Dėvėti daiktai naudojami pakartotinai

Aplinkos ministerijos užsakymu 2022 m. pabaigoje atlikta Lietuvos gyventojų ir įmonių apklausa siekiant išsiaiškinti, kiek naudotų tekstilės, elektros ir elektronikos gaminių, baldų ir statybinių medžiagų bei produktų vartojama pakartotinai.naudoti_daiktai

Pakartotinai naudojama elektronikos įranga, tekstilė, baldai, statybinės medžiagos

Iš viso 2021 m. antras šansas buvo suteiktas 15,9 tūkst. tonų nebe naujų tekstilės gaminių, 32,6 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, 45,4 tūkst. tonų baldų ir 115,8 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai vidutiniškai 5 kartus dažniau dalijasi naudotais minėtų grupių daiktais tarp šeimos narių ar draugų, nei įsigyja per mainų platformas.

Išryškėjo tendencija, kad, nepaisant  ribotos naudotų statybinių medžiagų bei produktų rinkos, jais aktyviai dalijamasi tarp šeimos narių ar mainų platformose.

Gyventojų buvo klausiama, kiek jų namų ūkis kitiems žmonėms nebereikalingų minėtų rūšių daiktų gavo arba įsigijo iš šeimos narių, draugų, per įvairias mainų platformas. Įmonių teirautasi, kiek naudotų išvardintų grupių gaminių pardavė, padovanojo arba suteikė jų taisymo, remonto paslaugas. 

Gyventojai nevengia dėvėtų drabužių, elektros prekių, baldų

Gyventojai 2021 m. pakartotinai panaudojo 114,2 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų,  43,1 tūkst. tonų baldų, 29,8 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos ir 6,1 tūkst. tonų tekstilės gaminių.

Didžiausią paklausą turėjo drabužiai ir namų tekstilė, elektros ir elektroninės įrangos gaminių grupėje – stambi elektros ir elektroninė  bei temperatūros keitimo įranga, iš baldų dažniausiai buvo gaunama ar įsigyjama sofų, lovų, fotelių ir spintų. Iš statybinių medžiagų namų ūkiuose pakartotinai daugiausiai buvo panaudota plytų, blokelių, trinkelių, statybinės medienos ir sijų.

Įmonės remontuoja, atnaujina ir parduoda

Ūkio subjektai 2021 m. daugiausiai pardavė, padovanojo arba suteikė taisymo paslaugas tekstilės gaminiams – šiais būdais  gyvenimas pratęstas 9,7 tūkst. tonų drabužių, avalynės, namų tekstilės ir aksesuarų. Antroje vietoje – 2,7 tūkst. tonų – pakartotinai panaudoti elektronikos gaminiai, trečioje atsidūrė baldai – 2,3 tūkst. tonų, ketvirtoje – statybinės medžiagos ir produktai – 1,6 tūkst. tonų.

Atkreipiame dėmesį, kad įmonių, kurios prekiautų Lietuvoje naudotomis statybinėmis medžiagomis ar produktais, nėra daug, o apklausoje dalyvavo tik 13 iš jų, daugiausia užsiimančių dėvėtos tekstilės, naudotos elektros ir elektroninės įrangos prekyba, remontu bei taisymu.

Įmonės dažniausiai sudarė galimybę pakartotinai naudoti drabužius ir avalynę, stambią elektros ir elektronikos įrangą (skalbimo mašinas, džiovykles, indaploves, virykles, kitus maisto ruošimo prietaisus, šviestuvus, laisvalaikio bei sporto įrangą) bei ekranus, monitorius, įrangą su monitoriais, iš statybinių medžiagų – langus ir duris, vamzdžius bei jungiamąsias detales, o iš baldų – minkštuosius ir skirtus daiktų laikymui.

Ar pasikeis mąstysena?

Apklausą, kurioje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų ir 300 įmonių, atliko Aplinkos ministerijos viešąjį pirkimą laimėjęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Pakartotinio naudojimo vertinimas yra nauja praktika. Visos Europos Sąjungos šalys nuo 2023 m. turės teikti ataskaitas apie šių keturių produktų kategorijų pakartotinį naudojimą nuo 2021 metų.

Aplinkos ministerija primena, kad vienas iš būdų mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį – keisti mąstyseną. Mažinti vartotojiškumą, rinktis daiktus iš antrų rankų. Skaičiuojama, kad daikto iš antrų rankų gyvenimas pratęsiamas vidutiniškai 2 metams. Be to, taip sumažiname anglies dioksido, geriamojo vandens sąnaudų ir atliekų susidarymo pėdsaką, kuris neišvengiamas naujų daiktų gamybos metu.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite