Dėvėti daiktai naudojami pakartotinai

Aplinkos ministerijos užsakymu 2022 m. pabaigoje atlikta Lietuvos gyventojų ir įmonių apklausa siekiant išsiaiškinti, kiek naudotų tekstilės, elektros ir elektronikos gaminių, baldų ir statybinių medžiagų bei produktų vartojama pakartotinai.naudoti_daiktai

Pakartotinai naudojama elektronikos įranga, tekstilė, baldai, statybinės medžiagos

Iš viso 2021 m. antras šansas buvo suteiktas 15,9 tūkst. tonų nebe naujų tekstilės gaminių, 32,6 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, 45,4 tūkst. tonų baldų ir 115,8 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai vidutiniškai 5 kartus dažniau dalijasi naudotais minėtų grupių daiktais tarp šeimos narių ar draugų, nei įsigyja per mainų platformas.

Išryškėjo tendencija, kad, nepaisant  ribotos naudotų statybinių medžiagų bei produktų rinkos, jais aktyviai dalijamasi tarp šeimos narių ar mainų platformose.

Gyventojų buvo klausiama, kiek jų namų ūkis kitiems žmonėms nebereikalingų minėtų rūšių daiktų gavo arba įsigijo iš šeimos narių, draugų, per įvairias mainų platformas. Įmonių teirautasi, kiek naudotų išvardintų grupių gaminių pardavė, padovanojo arba suteikė jų taisymo, remonto paslaugas. 

Gyventojai nevengia dėvėtų drabužių, elektros prekių, baldų

Gyventojai 2021 m. pakartotinai panaudojo 114,2 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų,  43,1 tūkst. tonų baldų, 29,8 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos ir 6,1 tūkst. tonų tekstilės gaminių.

Didžiausią paklausą turėjo drabužiai ir namų tekstilė, elektros ir elektroninės įrangos gaminių grupėje – stambi elektros ir elektroninė  bei temperatūros keitimo įranga, iš baldų dažniausiai buvo gaunama ar įsigyjama sofų, lovų, fotelių ir spintų. Iš statybinių medžiagų namų ūkiuose pakartotinai daugiausiai buvo panaudota plytų, blokelių, trinkelių, statybinės medienos ir sijų.

Įmonės remontuoja, atnaujina ir parduoda

Ūkio subjektai 2021 m. daugiausiai pardavė, padovanojo arba suteikė taisymo paslaugas tekstilės gaminiams – šiais būdais  gyvenimas pratęstas 9,7 tūkst. tonų drabužių, avalynės, namų tekstilės ir aksesuarų. Antroje vietoje – 2,7 tūkst. tonų – pakartotinai panaudoti elektronikos gaminiai, trečioje atsidūrė baldai – 2,3 tūkst. tonų, ketvirtoje – statybinės medžiagos ir produktai – 1,6 tūkst. tonų.

Atkreipiame dėmesį, kad įmonių, kurios prekiautų Lietuvoje naudotomis statybinėmis medžiagomis ar produktais, nėra daug, o apklausoje dalyvavo tik 13 iš jų, daugiausia užsiimančių dėvėtos tekstilės, naudotos elektros ir elektroninės įrangos prekyba, remontu bei taisymu.

Įmonės dažniausiai sudarė galimybę pakartotinai naudoti drabužius ir avalynę, stambią elektros ir elektronikos įrangą (skalbimo mašinas, džiovykles, indaploves, virykles, kitus maisto ruošimo prietaisus, šviestuvus, laisvalaikio bei sporto įrangą) bei ekranus, monitorius, įrangą su monitoriais, iš statybinių medžiagų – langus ir duris, vamzdžius bei jungiamąsias detales, o iš baldų – minkštuosius ir skirtus daiktų laikymui.

Ar pasikeis mąstysena?

Apklausą, kurioje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų ir 300 įmonių, atliko Aplinkos ministerijos viešąjį pirkimą laimėjęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Pakartotinio naudojimo vertinimas yra nauja praktika. Visos Europos Sąjungos šalys nuo 2023 m. turės teikti ataskaitas apie šių keturių produktų kategorijų pakartotinį naudojimą nuo 2021 metų.

Aplinkos ministerija primena, kad vienas iš būdų mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį – keisti mąstyseną. Mažinti vartotojiškumą, rinktis daiktus iš antrų rankų. Skaičiuojama, kad daikto iš antrų rankų gyvenimas pratęsiamas vidutiniškai 2 metams. Be to, taip sumažiname anglies dioksido, geriamojo vandens sąnaudų ir atliekų susidarymo pėdsaką, kuris neišvengiamas naujų daiktų gamybos metu.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus. Daug šiurkščių pažeidimų Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama

Prasidėjus audrų sezonui, draudikai perspėja vairuotojus: automobilis nėra amfibija

Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje. Vasaros metu fiksuoja šimtus įvykių Draudimo bendrovės ERGO transporto ir žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, bendrovė jau fiksavo keliasdešimt žalų, sukeltų stiprios liūties. Kruša apgadino automobilių kėbulus, įskėlė stiklą, transporto priemonės nukentėjo ir dėl ant jų užkritusių

Nuo birželio 3 d. 60 000 savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų

„Sodros“ duomenimis, vis dar yra 60 000 savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Šiems skolininkams per asmenines „Sodros“ paskyras gegužę dar buvo papildomai siunčiami priminimai-raginimai susimokėti įmokas. Nesumokėjus per šią savaitę, nuo birželio 3 dienos bus pradėtas šių įsiskolinimų išieškojimas. Be to, šie PSD skolininkai bus laikomi nedraustais ir negalės pasinaudoti

Atšilus orams – nelaimių gausa

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad per karščius daugėja skenduolių, gaisų namuose ir miškuose. Štai kokių nelaimių buvo gegužės 24-26 dienomis, savaitgalį. Galime tik būti ramesni, nes Šilutės rajoną šįkart nelaimės aplenkė. Meteorologai žada permainingus orus – bus karšta ir daug kritulių. Šiluma nežada trauktis ir šią savaitę. Prasideda aktyvus maudymosi vandens telkiniuose sezonas. Kad poilsio prie vandens telkinių neaptemdytų skaudūs įvykiai, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų elgtis atsargiai ir saugiai. Šiemet vanduo jau pasiglemžė 34 gyvybes (pernai per tą

Taip pat skaitykite