Dauguma Lietuvos gyventojų pritartų, jog neliktų smulkiausių euro centų monetų

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui, 34 proc. – nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

Tokius duomenis atskleidė naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa.

Lietuvoje ši apklausa parodė, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimui į mažesnę ar didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų ir 1 euro cento arba 2 euro centų monetų atsisakymui dažniau pritaria vyriausi (55 m. ir vyresni) respondentai – šioje amžiaus grupėje pritariančiųjų dalis siekia 70 proc. Už smulkiausių nominalų monetų atsisakymą dažniau pasisako didmiesčių ir kaimo gyventojai – atitinkamai 65 ir 63 proc.

Euro zonos šalių gyventojų nuomonė apie smukiausias euro monetas, remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, panaši: 64 proc. pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

Kokia 1 euro cento ir 2 euro centų naudojimo situacija Lietuvoje?

Lietuvos banko grynųjų pinigų apyvartos statistika rodo, kad 1 euro cento ir 2 euro centų monetos nėra aktyviai naudojamos gyventojų mokėjimams. Šias monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą prekybos vietose, tačiau retai jas naudoja atlikdami mokėjimus. Kadangi šios monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas kasmet jas gamina ar įsigyja naujų ir leidžia į apyvartą.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos sudaro daugiau kaip pusę (58 proc.) visų Lietuvoje apyvartoje esančių monetų. Apie 70 proc. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atgal į centrinį banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis), tad monetos panaudojamos pagal paskirtį (atsiskaitymui) tik vieną kartą. Smulkiausios monetos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Taip kasmet po 80 tonų jų kaupiasi aplinkoje.

Vieno ir dviejų centų monetos sutilptų tik į 11 vagonų…

Nuo 2015 m. į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų svoris siekia apie 770 tonų, toks jų kiekis tilptų į 11 traukinio vagonų. Dedant šias monetas vieną prie kitos, jų pakaktų apjuosti Lietuvos sieną beveik tris kartus.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos turi neigiamos įtakos tvarumui. Monetų, kurių didžioji dalis „pametama“, gamybai, transportavimui ir administravimui eikvojamos lėšos, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis, pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.

Lietuvos banko skaičiavimu, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai yra „pametę“ virš 2 mln. eurų vertės 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Kasmet praradimai siekia apie trečdalį milijono eurų.

Vertinant viso grynųjų pinigų ciklo kontekste, 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamybos ir administravimo išlaidos tiek valstybei, tiek verslui yra santykinai didesnės nei jų nominalioji vertė.

Jei turite sukaupę 1 euro cento ir 2 euro centų monetų, jas galite naudoti mokėjimams, atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti, iškeisti komercinių bankų skyriuose, teikiančiuose grynųjų pinigų paslaugas.

Kaip yra kitose šalyse?

Kitose euro zonos valstybėse situacija su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu yra panaši. Vienas iš būdų efektyvinti grynųjų pinigų naudojimą ir didinti tvarumą, mažinant 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikį, – mokėjimų grynaisiais pinigais apvalinimas. Apvalinimas taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, nuo 2022 m. liepos mėn. – ir Slovakijoje. Už euro zonos ribų apvalinimo taisyklė taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Kanadoje, Australijoje.

Apvalinimas taikomas atsiskaitant grynaisiais pinigais: galutinė grynaisiais pinigais mokėtina suma už visą pirkinių krepšelį apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Atskirų prekių kainos nurodomos 1 cento tikslumu.

Apvalinimas yra neutralus pirkėjo ir pardavėjo atžvilgiu. Taikant apvalinimą vieną kartą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, sumoka 1 euro centu ar 2 euro centais mažiau, o kitą kartą – 1 euro centu ar 2 euro centais daugiau nei apskaičiuota bendra suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygina. Nepaisant taikomo apvalinimo, minėtose valstybėse 1 euro cento ir 2 centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t. y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti.

Apvalinimas suteikia daugiau patogumo mokant, didinamas grynųjų pinigų ciklo efektyvumas, prisidedama prie tvarumo, taip pat taupomos visuomenės ir valstybės lėšos.

Pagal Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite