu ir kt.

Pandemijos nuovargis papildomas iššūkis

Pandemijos nuovargis – tai natūrali ir tikėtina reakcija į užsitęsusį ir neišspręstą neigiamą reiškinį. 27-iose Europos šalyse atliktos gyventojų apklausos rodo, kad iki 60 proc. gyventojų nesijaučia motyvuoti laikytis priemonių, kurios apsaugotų juos pačius ir aplinkinius nuo viruso.

I.Zurlytė akcentuoja, kad empatija ir bendruomenių įtraukimas yra labai svarbūs dalykai. „Rasti efektyvius būdus, kaip įveikti šį nuovargį ir paskatinti visuomenės budrumą, yra vis didėjantis iššūkis, su kuriuo susiduria valdžios institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos šios ilgalaikės visuomenės sveikatos krizės akivaizdoje. Ypač svarbu stebėti visuomenės nuomonę, rinkti duomenis, atlikti tyrimus ir remiantis atliktų tyrimų rezultatais įsitraukti į dialogą su visuomene ir tokiu būdu kartu ieškoti sprendimų, kaip įgalinti žmones išlaikyti elgesį, kuris leistų apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo COVID-19 viruso plitimo“, – kaip stengiamasi susidoroti su pandemijos nuovargio reiškiniu, pasakoja PSO atstovė.

Pandemija nepraeis savaime

Skaičiuojama, jog iš viso pasaulyje yra užregistruota 40 milijonų užsikrėtimų SARS–CoV–2 virusu, o Lietuvoje – kiek daugiau nei 7 tūkstančiai.

Pastarųjų savaičių duomenimis, bendras atvejų skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje yra 235,7, o mirčių milijonui gyventojų – 39,5. Palyginimui: Estijoje atvejų skaičius yra 297,7/100 000 gyventojų, Latvijoje – 154,3/100 000 gyventojų, Lenkijoje – 374,3/100 000 gyventojų, o mirčių, atitinkamai, 51,3, 21,5 ir 84,9 milijonui gyventojų (spalio 19 d. duomenimis).

Mokslininkai prognozuoja, kad jei nebus imamasi tam tikrų ribojimų, 2021 metų pradžioje dienos mirtingumas nuo COVID-19 gali būti 4–5 kartus didesnis nei balandžio mėnesį, virusui tik įsibėgėjus.

„Šiandien jau daugiau žinome apie COVID-19 ir apie tai, kaip suvaldyti infekcijos plitimą. Tai yra žingsnis po žingsnio griežtinamos proporcingos, tikslingos ir apribotos erdvėje ir laike priemonės. Gali prireikti ir karantino, bet tai būtų paskutinė priemonė, jei kitos nepakankamai suveiktų, ir galimai šis karantinas būtų kitoks nei pavasarį“, – teigia I. Zurlytė.

Pandemija nepraeis savaime, bet mes galime pakeisti jos eigą, todėl pašnekovė ragina laikytis atstumo, vengti didelių susibūrimų, laikytis rankų higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, nuolat vėdinti patalpas ir dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes.

Užsak. Nr.2020/70.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite