Gimtosios kalbos diena. „Gūglinimas“ ir „emoji“ tampa mūsų kalbos dalimi?

Kalbos kitimas yra natūralus nuolatinis procesas – ji keičiasi kartu su ja kalbančių žmonių poreikiais ir naujais technologiniais išradimais. Vasario 21-ąją minėsime Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, tad kas pastaraisiais dešimtmečiais turėjo daugiausia įtakos kalbos virsmui?

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi priežastimis, kurios turi įtakos kalbos evoliucijai.

Internete gimstantys naujažodžiai

Ne tik lietuvių, bet ir visas pasaulio kalbas neišvengiamai keičia bendravimas internetu bei nauji technologiniai išradimai, kuriems, žinoma, reikia naujų pavadinimų. Kai kurie jų neretai yra pasiskolinti anglicizmai su pridėtomis lietuviškomis galūnėmis, kiti – naujažodžiai arba naujai sukurti oficialūs lietuviški atitikmenys.

Pavyzdžiui, žodis „trolinimas“, (angl. „trolling“), kilęs iš žodžio „trolis“ – norvegų mitologinės būtybės. Ji apibūdinama kaip bjaurus, agresyvus, ožkomis mintantis padaras. Skaitmeninėje eroje žodis „trolis“ įgavo kitą reikšmę – tai žmonės, internete tyčia skelbiantys komentarus, kurie kiršina kitus interneto vartotojus.

Mūsų mėgstamas jaustukų terminas „emoji“ atsirado kartu su mažomis piktogramomis, naudojamomis emocijoms išreikšti skaitmeniniame pasaulyje.

Besidomintiems lietuvių kalba arba ieškantiems naujo žodžio savo įmonei ar gaminiui pavadinti, rekomenduojame pasižvalgyti po naujazodziai.lki.lt – lietuvių kalbos naujažodžių duomenų bazę. Puslapio kūrėjai ją įvardina kaip nebaigtinį ir nuolat besikeičiantį naujažodžių archyvą, prie kurio tobulinimo gali prisidėti visi norintys, siųsdami pastabas ar žodžių pasiūlymus.

Šioje svetainėje rasite tokių skaitmeninės eros naujažodžių kaip „gūglinti“ (ieškoti informacijos interneto paieškos įrankiu „Google“), „jutuberis“ (vaizdo įrašus platformoje „Youtube“ kuriantis žmogus), „portaliena“ (prastai parengti naujienų portalų tekstai) bei kitus populiarius šnekamosios kalbos žodžius ir jų vartosenos ypatybes.

Angliškų skolinių populiarumas

statista.com duomenimis, 2020-aisiais metais daugiausia internete vartojama kalba – anglų. Ja bendrauja daugiau nei 25 proc. interneto vartotojų, tad jos įtaka kitoms kalboms taip pat jaučiama. Kitaip tariant, anglų kalba yra universali kalba internete, nors tokio oficialaus statuso ji neturi.

Paprastai į mūsų kalbą atėję anglicizmai apsistoja ilgesniam laikui. Jų vartosena yra patogesnė, nes yra vienodai suprantama, o visuotinai priimti lietuviški jų atitikmenys dar nebūna sukurti.

Internetinėje lietuvių kalboje dažnai galime išgirsti ir pamatyti sulietuvintų anglicizmų, pavyzdžiui: „web‘as“, „password‘as“, „like‘as“, „live‘as“, „mem‘as“, „follower‘is“ ir kita.

Tačiau anglų kalbos įtaką jaučia beveik visos tautos. Dėl tokio reiškinio netgi atsirado atskiros neoficialios kalbų atmainos, tokios kaip „hinglish“, kuri yra hindi ir anglų kalbos darinys, arba „konglish“, kuri yra sudaryta iš korėjiečių ir anglų kalbų žodžių.

