Dauguma Lietuvos gyventojų pritartų, jog neliktų smulkiausių euro centų monetų

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui, 34 proc. – nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

Tokius duomenis atskleidė naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa.

Lietuvoje ši apklausa parodė, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimui į mažesnę ar didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų ir 1 euro cento arba 2 euro centų monetų atsisakymui dažniau pritaria vyriausi (55 m. ir vyresni) respondentai – šioje amžiaus grupėje pritariančiųjų dalis siekia 70 proc. Už smulkiausių nominalų monetų atsisakymą dažniau pasisako didmiesčių ir kaimo gyventojai – atitinkamai 65 ir 63 proc.

Euro zonos šalių gyventojų nuomonė apie smukiausias euro monetas, remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, panaši: 64 proc. pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

Kokia 1 euro cento ir 2 euro centų naudojimo situacija Lietuvoje?

Lietuvos banko grynųjų pinigų apyvartos statistika rodo, kad 1 euro cento ir 2 euro centų monetos nėra aktyviai naudojamos gyventojų mokėjimams. Šias monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą prekybos vietose, tačiau retai jas naudoja atlikdami mokėjimus. Kadangi šios monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas kasmet jas gamina ar įsigyja naujų ir leidžia į apyvartą.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos sudaro daugiau kaip pusę (58 proc.) visų Lietuvoje apyvartoje esančių monetų. Apie 70 proc. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atgal į centrinį banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis), tad monetos panaudojamos pagal paskirtį (atsiskaitymui) tik vieną kartą. Smulkiausios monetos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Taip kasmet po 80 tonų jų kaupiasi aplinkoje.

Vieno ir dviejų centų monetos sutilptų tik į 11 vagonų…

Nuo 2015 m. į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų svoris siekia apie 770 tonų, toks jų kiekis tilptų į 11 traukinio vagonų. Dedant šias monetas vieną prie kitos, jų pakaktų apjuosti Lietuvos sieną beveik tris kartus.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos turi neigiamos įtakos tvarumui. Monetų, kurių didžioji dalis „pametama“, gamybai, transportavimui ir administravimui eikvojamos lėšos, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis, pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.

Lietuvos banko skaičiavimu, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai yra „pametę“ virš 2 mln. eurų vertės 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Kasmet praradimai siekia apie trečdalį milijono eurų.

Vertinant viso grynųjų pinigų ciklo kontekste, 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamybos ir administravimo išlaidos tiek valstybei, tiek verslui yra santykinai didesnės nei jų nominalioji vertė.

Jei turite sukaupę 1 euro cento ir 2 euro centų monetų, jas galite naudoti mokėjimams, atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti, iškeisti komercinių bankų skyriuose, teikiančiuose grynųjų pinigų paslaugas.

Kaip yra kitose šalyse?

Kitose euro zonos valstybėse situacija su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu yra panaši. Vienas iš būdų efektyvinti grynųjų pinigų naudojimą ir didinti tvarumą, mažinant 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikį, – mokėjimų grynaisiais pinigais apvalinimas. Apvalinimas taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, nuo 2022 m. liepos mėn. – ir Slovakijoje. Už euro zonos ribų apvalinimo taisyklė taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Kanadoje, Australijoje.

Apvalinimas taikomas atsiskaitant grynaisiais pinigais: galutinė grynaisiais pinigais mokėtina suma už visą pirkinių krepšelį apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Atskirų prekių kainos nurodomos 1 cento tikslumu.

Apvalinimas yra neutralus pirkėjo ir pardavėjo atžvilgiu. Taikant apvalinimą vieną kartą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, sumoka 1 euro centu ar 2 euro centais mažiau, o kitą kartą – 1 euro centu ar 2 euro centais daugiau nei apskaičiuota bendra suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygina. Nepaisant taikomo apvalinimo, minėtose valstybėse 1 euro cento ir 2 centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t. y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti.

Apvalinimas suteikia daugiau patogumo mokant, didinamas grynųjų pinigų ciklo efektyvumas, prisidedama prie tvarumo, taip pat taupomos visuomenės ir valstybės lėšos.

Pagal Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite