Birias medžiagas kraunantis verslas nuo gegužės 1 d. privalės nebekelti dulkių

Palaidas kietąsias medžiagas naudojančios įmonės turės imtis papildomų priemonių, kad jos nepatektų už atliekamų darbų teritorijos ribų ir neterštų aplinkos – oro, statinių, kelių, kitų paviršių.

Šį reguliavimą numato nuo gegužės 1 d. įsigaliojantys Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, išskyrus reikalavimą dirbti su tokiomis medžiagomis uždarose patalpose ar kitaip uždarius.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, įsigaliojus naujiems reikalavimams, gegužę prasidės aktyvesnė valstybės kontrolė daugiausia problemų keliančiose Lietuvos įmonėse.

„Birius krovinius kraunančios įmonės privalo būti ūkiškos – tvarkingam verslui be leidimų ir reglamentų turi būti aišku, kad medžiagos ir kroviniai neturėtų šiukšlinti aplinkos. Todėl raginu visas įmones, ne tik uoste kraunančią „Klasco“, paisyti kaimynystėje gyvenančių žmonių sveikatos ir nebeteršti jų namų“, – sako Simonas Gentvilas.

Reikalavimai nustatyti atsižvelgus į gyventojų skundus dėl atvejų, kai su biriomis medžiagomis dirbančios įmonės, jas laikančios atvirose aikštelėse, nepasirūpina tinkama jų priežiūra ir apsauga nuo dulkėjimo.

Vienas tokių faktų buvo užfiksuotas Klaipėdos rajono Šimkų kaime: gyventojai dėl neatsakingo atliekų tvarkytojo požiūrio kvėpavo užterštu oru – įmonės teritorijoje laikomi neuždengti pelenai ir šlakas išskyrė kietąsias daleles, teršė gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, tokie atvejai nebesikartos.

Dulkėjimas atvirose aikštelėse sumažinamas pasitelkus paprastas gero ūkininkavimo priemones, kurioms nereikia didelių investicijų. Atvirai laikomas kietas biriąsias medžiagas galima apdengti ar kitaip apsaugoti nuo vėjo arba, jeigu tai joms nepakenks, sudrėkinti.

Dulkėjimą kraunant sumažina sandarūs griebtuvai ar krautuvai. Pilti iš jų į kaupą ar transporto priemonę reikėtų kuo lėčiau, arčiau paviršiaus, vengti perkrauti šias medžiagas teritorijoje iš vietos į vietą, uždengti laikant transporto priemonėse ir vežant.

Siekiant neužteršti kietosiomis medžiagomis kitų teritorijų, rekomenduojama gerai nuplauti arba nuvalyti išvažiuojančių iš įmonės teritorijos transporto priemonių padangas. Užteršus šiomis medžiagomis gretimos gyvenamosios vietovės kieta danga padengtus kelius – juos nedelsiant išvalyti ir kt.

Birios kietosios medžiagos, kurias laikant ir  vežant kyla dulkės, yra akmens anglys, kietasis biokuras, koksas, kuro durpės, maistinės ir pašarinės medžiagos, metalų rūda, mineralinės trąšos, pelenai, smulkintas metalo laužas, statybinės atliekos, statybinės medžiagos (keramzitas, skalda, smėlis, žvyras, anhidritas ir kt.), suodžiai, šlakas ir kt.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. urbanizuotose teritorijose birios, labai dulkančios medžiagos turės būti tvarkomos uždarose patalpose ar kitaip uždarius, uždengus. Kitose Lietuvos vietovėse šios medžiagos galės būti laikomos ir kraunamos taikant dulkėjimą mažinančias priemones ir atviroje sklypo aikštelėje, jeigu ji nutolusi didesniu kaip 100 m atstumu nuo nurodytų statinių arba didžiausiu galimu atstumu nuo statinių, kai sklype užtikrinti 100 m atstumo iki jų neįmanoma.

Šie reikalavimai veiklą pradedančioms įmonėms taikomi nuo 2021 m. kovo 1 d.

Primename, kad Aplinkos ministerija, siekdama išvengti galimos oro ir grunto taršos parengė naujus, sugriežtintus pelenų ir šlako, susidariusių atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymo ir panaudojimo reikalavimus. Jiems įsigaliojus, apdorotus pelenus ir šlaką būtų galima laikyti atviroje aikštelėje, tik jei jie bus panaudojami keliams tiesti ir rekonstruoti. Be to, būtų nustatytas privalomas atstumas nuo aikštelės, kur laikoma medžiaga, iki paviršinio vandens telkinio, šachtinio šulinio ir požeminio vandens vandenvietės. 

Aplinkos ministerijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Mokausi ne klasėje…

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje praūžė praktinių studijų savaitės. Pradinukai tapo gamtininkais-tyrinėtojais ir iššmirinėjo artimas ir tolimas pievas sekiodami įvairiausių rūšių vabalėlius, tyrinėdami juos stebinančią augmeniją. 5 ir 8 klasių mokiniai, dirbę savarankiškai nuotoliniu būdu, kūrybiškai atliko pateiktas užduotis ir pristatė savo veiklų rezultatus  konferencijoje „Mokausi pats!“. Šeštokams  priskirta menų programa „M. K.  Čiurlionis – paslaptys kasdienybėje “. Jiems teko pasinerti į šio menininko kūrybą – paieškoti savyje dailininko ir muzikanto gyslelės. Septintokai  tobulino gimtosios ir užsienio kalbų įgūdžius programoje

Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.   Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc.

Taip pat skaitykite