Glaustesnis turinys ir trumpiniai

Kartu su socialinių tinklu atėjimu, pradėjo keistis ir rašymo įpročiai. Pagrindinė to priežastis – ribotas žinutės simbolių skaičius arba mažas laukelis tekstui.

Pavyzdžiui, „Twitter“ socialiniame tinkle iki 2017 m. viename įraše galėjo būti ne daugiau kaip 140 simbolių. Nors simbolių skaičius vėliau padvigubėjo, tradicija rašyti trumpai ir glaustai, niekur nedingo.

Vaizdingus lietuviškus emocijų aprašymus, būdvardžius pakeitė ikonėlės ir specialūs simboliai, kuriems įterpti užtenka vos vieno paspaudimo. Taip pat išpopuliarėjo patogūs lietuviški trumpiniai, kai praleidžiamos balsės – „dbr“ (dabar), „nžn“ (nežinau), „kdl“ (kodėl) ir kiti.

Trumposiose žinutėse sėkmingai prigijo ir angliški akronimai – žodžių sutrumpinimai. Vieni populiariausių trumpinių: ASAP („As Soon As Possible“ – kuo greičiau/skubiai), FYI („For Your Information“ – žiniai), FB („Facebook“), OK („Okay“ – gerai), LOL („Laugh Out Loud“ – juokas), SRSLY („Seriously“ – rimtai), IDK („I Don‘t Know“ – nežinau), IMHO („In My Humble Opinion“ – mano nuomone), BRB („Be Right Back“ – tuoj grįšiu), AFK („Away From Keyboard“ – atsitraukiau nuo klaviatūros/kompiuterio).

Taip pat pastebėta, kad greitosiose žinutėse vengiame skyrybos ženklų ir jų vietoje renkamės naują teksto eilutę ar naują žinutę mintims atskirti. Nors išmaniuosiuose įrenginiuose integruoti kalbos redaktoriai gali pasiūlyti taisyklingus žodžius ar pažymėti klaidas, dar mažai jų gali susitvarkyti su skyrybos klaidų identifikavimu.

Vizualesnė rašytinė kalba

Spartėjant skaitmenizacijai ir virtualiam bendravimui, rašytinė kalba tampa vis vaizdingesnė. Ją bendravimo programėlėse galime papildyti ne tik savo nuotraukomis ar vaizdo įrašais, bet ir specialiais jaustukais. Rašytinius ištiktukus ir jaustukus kasdieniuose susirašinėjimuose pakeitė grafiniai jaustukai, vadinamieji „emoji“, bei animuoti „gif“ paveikslėliai.

Oficialiame „Unicode Standart“ sąraše skaičiuojama per 3,5 tūkst. „emoji“. 2021–ųjų metų jaustukų sąraše paskelbta 217 naujų „emoji“ ikonų. Tarp naujausių – iškvepiantis veidelis, veidas su spiralinėmis akimis, baltu tvarsčiu apjuosta raudona širdis, taip pat raudona liepsnojanti širdis, veidas tarp debesų, moteris su barzda ir nauji jaustukai poroms.

Nors tokie jaustukai pagyvina rašytinę kalbą, mat jie veiksmingai pakeičia rankų gestus ar mimikas, kuriuos atliekame kalbėdami gyvai, kartais kyla skirtingų jų interpretacijų.

Gana dažnai šie jaustukai neturi visuotinai priimtos reikšmės. Viename tyrime 1100 žmonių buvo paklausta, ką reiškia :p simbolis. Beveik 66 proc. atsakė, kad tai reiškia flirtuojantį ar mielą elgesį, o tuo tarpu 8 proc. atsakiusiųjų manė, kad tai reiškia pasipiktinimą.

Tuo tarpu giphy.com kaip ir kasmet paskelbė populiariausius 2020-ųjų metų animuotus paveikslėlius, kuriuos galite peržiūrėti nuorodoje: https://giphy.medium.com/giphys-most-viewed-gifs-of-2020-f198557f0080

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite