Darbo kodekse siūloma nauja galimybė: keturių darbo dienų savaitė

Siūloma nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų.

Siekiant atsižvelgti į pažangią užsienio valstybių praktiką, sudaryti didesnes galimybes viešojo sektoriaus darbuotojams derinti šeimos ir darbo interesus, tokį Darbo kodekso pakeitimo projektą parengė ir įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes (sutrumpintas) darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Dainius Labutis (ELTA).

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen nuomone, siūloma Darbo kodekso pataisa paskatins darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leis veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką.

Tikimasi, kad tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos ir darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumams mažėti, taip pat didėtų darbo  viešajame sektoriuje patrauklumas.

Dokumento aiškinamajame rašte sakoma, kad Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui, bet vis dėlto siekia 16,6 proc. Ekspertų manymu, reikšmingos įtakos vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30‒39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų.

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

 

             Kaip galiojantis  Darbo kodeksas reglamentuoja darbo laiką

  • Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
  • Jeigu nenustatyta kitaip, pagal Darbo kodeksą laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas.
  • Be to, Vyriausybė gali nustatyti sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa.
  • Darbo kodekse taip pat nustatyta, jog pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. 

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite