Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo.

Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas.

„Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia bendrą pasitenkinimą darbo vieta. Ir atvirkščiai – skirtingais tyrimais įrodyta, kad per aukštas triukšmo lygis reiškia išaugantį stresą, kurio tolimesnė išdava – mintys apie naują darbo vietą. Kitaip sakant, per didelis nuolatinis triukšmo lygis gali tiesiog priversti žmogų mesti darbą“, – sako iniciatyvos „Darnaus miesto laboratorija“ užsakymu atlikto mokslo darbo „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“ viena iš autorių, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Rūta Kazlauskaitė.

Keičiasi elgesys
Mokslinio darbo bendraautorė, ISM universiteto doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė pastebi, kad tyrimais nustatyti ir konkretūs elgesio pokyčiai, kuriuos biuruose dirbantiesiems sukelia triukšminga aplinka. Joje besidarbuojantys žmonės mažiau linkę keisti pozą, kas didina stuburo ir raumenų sutrikimų riziką.

„Be to, tyrimais užfiksuota didesnė triukšmingoje nei tylioje aplinkoje dirbančių žmonių motyvacijos stoka bei triukšmo poveikis darbuotojų kognityviniams gebėjimams. Tyrimo dalyviai, kurie dirbo triukšmingoje patalpoje, galėjo prisiminti mažesnį skaičių jiems rodomų žodžių“, – atskleidžia mokslininkė.

Poveikį darbo rezultatams turi ir paprasčiausias, ofiso aplinkai būdingas, triukšmas: telefono skambučiai, kolegų asmeniniai pokalbiai ar biuro įrangos skleidžiami garsai. Tokioje aplinkoje tirtų dirbančiųjų protiniai gebėjimai eksperimento metu buvo beveik trečdaliu mažesni nei tyloje besidarbuojančių kolegų.

„Be to, tyrimais nustatytas akivaizdus ryšys tarp triukšmingos aplinkos ir žmonių subjektyviai jaučiamo nuovargio“, – pažymi R. Kazlauskaitė.
Mokslininkių atskirai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo Vilniaus ir Kauno biuruose dirbantys žmonės, rezultatai taip pat parodė, kad triukšmo lygio suvokimo nelemia žmonių skaičius patalpose.

„Akustinis diskomfortas vienodai vargina tiek dirbančiuosius nedideliuose kabinetuose, tiek ir vadinamo atvirojo tipo biuruose darbuotojus“, – pastebi tyrimo autorės.

Spaudimas statytojams
Šiems biurų nuomininkų iššūkiams už akių užbėgti mėginantys nekilnojamojo turto plėtotojai įdėmiai tiria dabartinius ir ateities darbdavių poreikius. NT plėtotojai neslepia – rinkoje paklausūs įvairių sričių specialistai iš esmės formuluoja naujus uždavinius ir statytojams, diktuodami pageidavimus darbo erdvių išplanavimui ir konstrukciniams sprendimams.

„Yra daug ženklų, rodančių, kaip ateityje turės keistis biurų erdvės. Tuos ženklus jau dabar Vilniuje matome pažvelgę į sparčiai besivystančių startuolių, IT ar kūrybinių bendrovių poreikius. Jų darbo erdvėse sau tinkamą zoną turi rasti kiekvienas specialistas, kad maksimaliai našiai prisidėtų prie komandinio rezultato, todėl tokie faktoriai kaip triukšmas turi būti efektyviai eliminuojami“, – pasakoja vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Specialisto teigimu, todėl darbdaviai formuoja lūkestį NT plėtotojams kurti lanksčias patalpas, užtikrinančias geras sąlygas darbuotojams ir galimybę greitai prisitaikyti prie pasikeitusių poreikių. L. Savickas sako, kad šių tendencijų kryptį patvirtina ir faktas, jog nekilnojamojo turto valdytojai tam ėmė ruoštis iš anksto.

Ramūnas Pletkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite