„Brexit“ prailgino ir išbalansavo krovinių keliones iš Didžiosios Britanijos 

„Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Nors Didžioji Britanija pasitraukdama iš Europos Sąjungos ir pasiekė susitarimą dėl laisvos tarpusavio prekybos, nebelikus bendros muitų sąjungos prekių judėjimas tarp Didžiosios Britanijos ir Bendrijos vyksta sumenkusiomis apimtimis ir nebe taip sklandžiai. Į ES krovinius gabenantiems vežėjams pasienyje tenka gaišti papildomas valandas, dėl to vairuotojai atsisako vykti į Britų salas, o besiformuojantis prekybos disbalansas gali lemti vilkikų priekabų trūkumą ir pačioje ES. Šie faktoriai bent jau trumpuoju laikotarpiu lemia augančias pervežimo paslaugų kainas.

 

Britų muitinė nespėjo pasiruošti

Po „Brexit“ visos tarp žemyno ir salos keliaujančios prekės, nors ir nėra apmokestinamos, turi būti deklaruojamos muitinėje. Procesas, kuriuo britams nereikėjo rūpintis pastaruosius 30 metų, šiandien kelia rimtų sunkumų iki tol laisvai vykusiam krovinių judėjimui iš Didžiosios Britanijos į ES.

„Akivaizdu, kad britų pasienio punktai nebuvo pasiruošę „Brexit“ – trūksta postų, vežėjams talkinančių muitinės tarpininkų, o paruošti deklaravimo dokumentai būna su klaidomis. Vežėjai skundžiasi dėl papildomo laukimo laiko ir padidėjusios biurokratijos. Eilės ilgos, nepaisant to, kad metiniai krovinių srautai Jungtinės Karalystės (JK) kryptimi yra sumažėję apie 20-30 proc.

„Brexit“ sukėlė visą eilę problemų logistikos grandinėje, kuri dabar bando prisitaikyti realiu laiku. Prireiks laiko, kol nusistovės naujos tvarkos ir muitinėse atsiras pakankamai „rankų“ sklandžiam prekių judėjimui užtikrinti“, – sako krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Britų pasienyje su ES įsikūrę muitinės tarpininkai ir agentai iki „Brexit“ tvarkydavo formalumus tik į trečiąsias šalis gabenamoms prekėms. Kadangi jie neturi sukaupę žinių ir kompetencijų, kaip teisingai deklaruoti į ES gabenamas prekes, daugelis jų tiesiog atsisako suteikti tokią paslaugą vežėjams ir sukelia papildomo vargo.

„Paradoksalu, bet šiandien sklandžiau vyksta prekių eksportas iš Didžiosios Britanijos į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Baltarusiją, Ukrainą ar Rusiją, į kurias pervežimo tvarka nesikeitė, negu į ES“, – sako J. Cimanavičienė.

Pasak jos, dėl sunkumų pasienyje vežėjai sugaišta papildomas 3-4 valandas. Tai – pakankamai reikšmingas laikas pristatymo grandinėje, dėl to kenčia ir prekių pristatymo greitis, ir sąnaudų eilutės.

Į JK vykstančių vežėjų sumažėjo

Ekspertės teigimu, dauguma eksportuotojų, baimindamiesi nesklandumų dėl „Brexit“, 2020 m. pabaigoje eksportavo gerokai daugiau krovinių. Nuo šių metų pradžios daug vežėjų, taip pat ir gana stiprūs rinkos žaidėjai, pristabdė savo maršrutus JK kryptimi, kol nurims sumaištis, nes muitinės formalumai komplikuoja vežimus ir didelė dalis dokumentų nepraeina muitinės patikros.

„Pasitaikė atvejų, kai prekių siuntėjams tenka atgal į sandėlius grąžinti krovinius, nes jie nebuvo paruošti pagal naujus reikalavimus, kad būtų sklandžiai įvežami į JK. Pavyzdžiui, mediniai padėklai, ant kurių supakuotos prekės, nebuvo fumiguoti, t. y. termiškai apdoroti nuo galimų kenkėjų. Krovinio siuntėjui to nepadarius, prekės turėjo būti grąžintos atgal ir gabenamos tik išpildžius šį reikalavimą“, – aiškina J. Cimanavičienė.

Pasak jos, iššūkiu logistikos grandinėms tampa ne tik muitinės formalumai, bet ir sumenkusi vairuotojų motyvacija vykti į JK, nes jie gauna panašų atlygį dirbdami ES viduje ir skirdami mažiau laiko kelionei. Taigi, atsiranda pagrįstos prielaidos pervežimo tarifams kilti.

Tarifai kyla 5-30 procentų

Dėl sudėtingesnių transportavimo sąlygų ir neapibrėžtumo, rinkoje jau pastebima, kad brangsta tarifai. „Nors dėl tarifų vežėjai derasi individualiai, atsižvelgdami į situaciją, šiuo metu nedidelio krovinio transportavimo kaina gali būti apie 20-30 proc. brangesnė, o didesnių krovinių – apie 5-10 proc.“, – sako J. Cimanavičienė.

Kelių transportu iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą daugiausia importuojami drabužiai, įvairi įranga, o į JK eksportuojama nemažai baldų, maisto produktų, gėrimų, buitinės chemijos.

„Kol kas sunku teigti, ar brangstantis pervežimas gali padaryti įtaką galutinėms produktų kainoms. Šiandieninė situacija labiau vertinama kaip trumpalaikis chaosas, kuris, tikimasi, susitvarkys. Produktų kainoms įtakos galėtų turėti tik, jeigu nesklandumai pasienyje užsitęs ilgesniam laikotarpiui“, – mano „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė.

Formuojasi pavojinga situacija

Krovinių ekspedijavimo specialistai jau garsiai kalba ir apie tai, kad dėl prekybos disbalanso tarp JK ir ES krovinių pervežime formuojasi situacija panaši į tą, kuri pernai susidarė jūros konteinerių gabenimo grandinėje tarp Kinijos ir ES. Joje dėl prekybos disbalanso padiktuoto konteinerių trūkumo transportavimas jūra pabrango net 500 proc.

Didžiosios Britanijos Parlamento duomenimis, 2019 m. 43 proc. Jungtinės Karalystės prekių ir paslaugų eksporto – 294 mlrd. svarų sterlingų (334 mlrd. Eur) – sudarė eksportas į ES. Tuo tarpu importas iš ES į JK buvo 374 mlrd. svarų sterlingų (424 mlrd. Eur).

Monika Svėrytė, „Integrity PR“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite