„Brexit“ prailgino ir išbalansavo krovinių keliones iš Didžiosios Britanijos 

„Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Nors Didžioji Britanija pasitraukdama iš Europos Sąjungos ir pasiekė susitarimą dėl laisvos tarpusavio prekybos, nebelikus bendros muitų sąjungos prekių judėjimas tarp Didžiosios Britanijos ir Bendrijos vyksta sumenkusiomis apimtimis ir nebe taip sklandžiai. Į ES krovinius gabenantiems vežėjams pasienyje tenka gaišti papildomas valandas, dėl to vairuotojai atsisako vykti į Britų salas, o besiformuojantis prekybos disbalansas gali lemti vilkikų priekabų trūkumą ir pačioje ES. Šie faktoriai bent jau trumpuoju laikotarpiu lemia augančias pervežimo paslaugų kainas.

 

Britų muitinė nespėjo pasiruošti

Po „Brexit“ visos tarp žemyno ir salos keliaujančios prekės, nors ir nėra apmokestinamos, turi būti deklaruojamos muitinėje. Procesas, kuriuo britams nereikėjo rūpintis pastaruosius 30 metų, šiandien kelia rimtų sunkumų iki tol laisvai vykusiam krovinių judėjimui iš Didžiosios Britanijos į ES.

„Akivaizdu, kad britų pasienio punktai nebuvo pasiruošę „Brexit“ – trūksta postų, vežėjams talkinančių muitinės tarpininkų, o paruošti deklaravimo dokumentai būna su klaidomis. Vežėjai skundžiasi dėl papildomo laukimo laiko ir padidėjusios biurokratijos. Eilės ilgos, nepaisant to, kad metiniai krovinių srautai Jungtinės Karalystės (JK) kryptimi yra sumažėję apie 20-30 proc.

„Brexit“ sukėlė visą eilę problemų logistikos grandinėje, kuri dabar bando prisitaikyti realiu laiku. Prireiks laiko, kol nusistovės naujos tvarkos ir muitinėse atsiras pakankamai „rankų“ sklandžiam prekių judėjimui užtikrinti“, – sako krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Britų pasienyje su ES įsikūrę muitinės tarpininkai ir agentai iki „Brexit“ tvarkydavo formalumus tik į trečiąsias šalis gabenamoms prekėms. Kadangi jie neturi sukaupę žinių ir kompetencijų, kaip teisingai deklaruoti į ES gabenamas prekes, daugelis jų tiesiog atsisako suteikti tokią paslaugą vežėjams ir sukelia papildomo vargo.

„Paradoksalu, bet šiandien sklandžiau vyksta prekių eksportas iš Didžiosios Britanijos į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Baltarusiją, Ukrainą ar Rusiją, į kurias pervežimo tvarka nesikeitė, negu į ES“, – sako J. Cimanavičienė.

Pasak jos, dėl sunkumų pasienyje vežėjai sugaišta papildomas 3-4 valandas. Tai – pakankamai reikšmingas laikas pristatymo grandinėje, dėl to kenčia ir prekių pristatymo greitis, ir sąnaudų eilutės.

Į JK vykstančių vežėjų sumažėjo

Ekspertės teigimu, dauguma eksportuotojų, baimindamiesi nesklandumų dėl „Brexit“, 2020 m. pabaigoje eksportavo gerokai daugiau krovinių. Nuo šių metų pradžios daug vežėjų, taip pat ir gana stiprūs rinkos žaidėjai, pristabdė savo maršrutus JK kryptimi, kol nurims sumaištis, nes muitinės formalumai komplikuoja vežimus ir didelė dalis dokumentų nepraeina muitinės patikros.

„Pasitaikė atvejų, kai prekių siuntėjams tenka atgal į sandėlius grąžinti krovinius, nes jie nebuvo paruošti pagal naujus reikalavimus, kad būtų sklandžiai įvežami į JK. Pavyzdžiui, mediniai padėklai, ant kurių supakuotos prekės, nebuvo fumiguoti, t. y. termiškai apdoroti nuo galimų kenkėjų. Krovinio siuntėjui to nepadarius, prekės turėjo būti grąžintos atgal ir gabenamos tik išpildžius šį reikalavimą“, – aiškina J. Cimanavičienė.

Pasak jos, iššūkiu logistikos grandinėms tampa ne tik muitinės formalumai, bet ir sumenkusi vairuotojų motyvacija vykti į JK, nes jie gauna panašų atlygį dirbdami ES viduje ir skirdami mažiau laiko kelionei. Taigi, atsiranda pagrįstos prielaidos pervežimo tarifams kilti.

Tarifai kyla 5-30 procentų

Dėl sudėtingesnių transportavimo sąlygų ir neapibrėžtumo, rinkoje jau pastebima, kad brangsta tarifai. „Nors dėl tarifų vežėjai derasi individualiai, atsižvelgdami į situaciją, šiuo metu nedidelio krovinio transportavimo kaina gali būti apie 20-30 proc. brangesnė, o didesnių krovinių – apie 5-10 proc.“, – sako J. Cimanavičienė.

Kelių transportu iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą daugiausia importuojami drabužiai, įvairi įranga, o į JK eksportuojama nemažai baldų, maisto produktų, gėrimų, buitinės chemijos.

„Kol kas sunku teigti, ar brangstantis pervežimas gali padaryti įtaką galutinėms produktų kainoms. Šiandieninė situacija labiau vertinama kaip trumpalaikis chaosas, kuris, tikimasi, susitvarkys. Produktų kainoms įtakos galėtų turėti tik, jeigu nesklandumai pasienyje užsitęs ilgesniam laikotarpiui“, – mano „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė.

Formuojasi pavojinga situacija

Krovinių ekspedijavimo specialistai jau garsiai kalba ir apie tai, kad dėl prekybos disbalanso tarp JK ir ES krovinių pervežime formuojasi situacija panaši į tą, kuri pernai susidarė jūros konteinerių gabenimo grandinėje tarp Kinijos ir ES. Joje dėl prekybos disbalanso padiktuoto konteinerių trūkumo transportavimas jūra pabrango net 500 proc.

Didžiosios Britanijos Parlamento duomenimis, 2019 m. 43 proc. Jungtinės Karalystės prekių ir paslaugų eksporto – 294 mlrd. svarų sterlingų (334 mlrd. Eur) – sudarė eksportas į ES. Tuo tarpu importas iš ES į JK buvo 374 mlrd. svarų sterlingų (424 mlrd. Eur).

Monika Svėrytė, „Integrity PR“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite