Darbe gresia traumos

Nusprendusi emigruoti į Londoną ieškojau tokių darbo pasiūlymų, kurie būtų finansiškai pelningi, tačiau nė nesusimąsčiau, ar mane dominančios darbo vietos yra tikrai saugios…

Išvykdama dar negalėjau pasigirti puikiomis anglų kalbos žiniomis – šios kalbos teko mokytis mokykloje ir universitete, tačiau vėliau įgūdžių niekaip nelavinau. Taigi, žvalgiausi tokių darbo pasiūlymų, kurių skelbimuose nebūtų reikalaujama ypatingai gerų anglų kalbos žinių. Žinoma, tai gerokai susiaurino paiešką – galėjau rinktis darbą fabrike, sandėlyje ir panašiai. Nors sunkaus darbo niekada nesibaidžiau, tačiau pamaniau, kad tokiose darbovietėse fizinis krūvis  bus nepakeliamas. Taigi, apsiribojau darbo pasiūlymų paieška viešbučiuose: pamaniau, kad dirbdama kambarine ir tvarkydama kambarius nepatirsiu pernelyg didelio streso, bendrauti anglų kalba teks nedaug, o atlyginimas bus gerokai didesnis nei Lietuvoje.

Pirmieji darbo mėnesiai buvo tikrai sklandūs: nors ir nebuvo kada nuobodžiauti, tačiau su visomis man pavestomis užduotimis gana nesunkiai susidorojau. Vis dėlto, vieną rytą atėjusi į darbą patyriau nelaimingą atsitikimą, po kurio net porą mėnesių buvau nedarbinga.

Viešbutis, kuriame dirbau, buvo kelių aukštų, tačiau jame nebuvo lifto: kasdien tekdavo daugybę kartų lipti laiptais aukštyn ir leistis žemyn. Už grindų plovimą viešbutyje buvo atsakinga kita darbuotoja, kuri visuomet įspėdavo apie slidžias grindis, tačiau tą kartą taip nenutiko. Vėliau sužinojau, kad viešbučio administracija nusprendė senas įspėjamąsias lenteles pakeisti naujomis, todėl valytoja paprasčiausiai neturėjo galimybės pastatyti įspėjamųjų ženklų. Išėjusi iš viešbučio kambario ketinau lipti laiptais, tačiau paslydau ant jų krašto ir nudardėjau žemyn. Nukritusi dar buvau sąmoninga: tikėjausi, kad šis nutikimas pasibaigs vos keliais nubrozdinimais ir mėlynėmis ant rankos, tačiau situacija buvo gerokai rimtesnė nei maniau. Atskubėjusi administratorė nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą, o jau po pusvalandžio atsidūriau ligoninėje.

Rentgeno tyrimas parodė, kad krisdama nuo laiptų susilaužiau ranką ir šonkaulius, todėl į darbą greitu metu tikrai negalėsiu grįžti. Tai labai liūdino, nes svetimoje šalyje nedarbingumo laikotarpis atrodė būsiantis  ilgas ir niūrus. Gulėdama ligoninėje kartais sulaukdavau lankytojų, vis tiek jaučiausi labai vieniša, nesugalvodama, kuo galėčiau užsiimti.

Kai gydytojai leido grįžti į namus, visą savo laiką skyriau anglų kalbos žinioms tobulinti – pažadėjau sau, kad pasveikusi nebegrįšiu dirbti į viešbutį, o įsidarbinsiu tokioje vietoje, kur reikėtų bendrauti su žmonėmis, ir galėčiau lavinti anglų kalbos įgūdžius. Kartą kažko ieškojau internete ir visai netikėtai radau bendrovės „Insito kompensacijos“ skelbimą, kuriame buvo siūloma gauti priklausančią kompensaciją už patirtą nelaimingą įvykį. Nors labai abejojau, ar mano atveju bus įmanoma gauti tokią kompensaciją, pamaniau, kad nepabandžiusi nesužinosiu. Nieko nelaukdama užpildžiau užklausos formą, ir labai nustebau, kai netrukus su manimi susisiekė lietuviškai kalbantis konsultantas. Jis man papasakojo apie galimybę gauti man priklausančią išmoką. Tai labai pakėlė man ūpą. Papildomi pinigai tuo metu man tikrai būtų pravertę, tad su nekantrumu laukiau, koks bus priimtas sprendimas. Didžiai mano nuostabai, ilgai laukti neteko – vos po mėnesio man buvo pranešta, kad man skirta kompensacija už patirtą įvykį bei už visą nedarbingumo laikotarpį. Tai leido šiek tiek atsikvėpti, nes net ir po patirtų lūžių sukau galvą, kur greičiau galėčiau užsidirbti pinigų. Laimė, reikalai pakrypo į gerą – netrukus gavau man priklausančią išmoką, o pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui įsidarbinau internetinės parduotuvės administratore.

Ingrida

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite