Ekonomistas: liūdna, kad valdžia nusprendė kompensuoti tik minimalų atlyginimą

 Ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis sako, kad kol kas dar sudėtinga įvertinti valdžios pasirengimą kovai su koronavirusu.
„Kol kas labai sunku vertinti, nes dar nėra aišku, kas iš tikrųjų nutiks. Dar ankstoka vertinti, kokia bus realybė šio reikalo ekonomikai, kiek tas karantinas tęsis. Smagu, kad buvo labai greitai reaguota, greitai priimti reikiami nutarimai, kurie padės įmonėms lengviau pereiti šį laikotarpį.
Šiek tiek gal liūdna, kad valdžia vis dėlto nusprendė pataupyti darbuotojams prarastų atlyginimų ir kompensuoti realiai tik minimalų atlyginimą, ne vidutinį, kas ir keista, ir, kaip minėjau, liūdina. Bet sprendimai priimti labai operatyviai ir tas operatyvumas svarbiau nei tam tikros detalės, sumos, nurodytos tame plane“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė T. Marčiulaitis.
Anot jo, šiuo metu yra visos galimybės suvaldyti galimą ekonominę krizę.
„Yra klausimas, kaip operatyviai reaguosime, kai turėsime tam tikrų resursų. Bet kokiai krizei visuomet reikia finansinių resursų, tai yra natūralu. Šiuo metu turime galimybes gauti pinigų, esame geriau pasiruošę, dabar klausimas, kaip mums tuos pinigus, kuriuos turime ar galime gauti, kaip mes juos suvaldysime. (…) Turime visas galimybes ir dabar yra proceso valdymo klausimas“, – teigė ekonomistas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.
Vyriausybė taip pat atleis mokesčių mokėtojus nuo baudų ir delspinigių, sudarys galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestines nepriemokos sumokėjimą. Sustabdomas mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, vadovaujantis protingumo kriterijais.
Vyriausybei taip pat suteikiama teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Priimtomis pataisomis, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio, valstybės parama sieks 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai karantino metu), bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus.“
Kituose sektoriuose valstybės parama sieks 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus.“
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje nuo pirmadienio vidurnakčio iki kovo 30 dienos įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
Lukas Blekaitis (ELTA)

Hits: 81

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite