Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo.

Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas.

„Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia bendrą pasitenkinimą darbo vieta. Ir atvirkščiai – skirtingais tyrimais įrodyta, kad per aukštas triukšmo lygis reiškia išaugantį stresą, kurio tolimesnė išdava – mintys apie naują darbo vietą. Kitaip sakant, per didelis nuolatinis triukšmo lygis gali tiesiog priversti žmogų mesti darbą“, – sako iniciatyvos „Darnaus miesto laboratorija“ užsakymu atlikto mokslo darbo „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“ viena iš autorių, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Rūta Kazlauskaitė.

Keičiasi elgesys
Mokslinio darbo bendraautorė, ISM universiteto doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė pastebi, kad tyrimais nustatyti ir konkretūs elgesio pokyčiai, kuriuos biuruose dirbantiesiems sukelia triukšminga aplinka. Joje besidarbuojantys žmonės mažiau linkę keisti pozą, kas didina stuburo ir raumenų sutrikimų riziką.

„Be to, tyrimais užfiksuota didesnė triukšmingoje nei tylioje aplinkoje dirbančių žmonių motyvacijos stoka bei triukšmo poveikis darbuotojų kognityviniams gebėjimams. Tyrimo dalyviai, kurie dirbo triukšmingoje patalpoje, galėjo prisiminti mažesnį skaičių jiems rodomų žodžių“, – atskleidžia mokslininkė.

Poveikį darbo rezultatams turi ir paprasčiausias, ofiso aplinkai būdingas, triukšmas: telefono skambučiai, kolegų asmeniniai pokalbiai ar biuro įrangos skleidžiami garsai. Tokioje aplinkoje tirtų dirbančiųjų protiniai gebėjimai eksperimento metu buvo beveik trečdaliu mažesni nei tyloje besidarbuojančių kolegų.

„Be to, tyrimais nustatytas akivaizdus ryšys tarp triukšmingos aplinkos ir žmonių subjektyviai jaučiamo nuovargio“, – pažymi R. Kazlauskaitė.
Mokslininkių atskirai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo Vilniaus ir Kauno biuruose dirbantys žmonės, rezultatai taip pat parodė, kad triukšmo lygio suvokimo nelemia žmonių skaičius patalpose.

„Akustinis diskomfortas vienodai vargina tiek dirbančiuosius nedideliuose kabinetuose, tiek ir vadinamo atvirojo tipo biuruose darbuotojus“, – pastebi tyrimo autorės.

Spaudimas statytojams
Šiems biurų nuomininkų iššūkiams už akių užbėgti mėginantys nekilnojamojo turto plėtotojai įdėmiai tiria dabartinius ir ateities darbdavių poreikius. NT plėtotojai neslepia – rinkoje paklausūs įvairių sričių specialistai iš esmės formuluoja naujus uždavinius ir statytojams, diktuodami pageidavimus darbo erdvių išplanavimui ir konstrukciniams sprendimams.

„Yra daug ženklų, rodančių, kaip ateityje turės keistis biurų erdvės. Tuos ženklus jau dabar Vilniuje matome pažvelgę į sparčiai besivystančių startuolių, IT ar kūrybinių bendrovių poreikius. Jų darbo erdvėse sau tinkamą zoną turi rasti kiekvienas specialistas, kad maksimaliai našiai prisidėtų prie komandinio rezultato, todėl tokie faktoriai kaip triukšmas turi būti efektyviai eliminuojami“, – pasakoja vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Specialisto teigimu, todėl darbdaviai formuoja lūkestį NT plėtotojams kurti lanksčias patalpas, užtikrinančias geras sąlygas darbuotojams ir galimybę greitai prisitaikyti prie pasikeitusių poreikių. L. Savickas sako, kad šių tendencijų kryptį patvirtina ir faktas, jog nekilnojamojo turto valdytojai tam ėmė ruoštis iš anksto.

Ramūnas Pletkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.