Baltijos jūroje pagausėjo žiemojančių vandens paukščių

Aplinkos apsaugos agentūra su Gamtos tyrimų centro mokslininkais atliko Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimą. Vertintų funkcinių jūros paukščių rūšių grupių bendra būklė buvo bloga. Įvertinus atskiras paukščių rūšis matyti, kad pagausėjo didžiųjų dančiasnapių, klykuolių būriai, gerokai daugiau nei ankstesniais metais užfiksuota  ir narų, ledinių ančių, juodųjų ančių.

 

Baltijos jūros aplinkos būklė vertinama, atsižvelgiant į 11 žiemojančių paukščių rūšių gausumo priekrantėje duomenis, šias rūšis priskiriant dviem funkcinėms grupėms (besimaitinantys vandens storymėje ir besimatinantys dugno bestuburiais).

Tyrimų metu paukščiai buvo stebimi iš laivo 2021 m. vasario-kovo mėnesiais visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Sambijos plynaukštėje ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje. Iš viso stebėta beveik 25 tūkst. paukščių. Apskaitos metu užregistruoti 32 rūšių paukščiai, tarp kurių pasitaikė ir keletas nebūdingų atvirai jūrai sausumos, šlapynių paukščių rūšių – po vieną jūršarkę, paprastąją pempę ir varnėną.

Gausiausiai rasta ledinių ančių, nuodėgulių, alkų, sidabrinių kirų, narų, juodųjų ančių. Atlikus penkių rūšių – nuodėgulių, ledinių ančių, alkų bei rudakaklių ir juodakaklių narų – pasiskirstymo tankių prognozę visoje stebėtoje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje, buvo įvertintas bendras šių rūšių gausumas.

Įvertintas nuodėgulių gausumas siekė 127 350 individų, ledinių ančių – 48 900, alkų – 6 600, rudakaklių ir juodakaklių narų (vertintų kartu) – 4 130.

Yra duomenų, kad nuo 1992–1993 iki 2007–2009 m. ledinių ančių bei nuodėgulių populiacija sumažėjo daugiau kaip 50 proc. Šios rūšys yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse apsistoja bei žiemoja 30 rūšių migruojančių paukščių rūšių. Dauguma šių paukščių rūšių pirmenybę teikia seklesniems priekrantės vandenims, kur jau daugelį metų vyksta jų stebėsena nuo kranto, kuri gerai atspindi šių paukščių rūšių pasiskirstymą išilgai kranto, jų gausumo pokyčius, jiems kylančias grėsmes.

Tiesa, keletas jūros paukščių rūšių, pavyzdžiui, ledinė antis, nuodėgulė, nevengia žiemoti gilesnėse ir tolimesnėse nuo kranto akvatorijose. Šios rūšys maitinasi dugno moliuskais ir kitais bestuburiais ir gali panerti į 40 metrų ir net giliau, todėl neretai apsistoja keliasdešimt kilometrų nuo kranto esančiose akvatorijose.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Brangs mokestis lankantiems Šilutės sporto mokyklą

Šilutės sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis Savivaldybei  pateikė prašymą leisti Šilutės sporto mokyklai nevykdyti krepšinio ugdymo programų ir sumažinti 10 grupių. Mokinių krepšinio grupes formuotų viešoji įstaiga „Šilutės sportas“. Prašoma steigti dvi papildomas bokso grupes, mat pagal pasirašytą trišalę sutartį atvyksta dirbti jaunas specialistas. Nuo rugsėjo 1 d. Šilutės sporto mokykloje butų formuojama 21 mokinių grupė. Krepšinis VšĮ „Šilutės sportas“ turi vyrų krepšinio komandą. Tad perkėlus šiai įstaigai mokinių krepšinio grupes būtų sukurta krepšinio ugdymo piramidė, kuri ateityje galėtų duoti

Taip pat skaitykite