Dėvėti daiktai naudojami pakartotinai

Aplinkos ministerijos užsakymu 2022 m. pabaigoje atlikta Lietuvos gyventojų ir įmonių apklausa siekiant išsiaiškinti, kiek naudotų tekstilės, elektros ir elektronikos gaminių, baldų ir statybinių medžiagų bei produktų vartojama pakartotinai.naudoti_daiktai

Pakartotinai naudojama elektronikos įranga, tekstilė, baldai, statybinės medžiagos

Iš viso 2021 m. antras šansas buvo suteiktas 15,9 tūkst. tonų nebe naujų tekstilės gaminių, 32,6 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, 45,4 tūkst. tonų baldų ir 115,8 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai vidutiniškai 5 kartus dažniau dalijasi naudotais minėtų grupių daiktais tarp šeimos narių ar draugų, nei įsigyja per mainų platformas.

Išryškėjo tendencija, kad, nepaisant  ribotos naudotų statybinių medžiagų bei produktų rinkos, jais aktyviai dalijamasi tarp šeimos narių ar mainų platformose.

Gyventojų buvo klausiama, kiek jų namų ūkis kitiems žmonėms nebereikalingų minėtų rūšių daiktų gavo arba įsigijo iš šeimos narių, draugų, per įvairias mainų platformas. Įmonių teirautasi, kiek naudotų išvardintų grupių gaminių pardavė, padovanojo arba suteikė jų taisymo, remonto paslaugas. 

Gyventojai nevengia dėvėtų drabužių, elektros prekių, baldų

Gyventojai 2021 m. pakartotinai panaudojo 114,2 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų,  43,1 tūkst. tonų baldų, 29,8 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos ir 6,1 tūkst. tonų tekstilės gaminių.

Didžiausią paklausą turėjo drabužiai ir namų tekstilė, elektros ir elektroninės įrangos gaminių grupėje – stambi elektros ir elektroninė  bei temperatūros keitimo įranga, iš baldų dažniausiai buvo gaunama ar įsigyjama sofų, lovų, fotelių ir spintų. Iš statybinių medžiagų namų ūkiuose pakartotinai daugiausiai buvo panaudota plytų, blokelių, trinkelių, statybinės medienos ir sijų.

Įmonės remontuoja, atnaujina ir parduoda

Ūkio subjektai 2021 m. daugiausiai pardavė, padovanojo arba suteikė taisymo paslaugas tekstilės gaminiams – šiais būdais  gyvenimas pratęstas 9,7 tūkst. tonų drabužių, avalynės, namų tekstilės ir aksesuarų. Antroje vietoje – 2,7 tūkst. tonų – pakartotinai panaudoti elektronikos gaminiai, trečioje atsidūrė baldai – 2,3 tūkst. tonų, ketvirtoje – statybinės medžiagos ir produktai – 1,6 tūkst. tonų.

Atkreipiame dėmesį, kad įmonių, kurios prekiautų Lietuvoje naudotomis statybinėmis medžiagomis ar produktais, nėra daug, o apklausoje dalyvavo tik 13 iš jų, daugiausia užsiimančių dėvėtos tekstilės, naudotos elektros ir elektroninės įrangos prekyba, remontu bei taisymu.

Įmonės dažniausiai sudarė galimybę pakartotinai naudoti drabužius ir avalynę, stambią elektros ir elektronikos įrangą (skalbimo mašinas, džiovykles, indaploves, virykles, kitus maisto ruošimo prietaisus, šviestuvus, laisvalaikio bei sporto įrangą) bei ekranus, monitorius, įrangą su monitoriais, iš statybinių medžiagų – langus ir duris, vamzdžius bei jungiamąsias detales, o iš baldų – minkštuosius ir skirtus daiktų laikymui.

Ar pasikeis mąstysena?

Apklausą, kurioje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų ir 300 įmonių, atliko Aplinkos ministerijos viešąjį pirkimą laimėjęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Pakartotinio naudojimo vertinimas yra nauja praktika. Visos Europos Sąjungos šalys nuo 2023 m. turės teikti ataskaitas apie šių keturių produktų kategorijų pakartotinį naudojimą nuo 2021 metų.

Aplinkos ministerija primena, kad vienas iš būdų mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį – keisti mąstyseną. Mažinti vartotojiškumą, rinktis daiktus iš antrų rankų. Skaičiuojama, kad daikto iš antrų rankų gyvenimas pratęsiamas vidutiniškai 2 metams. Be to, taip sumažiname anglies dioksido, geriamojo vandens sąnaudų ir atliekų susidarymo pėdsaką, kuris neišvengiamas naujų daiktų gamybos metu.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Ką verta žinoti apie betoninius gyvenamųjų namų elementus?

Betoninių namų statyba suteikia namų savininkams daug privalumų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ilgaamžiškumą ir neprideda nereikalingos priežiūros. Be to, betoniniai namai sukuria saugią, patogią ir sveiką aplinką, taip pat teigiamai prisideda prie aplinkos. Daugelis šių privalumų suteikia namų savininkams ilgalaikių finansinių santaupų. Betoniniai blokai prieš izoliuotas betonines formas Dvi sienų sistemos, dažniausiai naudojamos betoniniams namams statyti, yra betoniniai blokai ir izoliuotos betoninės formos (ICF). Abu metodai suteikia daug betoninio namo statybos pranašumų. Tačiau, skirtingai nei ICF sienos, betono blokeliai turi

Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

LB-menas

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai „Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio

Taip pat skaitykite