Blusos atkeliauja kartu su graužikais

Graužikų sezonas įsibėgėjo: jie knibžda namų rūsiuose, apsukriai landžioja per vėdinimo, kanalizacijos sistemas ar vandentiekio bei elektros įvadų šachtomis. Pelės, žiurkės dažnai keliauja ne vienos – jos ir blusų nešiotojos. Anot „Dezinfos“ biologo Liutauro Girgaliūno, užtenka graužikui perbėgti per kambarį ir kilo pavojus namuose rastis blusų…

„Blusų kiaušinėliai iš pradžių atrodo kaip maži balti trupinėliai. Vėliau iš jų išsirita lervos, kurios visiškai nepanašios į suaugėlius – jos kirmėliškos išvaizdos. Lervos nėra kraujasiurbės ir gyvendamos tiesiog patalpų grindų plyšiuose maitinasi įvairiomis aplinkos atliekomis ir suaugėlių išmatomis. Po 2 savaičių šios blusų kirmėlytės susisuka kokoną, iš kurio jau po savaitės gali pasirodyti suaugusi blusa. Išsivysčiusios blusos aktyviai maistui ieško kraujo. Maisto šaltiniu gali tapti būsto gyventojai, jų augintiniai, aplinkoje bėgiojantys graužikai. Tačiau jei nėra maisto šaltinių, blusa kokone ramybės būsenoje gali išbūti net iki vienerių metų“, –  atkreipia dėmesį ekspertas.

Greitai plinta

Įdomus faktas, kad blusos šuoliuoja didesne jėga nei žiogas, t. y. blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijantį jos kūno ilgį. Tai tas pat, kas žmogus peršoktų futbolo stadioną. Taip be vargo kraujasiurbiai gali migruoti iš vienos vietos į kitą, laiptinėje, rūsyje, sandėliuke užšokti ant žmogaus, katino ir plisti toliau.

„Užšokusi ant maisto šaltinio blusa kraują gali siurbti 5-10 min. Kai kurios rūšys maitinasi mažiau ir rečiau. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitusi katinė blusa sėkmingai puola ne tik kates, bet ir žmogų ar kitus šiltakraujus. Įkasdama blusa sukelia uždegimą: jaučiamas odos sudirgimas, niežėjimas, kartais kyla alergija. Vienas iš didžiausių pavojų – blusos gali sukelti sveikatos sutrikimų, t. y. pernešti tuliaremijos, bruceliozės, juodligės, maro ir kitų ligų sukėlėjus. Senais laikais Europoje siautęs maras buvo žiurkių nešiojamų blusų pasekmė “, – teigia biologas.

Įkando blusa?

Jei pastebėjote ant kojų, rankų netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimų ir jų tik daugėja, tikėtina, kad namuose yra blusų.

„Šie kraujasiurbiai dažniausiai kandžioja kojas, rankas. Jiems nėra itin svarbus paros metas kaip blakėms – jų įkandimai dažniausiai pastebimi po nakties. Blusa yra nedidelė, besparnė, vikriai šokinėja, jos kūnas rudas, blizgus, apaugęs šereliais. Ją labiausiai ir išduoda jos savybė šokinėti, o ne ropoti“, – pastebi ekspertas L. Grigaliūnas.

 

Kaip naikinti?

Pastebėjus šokuojančius kraujasiurbius, būtina nedelsiant imtis švaros darbų.

„Pirmiausiai reikia viską gerai išsiurbti: tarpuose tarp grindų ir sienų, baldus, kilimus, gyvūnų guolius. Rekomenduojame naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kad blusos nepaspruktų į aplinką. Išsiurbtos grindys turėtų būti plaunamos šlapia šluoste, tada nusausinamos. Blusų lervos nepakelia drėgmės, sausros ir žūva“, –  apie kovą su blusomis pasakoja kenkėjų kontrolės „Dezinfos“ ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad insekticidus naudoti reikia labai atsargiai, kad būtų apsaugoti būsto gyventojai ir augintiniai.

„Kai blusos patenka į namus, jas išnaikinti nėra sudėtinga. Daugiau problemų kyla, jei blusų židiniai yra netvarkingai gyvenančio kaimyno būste – tuomet reikia gauti jo leidimą įeiti į namus. Pastebėjus laiptinėje ar rūsyje blusų, gyventojai turėtų nedelsdami kreiptis į daugiabutį administruojančią bendrovę. Savo jėgomis gyventojai gali užsandarinti rūsiuose, sandėliukuose esančius plyšius, kad į vidų nepatektų graužikai, benamės katės ar kiti laukiniai gyvūnai“, – rekomenduoja ekspertas.

Patariama nepamiršti pasirūpinti ir augintiniais: maudyti specialiais šampūnais, naudoti parazitus atbaidančius antkaklius, reguliariai siurbti guolius, kilimėlius, juos skalbti aukštoje temperatūroje.

Kristina Strakauskienė

UAB „Dezinfa“ rinkodaros vadovė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad