Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo.

Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas.

„Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia bendrą pasitenkinimą darbo vieta. Ir atvirkščiai – skirtingais tyrimais įrodyta, kad per aukštas triukšmo lygis reiškia išaugantį stresą, kurio tolimesnė išdava – mintys apie naują darbo vietą. Kitaip sakant, per didelis nuolatinis triukšmo lygis gali tiesiog priversti žmogų mesti darbą“, – sako iniciatyvos „Darnaus miesto laboratorija“ užsakymu atlikto mokslo darbo „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“ viena iš autorių, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Rūta Kazlauskaitė.

Keičiasi elgesys
Mokslinio darbo bendraautorė, ISM universiteto doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė pastebi, kad tyrimais nustatyti ir konkretūs elgesio pokyčiai, kuriuos biuruose dirbantiesiems sukelia triukšminga aplinka. Joje besidarbuojantys žmonės mažiau linkę keisti pozą, kas didina stuburo ir raumenų sutrikimų riziką.

„Be to, tyrimais užfiksuota didesnė triukšmingoje nei tylioje aplinkoje dirbančių žmonių motyvacijos stoka bei triukšmo poveikis darbuotojų kognityviniams gebėjimams. Tyrimo dalyviai, kurie dirbo triukšmingoje patalpoje, galėjo prisiminti mažesnį skaičių jiems rodomų žodžių“, – atskleidžia mokslininkė.

Poveikį darbo rezultatams turi ir paprasčiausias, ofiso aplinkai būdingas, triukšmas: telefono skambučiai, kolegų asmeniniai pokalbiai ar biuro įrangos skleidžiami garsai. Tokioje aplinkoje tirtų dirbančiųjų protiniai gebėjimai eksperimento metu buvo beveik trečdaliu mažesni nei tyloje besidarbuojančių kolegų.

„Be to, tyrimais nustatytas akivaizdus ryšys tarp triukšmingos aplinkos ir žmonių subjektyviai jaučiamo nuovargio“, – pažymi R. Kazlauskaitė.
Mokslininkių atskirai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo Vilniaus ir Kauno biuruose dirbantys žmonės, rezultatai taip pat parodė, kad triukšmo lygio suvokimo nelemia žmonių skaičius patalpose.

„Akustinis diskomfortas vienodai vargina tiek dirbančiuosius nedideliuose kabinetuose, tiek ir vadinamo atvirojo tipo biuruose darbuotojus“, – pastebi tyrimo autorės.

Spaudimas statytojams
Šiems biurų nuomininkų iššūkiams už akių užbėgti mėginantys nekilnojamojo turto plėtotojai įdėmiai tiria dabartinius ir ateities darbdavių poreikius. NT plėtotojai neslepia – rinkoje paklausūs įvairių sričių specialistai iš esmės formuluoja naujus uždavinius ir statytojams, diktuodami pageidavimus darbo erdvių išplanavimui ir konstrukciniams sprendimams.

„Yra daug ženklų, rodančių, kaip ateityje turės keistis biurų erdvės. Tuos ženklus jau dabar Vilniuje matome pažvelgę į sparčiai besivystančių startuolių, IT ar kūrybinių bendrovių poreikius. Jų darbo erdvėse sau tinkamą zoną turi rasti kiekvienas specialistas, kad maksimaliai našiai prisidėtų prie komandinio rezultato, todėl tokie faktoriai kaip triukšmas turi būti efektyviai eliminuojami“, – pasakoja vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Specialisto teigimu, todėl darbdaviai formuoja lūkestį NT plėtotojams kurti lanksčias patalpas, užtikrinančias geras sąlygas darbuotojams ir galimybę greitai prisitaikyti prie pasikeitusių poreikių. L. Savickas sako, kad šių tendencijų kryptį patvirtina ir faktas, jog nekilnojamojo turto valdytojai tam ėmė ruoštis iš anksto.

Ramūnas Pletkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Metų ūkis 2020“. Juškaičiuose – pasaulinio lygio naujovės

Rugsėjui artėjant į pabaigą, jau daug metų tradiciškai Žemaičių Naumiestyje rengiama rajono ūkininkų rudens šventė. Šioje šventėje paskelbiami ir pagerbiami Šilutės r. savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai ir prizininkai. Šiais metais konkurso komisija skelbia: konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtoju pripažintas Tomo Kazlausko mišrus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis (Mažių k., Juknaičių sen.). Antroji vieta atiteko Žemaičių Naumiestyje augalininkystės ūkį vystančiam Vytautui Kuzmai. Trečiąja vieta dalijasi mėsinius galvijus auginantys Lina ir Mindaugas Balčiauskiai (Juškaičių k., Gardamo sen.) bei Vida ir Algimantas Kliučinskai

Vaistininkams kalbėti uždrausta?!

Rugsėjo 22-osios popietės pora valandų įstrigo ilgam: tai buvo Šilutės vaistinių darbuotojų nesikalbėjimo su žurnalistu arba „nusikalbėjimo“ metas… Kokį stabdį turi įjungti vaistininkas, kad taip nepasielgtų su vaistų pirkti atėjusiu asmeniu? Net atsakyti į klausimą, ką mano apie Seime planuojamą ligoninių valdiškų vaistinių steigimą, privačių vaistinių darbuotojai negali – jiems uždrausta… Matyt, uždrausta „kietai“. Nusistebėjus, kad menka „politika“ atsakyti į klausimą, ar reikėtų ligoninėse steigti valdiškas vaistines, ne vienas tyliai paaiškino, kad atsakęs gali netekti darbo… Vaistinė Gluosnių g., Šilutėje,

Mokyti(s) su parama lengviau

Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko dienų ir kitokių informavimo renginių

Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais.    Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių