Darbo kodekse siūloma nauja galimybė: keturių darbo dienų savaitė

Siūloma nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų.

Siekiant atsižvelgti į pažangią užsienio valstybių praktiką, sudaryti didesnes galimybes viešojo sektoriaus darbuotojams derinti šeimos ir darbo interesus, tokį Darbo kodekso pakeitimo projektą parengė ir įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes (sutrumpintas) darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Dainius Labutis (ELTA).

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen nuomone, siūloma Darbo kodekso pataisa paskatins darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leis veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką.

Tikimasi, kad tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos ir darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumams mažėti, taip pat didėtų darbo  viešajame sektoriuje patrauklumas.

Dokumento aiškinamajame rašte sakoma, kad Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui, bet vis dėlto siekia 16,6 proc. Ekspertų manymu, reikšmingos įtakos vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30‒39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų.

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

 

             Kaip galiojantis  Darbo kodeksas reglamentuoja darbo laiką

  • Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
  • Jeigu nenustatyta kitaip, pagal Darbo kodeksą laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas.
  • Be to, Vyriausybė gali nustatyti sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa.
  • Darbo kodekse taip pat nustatyta, jog pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. 

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Saulių Bukantą – į „Auksinės krivūlės riterius“

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys, ar teikti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Sauliaus Bukanto kandidatūrą Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui „Auksinės krivūlės riteris“. Šis apdovanojimas teikiamas Savivaldos dienos proga. S. Bukantas Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininku išrinktas 2017 m. Jis  organizuoja įvairius renginius, į įvairias iniciatyvas įtraukdamas įvairaus amžiaus bendruomenės narius. Savo dideliu noru ir užsidegimu prisidėjo prie naujų bendruomenės namų įkūrimo ir atidarymo šventės. Uostadvario kaime įrengė vaikų žaidimų aikštelę, prisidėjo išleidžiant Stasio Mėlinausko knygą „Rusnė Šaktarpio skaitiniai“, kartu su

Taip pat skaitykite