Blusos atkeliauja kartu su graužikais

Graužikų sezonas įsibėgėjo: jie knibžda namų rūsiuose, apsukriai landžioja per vėdinimo, kanalizacijos sistemas ar vandentiekio bei elektros įvadų šachtomis. Pelės, žiurkės dažnai keliauja ne vienos – jos ir blusų nešiotojos. Anot „Dezinfos“ biologo Liutauro Girgaliūno, užtenka graužikui perbėgti per kambarį ir kilo pavojus namuose rastis blusų…

„Blusų kiaušinėliai iš pradžių atrodo kaip maži balti trupinėliai. Vėliau iš jų išsirita lervos, kurios visiškai nepanašios į suaugėlius – jos kirmėliškos išvaizdos. Lervos nėra kraujasiurbės ir gyvendamos tiesiog patalpų grindų plyšiuose maitinasi įvairiomis aplinkos atliekomis ir suaugėlių išmatomis. Po 2 savaičių šios blusų kirmėlytės susisuka kokoną, iš kurio jau po savaitės gali pasirodyti suaugusi blusa. Išsivysčiusios blusos aktyviai maistui ieško kraujo. Maisto šaltiniu gali tapti būsto gyventojai, jų augintiniai, aplinkoje bėgiojantys graužikai. Tačiau jei nėra maisto šaltinių, blusa kokone ramybės būsenoje gali išbūti net iki vienerių metų“, –  atkreipia dėmesį ekspertas.

Greitai plinta

Įdomus faktas, kad blusos šuoliuoja didesne jėga nei žiogas, t. y. blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijantį jos kūno ilgį. Tai tas pat, kas žmogus peršoktų futbolo stadioną. Taip be vargo kraujasiurbiai gali migruoti iš vienos vietos į kitą, laiptinėje, rūsyje, sandėliuke užšokti ant žmogaus, katino ir plisti toliau.

„Užšokusi ant maisto šaltinio blusa kraują gali siurbti 5-10 min. Kai kurios rūšys maitinasi mažiau ir rečiau. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitusi katinė blusa sėkmingai puola ne tik kates, bet ir žmogų ar kitus šiltakraujus. Įkasdama blusa sukelia uždegimą: jaučiamas odos sudirgimas, niežėjimas, kartais kyla alergija. Vienas iš didžiausių pavojų – blusos gali sukelti sveikatos sutrikimų, t. y. pernešti tuliaremijos, bruceliozės, juodligės, maro ir kitų ligų sukėlėjus. Senais laikais Europoje siautęs maras buvo žiurkių nešiojamų blusų pasekmė “, – teigia biologas.

Įkando blusa?

Jei pastebėjote ant kojų, rankų netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimų ir jų tik daugėja, tikėtina, kad namuose yra blusų.

„Šie kraujasiurbiai dažniausiai kandžioja kojas, rankas. Jiems nėra itin svarbus paros metas kaip blakėms – jų įkandimai dažniausiai pastebimi po nakties. Blusa yra nedidelė, besparnė, vikriai šokinėja, jos kūnas rudas, blizgus, apaugęs šereliais. Ją labiausiai ir išduoda jos savybė šokinėti, o ne ropoti“, – pastebi ekspertas L. Grigaliūnas.

 

Kaip naikinti?

Pastebėjus šokuojančius kraujasiurbius, būtina nedelsiant imtis švaros darbų.

„Pirmiausiai reikia viską gerai išsiurbti: tarpuose tarp grindų ir sienų, baldus, kilimus, gyvūnų guolius. Rekomenduojame naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kad blusos nepaspruktų į aplinką. Išsiurbtos grindys turėtų būti plaunamos šlapia šluoste, tada nusausinamos. Blusų lervos nepakelia drėgmės, sausros ir žūva“, –  apie kovą su blusomis pasakoja kenkėjų kontrolės „Dezinfos“ ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad insekticidus naudoti reikia labai atsargiai, kad būtų apsaugoti būsto gyventojai ir augintiniai.

„Kai blusos patenka į namus, jas išnaikinti nėra sudėtinga. Daugiau problemų kyla, jei blusų židiniai yra netvarkingai gyvenančio kaimyno būste – tuomet reikia gauti jo leidimą įeiti į namus. Pastebėjus laiptinėje ar rūsyje blusų, gyventojai turėtų nedelsdami kreiptis į daugiabutį administruojančią bendrovę. Savo jėgomis gyventojai gali užsandarinti rūsiuose, sandėliukuose esančius plyšius, kad į vidų nepatektų graužikai, benamės katės ar kiti laukiniai gyvūnai“, – rekomenduoja ekspertas.

Patariama nepamiršti pasirūpinti ir augintiniais: maudyti specialiais šampūnais, naudoti parazitus atbaidančius antkaklius, reguliariai siurbti guolius, kilimėlius, juos skalbti aukštoje temperatūroje.

Kristina Strakauskienė

UAB „Dezinfa“ rinkodaros vadovė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima