Blusos atkeliauja kartu su graužikais

Graužikų sezonas įsibėgėjo: jie knibžda namų rūsiuose, apsukriai landžioja per vėdinimo, kanalizacijos sistemas ar vandentiekio bei elektros įvadų šachtomis. Pelės, žiurkės dažnai keliauja ne vienos – jos ir blusų nešiotojos. Anot „Dezinfos“ biologo Liutauro Girgaliūno, užtenka graužikui perbėgti per kambarį ir kilo pavojus namuose rastis blusų…

„Blusų kiaušinėliai iš pradžių atrodo kaip maži balti trupinėliai. Vėliau iš jų išsirita lervos, kurios visiškai nepanašios į suaugėlius – jos kirmėliškos išvaizdos. Lervos nėra kraujasiurbės ir gyvendamos tiesiog patalpų grindų plyšiuose maitinasi įvairiomis aplinkos atliekomis ir suaugėlių išmatomis. Po 2 savaičių šios blusų kirmėlytės susisuka kokoną, iš kurio jau po savaitės gali pasirodyti suaugusi blusa. Išsivysčiusios blusos aktyviai maistui ieško kraujo. Maisto šaltiniu gali tapti būsto gyventojai, jų augintiniai, aplinkoje bėgiojantys graužikai. Tačiau jei nėra maisto šaltinių, blusa kokone ramybės būsenoje gali išbūti net iki vienerių metų“, –  atkreipia dėmesį ekspertas.

Greitai plinta

Įdomus faktas, kad blusos šuoliuoja didesne jėga nei žiogas, t. y. blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijantį jos kūno ilgį. Tai tas pat, kas žmogus peršoktų futbolo stadioną. Taip be vargo kraujasiurbiai gali migruoti iš vienos vietos į kitą, laiptinėje, rūsyje, sandėliuke užšokti ant žmogaus, katino ir plisti toliau.

„Užšokusi ant maisto šaltinio blusa kraują gali siurbti 5-10 min. Kai kurios rūšys maitinasi mažiau ir rečiau. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitusi katinė blusa sėkmingai puola ne tik kates, bet ir žmogų ar kitus šiltakraujus. Įkasdama blusa sukelia uždegimą: jaučiamas odos sudirgimas, niežėjimas, kartais kyla alergija. Vienas iš didžiausių pavojų – blusos gali sukelti sveikatos sutrikimų, t. y. pernešti tuliaremijos, bruceliozės, juodligės, maro ir kitų ligų sukėlėjus. Senais laikais Europoje siautęs maras buvo žiurkių nešiojamų blusų pasekmė “, – teigia biologas.

Įkando blusa?

Jei pastebėjote ant kojų, rankų netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimų ir jų tik daugėja, tikėtina, kad namuose yra blusų.

„Šie kraujasiurbiai dažniausiai kandžioja kojas, rankas. Jiems nėra itin svarbus paros metas kaip blakėms – jų įkandimai dažniausiai pastebimi po nakties. Blusa yra nedidelė, besparnė, vikriai šokinėja, jos kūnas rudas, blizgus, apaugęs šereliais. Ją labiausiai ir išduoda jos savybė šokinėti, o ne ropoti“, – pastebi ekspertas L. Grigaliūnas.

 

Kaip naikinti?

Pastebėjus šokuojančius kraujasiurbius, būtina nedelsiant imtis švaros darbų.

„Pirmiausiai reikia viską gerai išsiurbti: tarpuose tarp grindų ir sienų, baldus, kilimus, gyvūnų guolius. Rekomenduojame naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kad blusos nepaspruktų į aplinką. Išsiurbtos grindys turėtų būti plaunamos šlapia šluoste, tada nusausinamos. Blusų lervos nepakelia drėgmės, sausros ir žūva“, –  apie kovą su blusomis pasakoja kenkėjų kontrolės „Dezinfos“ ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad insekticidus naudoti reikia labai atsargiai, kad būtų apsaugoti būsto gyventojai ir augintiniai.

„Kai blusos patenka į namus, jas išnaikinti nėra sudėtinga. Daugiau problemų kyla, jei blusų židiniai yra netvarkingai gyvenančio kaimyno būste – tuomet reikia gauti jo leidimą įeiti į namus. Pastebėjus laiptinėje ar rūsyje blusų, gyventojai turėtų nedelsdami kreiptis į daugiabutį administruojančią bendrovę. Savo jėgomis gyventojai gali užsandarinti rūsiuose, sandėliukuose esančius plyšius, kad į vidų nepatektų graužikai, benamės katės ar kiti laukiniai gyvūnai“, – rekomenduoja ekspertas.

Patariama nepamiršti pasirūpinti ir augintiniais: maudyti specialiais šampūnais, naudoti parazitus atbaidančius antkaklius, reguliariai siurbti guolius, kilimėlius, juos skalbti aukštoje temperatūroje.

Kristina Strakauskienė

UAB „Dezinfa“ rinkodaros vadovė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu