Aplinkos apsaugos agentūra su Gamtos tyrimų centro mokslininkais atliko Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimą. Vertintų funkcinių jūros paukščių rūšių grupių bendra būklė buvo bloga. Įvertinus atskiras paukščių rūšis matyti, kad pagausėjo didžiųjų dančiasnapių, klykuolių būriai, gerokai daugiau nei ankstesniais metais užfiksuota  ir narų, ledinių ančių, juodųjų ančių.

Baltijos jūros aplinkos būklė vertinama, atsižvelgiant į 11 žiemojančių paukščių rūšių gausumo priekrantėje duomenis, šias rūšis priskiriant dviem funkcinėms grupėms (besimaitinantys vandens storymėje ir besimatinantys dugno bestuburiais).

Tyrimų metu paukščiai buvo stebimi iš laivo 2021 m. vasario-kovo mėnesiais visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Sambijos plynaukštėje ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje. Iš viso stebėta beveik 25 tūkst. paukščių. Apskaitos metu užregistruoti 32 rūšių paukščiai, tarp kurių pasitaikė ir keletas nebūdingų atvirai jūrai sausumos, šlapynių paukščių rūšių – po vieną jūršarkę, paprastąją pempę ir varnėną.

Gausiausiai rasta ledinių ančių, nuodėgulių, alkų, sidabrinių kirų, narų, juodųjų ančių. Atlikus penkių rūšių – nuodėgulių, ledinių ančių, alkų bei rudakaklių ir juodakaklių narų – pasiskirstymo tankių prognozę visoje stebėtoje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje, buvo įvertintas bendras šių rūšių gausumas.

Įvertintas nuodėgulių gausumas siekė 127 350 individų, ledinių ančių – 48 900, alkų – 6 600, rudakaklių ir juodakaklių narų (vertintų kartu) – 4 130.

Yra duomenų, kad nuo 1992–1993 iki 2007–2009 m. ledinių ančių bei nuodėgulių populiacija sumažėjo daugiau kaip 50 proc. Šios rūšys yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse apsistoja bei žiemoja 30 rūšių migruojančių paukščių rūšių. Dauguma šių paukščių rūšių pirmenybę teikia seklesniems priekrantės vandenims, kur jau daugelį metų vyksta jų stebėsena nuo kranto, kuri gerai atspindi šių paukščių rūšių pasiskirstymą išilgai kranto, jų gausumo pokyčius, jiems kylančias grėsmes.

Tiesa, keletas jūros paukščių rūšių, pavyzdžiui, ledinė antis, nuodėgulė, nevengia žiemoti gilesnėse ir tolimesnėse nuo kranto akvatorijose. Šios rūšys maitinasi dugno moliuskais ir kitais bestuburiais ir gali panerti į 40 metrų ir net giliau, todėl neretai apsistoja keliasdešimt kilometrų nuo kranto esančiose akvatorijose.

Aplinkos min. inf.