Bendrasis pagalbos centras praneša: Lietuvoje labai daug pasikartojančių vietovardžių

Net 7953 gyvenvietės Lietuvoje turi pasikartojančius pavadinimus. Tokių pavadinimų yra 2657, iš jų dažniausiai sutinkami Pakalniškių (34 vnt.), Kalniškių (31 vnt.) ir Gudelių (30 vnt.). Galbūt šiose gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms kasdieniame gyvenime ir neiškyla labai daug problemų. Tačiau pasikartojantys vietovardžiai kelia galvos skausmą įvairioms tarnyboms, aptarnaujančioms šias ir kitas gyvenvietes visoje Lietuvos teritorijoje. Viena jų – Bendrasis pagalbos centras (BPC).

„Į BPC telefono numeriu 112 besikreipiantys žmonės paprastai tikisi skubios pagalbos, – sako BPC viršininkas Audrius Čiuplys. – Mūsų operatoriai turi reaguoti kuo operatyviau ir tiksliau. Pagrindiniai klausimai, kuriuos jie užduoda kiekvienam skambinančiajam yra: kas, kam ir kur atsitiko. Jei pirmieji du klausimai paprastai didelių keblumų nesukelia, tai trečiasis gali pasirodyti labai sudėtingas, nes ir pats skambinantysis, ypač ne vietinis gyventojas, gali nežinoti tikslios savo buvimo vietos“.

Šiuo metu tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių mobiliojo ryšio tiekėjų tinkluose įdiegtos sistemos neleidžia tiksliai identifikuoti skambinančiojo vietos. BPC operatoriai mato tik mobilaus ryšio bazinės stoties aptarnavimo zoną, kurioje yra skambinantis asmuo. Šios zonos spindulys mieste gali būti nuo 100 iki 700 m, o užmiestyje ar kaimo vietovėse – nuo 5 iki 30 ar net 40 km. Todėl šie automatiniu būdu iš mobilaus ryšio operatorių gauti vadinamieji vietos nustatymo duomenys yra naudojami tik kaip pirminio lygmens priemonė.

Priimant pagalbos prašymą labai svarbu, kiek tiksliai pats skambinantysis nurodo savo buvimo vietą. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų duomenų, gyvenvietės pavadinimo gali neužtekti. Tikslesniam vietos nustatymui reiktų rajono ar seniūnijos pavadinimo. Tačiau kartais net ir jie nepadeda – 673 pasikartojantys vietovardžiai yra toje pačioje savivaldybėje, o 35 – net toje pačioje seniūnijoje. 493 gyvenvietės turi pasikartojančius pavadinimus su skaitmenimis (pvz., Ažubalių I, Ažubalių II). Tarp kai kurių tokių vienodus pavadinimus turinčių gyvenviečių yra vos keli kilometrai ir jos abi patenka į to paties mobiliojo ryšio siųstuvo aprėpties zoną. Kadangi pagalbos skambučius aptarnauja du BPC skyriai, įsikūrę Vilniuje ir Klaipėdoje, o į pranešimus reaguoja dešimt policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose bei aštuonių greitosios medicinos pagalbos stočių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Utenos) dispečerinės, šios aplinkybės gali tapti lemtingomis ir pagalbos tarnybos gali užtrukti, kol suras reikiamą gyvenvietę. Todėl labai svarbu, kad skambinantysis žmogus, kuris dažniausiai yra vietinis ir geriau pažįsta vietovę, perspėtų operatorius dėl pasikartojančių pavadinimų ir kaip įmanoma tiksliau nurodytų įvykio vietą: pasakytų rajono, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimą. Tais atvejais, kai nėra galimybių tiksliai įvardinti adreso, reikėtų pateikti kitus orientyrus: pastebėtus kelio ženklus, nuorodas, matomus objektus (pvz., vandens bokštas, karjeras, tiltas ir pan.).

Siekdamas kaip galint tiksliau nustatyti skambinančiojo vietos adresą ir išvengti dėl žmogiškojo faktoriaus padaromų klaidų, BPC bendradarbiauja tiek su Ryšių reguliavimo tarnyba, tiek su mobiliojo ryšio operatoriais, tiek ir su Europos skubios pagalbos telefono numerio asociacija EENA. Numatoma, kad jau 2017 m. mobiliojo ryšio operatoriai bus pasirengę pateikti Timing Advance (2G tinkle) ir Round Trip Time (3G tinkle) metodais nustatytus vietos duomenis, leidžiančius identifikuoti skambinantįjį kelis kartus tiksliau. Tuomet pagal vietos nustatymo tikslumą Lietuva aplenks daugelį kitų Europos šalių.

Vilma Juozevičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite