„Brexit“ prailgino ir išbalansavo krovinių keliones iš Didžiosios Britanijos 

„Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Nors Didžioji Britanija pasitraukdama iš Europos Sąjungos ir pasiekė susitarimą dėl laisvos tarpusavio prekybos, nebelikus bendros muitų sąjungos prekių judėjimas tarp Didžiosios Britanijos ir Bendrijos vyksta sumenkusiomis apimtimis ir nebe taip sklandžiai. Į ES krovinius gabenantiems vežėjams pasienyje tenka gaišti papildomas valandas, dėl to vairuotojai atsisako vykti į Britų salas, o besiformuojantis prekybos disbalansas gali lemti vilkikų priekabų trūkumą ir pačioje ES. Šie faktoriai bent jau trumpuoju laikotarpiu lemia augančias pervežimo paslaugų kainas.

 

Britų muitinė nespėjo pasiruošti

Po „Brexit“ visos tarp žemyno ir salos keliaujančios prekės, nors ir nėra apmokestinamos, turi būti deklaruojamos muitinėje. Procesas, kuriuo britams nereikėjo rūpintis pastaruosius 30 metų, šiandien kelia rimtų sunkumų iki tol laisvai vykusiam krovinių judėjimui iš Didžiosios Britanijos į ES.

„Akivaizdu, kad britų pasienio punktai nebuvo pasiruošę „Brexit“ – trūksta postų, vežėjams talkinančių muitinės tarpininkų, o paruošti deklaravimo dokumentai būna su klaidomis. Vežėjai skundžiasi dėl papildomo laukimo laiko ir padidėjusios biurokratijos. Eilės ilgos, nepaisant to, kad metiniai krovinių srautai Jungtinės Karalystės (JK) kryptimi yra sumažėję apie 20-30 proc.

„Brexit“ sukėlė visą eilę problemų logistikos grandinėje, kuri dabar bando prisitaikyti realiu laiku. Prireiks laiko, kol nusistovės naujos tvarkos ir muitinėse atsiras pakankamai „rankų“ sklandžiam prekių judėjimui užtikrinti“, – sako krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Britų pasienyje su ES įsikūrę muitinės tarpininkai ir agentai iki „Brexit“ tvarkydavo formalumus tik į trečiąsias šalis gabenamoms prekėms. Kadangi jie neturi sukaupę žinių ir kompetencijų, kaip teisingai deklaruoti į ES gabenamas prekes, daugelis jų tiesiog atsisako suteikti tokią paslaugą vežėjams ir sukelia papildomo vargo.

„Paradoksalu, bet šiandien sklandžiau vyksta prekių eksportas iš Didžiosios Britanijos į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Baltarusiją, Ukrainą ar Rusiją, į kurias pervežimo tvarka nesikeitė, negu į ES“, – sako J. Cimanavičienė.

Pasak jos, dėl sunkumų pasienyje vežėjai sugaišta papildomas 3-4 valandas. Tai – pakankamai reikšmingas laikas pristatymo grandinėje, dėl to kenčia ir prekių pristatymo greitis, ir sąnaudų eilutės.

Į JK vykstančių vežėjų sumažėjo

Ekspertės teigimu, dauguma eksportuotojų, baimindamiesi nesklandumų dėl „Brexit“, 2020 m. pabaigoje eksportavo gerokai daugiau krovinių. Nuo šių metų pradžios daug vežėjų, taip pat ir gana stiprūs rinkos žaidėjai, pristabdė savo maršrutus JK kryptimi, kol nurims sumaištis, nes muitinės formalumai komplikuoja vežimus ir didelė dalis dokumentų nepraeina muitinės patikros.

„Pasitaikė atvejų, kai prekių siuntėjams tenka atgal į sandėlius grąžinti krovinius, nes jie nebuvo paruošti pagal naujus reikalavimus, kad būtų sklandžiai įvežami į JK. Pavyzdžiui, mediniai padėklai, ant kurių supakuotos prekės, nebuvo fumiguoti, t. y. termiškai apdoroti nuo galimų kenkėjų. Krovinio siuntėjui to nepadarius, prekės turėjo būti grąžintos atgal ir gabenamos tik išpildžius šį reikalavimą“, – aiškina J. Cimanavičienė.

Pasak jos, iššūkiu logistikos grandinėms tampa ne tik muitinės formalumai, bet ir sumenkusi vairuotojų motyvacija vykti į JK, nes jie gauna panašų atlygį dirbdami ES viduje ir skirdami mažiau laiko kelionei. Taigi, atsiranda pagrįstos prielaidos pervežimo tarifams kilti.

Tarifai kyla 5-30 procentų

Dėl sudėtingesnių transportavimo sąlygų ir neapibrėžtumo, rinkoje jau pastebima, kad brangsta tarifai. „Nors dėl tarifų vežėjai derasi individualiai, atsižvelgdami į situaciją, šiuo metu nedidelio krovinio transportavimo kaina gali būti apie 20-30 proc. brangesnė, o didesnių krovinių – apie 5-10 proc.“, – sako J. Cimanavičienė.

Kelių transportu iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą daugiausia importuojami drabužiai, įvairi įranga, o į JK eksportuojama nemažai baldų, maisto produktų, gėrimų, buitinės chemijos.

„Kol kas sunku teigti, ar brangstantis pervežimas gali padaryti įtaką galutinėms produktų kainoms. Šiandieninė situacija labiau vertinama kaip trumpalaikis chaosas, kuris, tikimasi, susitvarkys. Produktų kainoms įtakos galėtų turėti tik, jeigu nesklandumai pasienyje užsitęs ilgesniam laikotarpiui“, – mano „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė.

Formuojasi pavojinga situacija

Krovinių ekspedijavimo specialistai jau garsiai kalba ir apie tai, kad dėl prekybos disbalanso tarp JK ir ES krovinių pervežime formuojasi situacija panaši į tą, kuri pernai susidarė jūros konteinerių gabenimo grandinėje tarp Kinijos ir ES. Joje dėl prekybos disbalanso padiktuoto konteinerių trūkumo transportavimas jūra pabrango net 500 proc.

Didžiosios Britanijos Parlamento duomenimis, 2019 m. 43 proc. Jungtinės Karalystės prekių ir paslaugų eksporto – 294 mlrd. svarų sterlingų (334 mlrd. Eur) – sudarė eksportas į ES. Tuo tarpu importas iš ES į JK buvo 374 mlrd. svarų sterlingų (424 mlrd. Eur).

Monika Svėrytė, „Integrity PR“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite