Dėmesys Mažajai Lietuvai ir šišioniškių tarmei
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas papildytas septyniais kultūrinę tapatybę atspindinčiais reiškiniais.
Kultūros paveldas
Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildo 7 reiškiniai.
Į Sąvadą įrašytos šešios gyvojo paveldo vertybės: Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime ir pirmą kartą nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklos (geroji praktika) – Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos.
Atgaivinta Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija
Šiemet net du Mažajai Lietuvai svarbūs reiškiniai pateko į nacionalinį sąrašą. Vienas jų – XX a. pabaigoje atgaivinta Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija. Ji iki šiol puoselėjama regiono folkloro ansamblių, muzikantų ir muzikos instrumentų meistrų. Mažojoje Lietuvoje muzikos instrumentais pritariama dainoms, evangeliškoms religinėms giesmėms, grojamos dainų, šokių, ratelių melodijos. Jos užrašytos iš Rytų Prūsijos vokiškų etnochoreografijos leidinių bei XX a. ekspedicijose Klaipėdos krašte.
Lietuvininkų tarmė
Įvertinus, kad visuomenės žinomumo ir dėmesio nusipelno ne tik gyvuojančios tradicijos, bet ir reikšmingos, pavyzdžiu tapti galinčios, vertybes gaivinančios, tęsiančios ar kitaip prie jų išsaugojimo prisidedančios veiklos, pirmąkart į Sąvadą įtraukiama Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas. Tai turtingas nykstančios Šilutės, Klaipėdos rajonų gyventojų tarmės pažinimo, mokymo ir sklaidos priemonių rinkinys. Ryškiausia iniciatyva tarp daugelio tarmės išsaugojimo veiklų – 2013–2019 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikusi šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė. Ji paskatino vietos žmones mokytis savo krašto šnektos. Tai tapo įrodymu, jog tarmės galima išmokti. Prie šišioniškių tarmės išsaugojimo prisideda aktyvus jos naudojimas kultūrinio turizmo veiklose, renginių komunikacijoje, folkloro ansamblių programose, leidybinėje veikloje. Plačiau apie kitas Sąvado naujoves interneto svetainėje informuoja Kultūros ministerija.
Į Sąvadą taip pat bus įtraukti ir du archajiški su medžio apdirbimu susiję amatai. Vienas iš jų – skiedrinė stogdengystė. Tai nykstantis amatas, kurio meistrai gyvenamųjų namų, koplytstulpių, stogastulpių, malūnų, bažnyčių ir varpinių stogus dengia specialiomis staklėmis išdrožtomis skiedromis – malksnomis. Skiedrinės stogdengystės amatą iš senųjų stogdengių perėmė ir puoselėja sertifikuotas meistras Gintas Čekauskas iš Lekėčių, Šakių r. Talkina ir kiti Čekauskų etnografijos muziejaus nariai, nuolat rengiantys amato edukacijas, vykdantys neformaliojo švietimo mokymo programą, konsultuojantys stogdengystės meistrus, kitus besidominčius amatu.
Viešas naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų įteikimas – gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje vyksiančių iškilmių metu. Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 55 vertybės.
Sąvado valdytojas – Kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – teikti paraiškas.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf.